Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovei N. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei N. Š. dėl išmokos vaikui permokos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad duomenų apie visas pajamas Administracijai nepateikė dėl neapdairumo ir netinkamai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą arba sušvelninti padėtį, išdėstant mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu išmokų vaikams skyrimo sąlygas reglamentavo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 12 str., kurio 4 d. buvo nustatyta, kad šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų (1 p.); kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai (2 p.) .

Pagal Įstatymo 14 str. 1 d., savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti, t. y. duomenis apie šeimos vidutinių mėnesio pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį, dydį per praėjusius kalendorinius metus (Nuostatų 12.3 p.) arba pateikti praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl išmokos mėnesio šeimos pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, dydį patvirtinančius dokumentus, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais gautomis pajamomis, sumažėjo (Nuostatų 12.4 p.).

Įstatymo 19 str. nustatyta, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; 3) savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; 4) išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Jeigu išmokos gavėjas nevykdo nurodytų pareigų, savivaldybių administracija turi teisę sustabdyti arba nutraukti jos mokėjimą (Įstatymo 18 str. 3 p.).

Įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi klausimą dėl asmens kaltės susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo, išaiškino, kad asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Nustatyta, kad atsakovė 2012-09-04 Administracijai pateikė prašymą išmokai vaikui gauti, nurodydama, kad per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių jos sutuoktinis gavo 4 273,68 Eur (14 756,16 Lt) su darbo ar tarnybos santykiais susijusias pajamas, o ji gavo 5 618,17 Eur (19 398,41 Lt) dydžio Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės pašalpą (b. l. 6–9). Vadinasi, pateikdama prašymą, atsakovė patvirtino, kad bendros šeimos pajamos per mėnesį yra 824,32 Eur (2 846,21 Lt), o vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį – 137,47 Eur (474,67 Lt).

Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012-10-02 sprendimu Nr. 85705 atsakovei laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-07-01 buvo paskirta po 60,24 Eur (208,00 Lt) per mėnesį išmoka už keturis nepilnamečius vaikus, kadangi nustatyta, kad vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt) (b. l. 10).

Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį už praėjusius 12 kalendorinių mėnesių viršijo 152,05 Eur (525 Lt) ribą, todėl 2013-07-26 sprendimu Nr. 17-102/186 buvo nustatyta 722,89 Eur (2 496,00 Lt) išmokos vaikui permoka (b. l. 20). Apie priimtą sprendimą ir susidariusios permokos grąžinimą atsakovė informuota raštu, pateikiant išsamų šeimos bendrųjų pajamų, į kurias atsižvelgiama skiriant paramą, apskaičiavimą (b. l. 22–24). Atsakovė teigia negavusi šio sprendimo, nors jis buvo išsiųstas 2012-09-04 prašyme nurodytu adresu.

Nustatyta ir šių aplinkybių atsakovė neneigia, kad kartu su 2012-09-04 prašymu buvo pateikti ne visi duomenys apie bendras šeimos pajamas per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, o būtent Administracijai nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovės sutuoktinis gavo 347,54 Eur (1 200 Lt) pajamas iš automobilio nuomos. Kita vertus, į bylą pateikti duomenys (b. l. 22–24) patvirtina, kad permokos susidarymui įtakos turėjo ne tik tai, jog Administracijai nebuvo pateikti duomenys apie atsakovės sutuoktinio gautas pajamas iš automobilio nuomos. Kaip matyti iš Administracijos 2013-08-22 rašto (b. l. 22–24), teikdama 2012-09-04 prašymą, atsakovė pateikė netikslius duomenis apie sutuoktinio gautas su darbo ar tarnybos santykiais susijusias pajamas, taip pat jos gautą motinystės pašalpos dydį, kurie turėjo įtakos nustatant, ar vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 152,05 Eur (525 Lt) ribos. Jokių argumentų paneigiančių šias Administracijos nustatytas aplinkybės atsakovė nenurodė.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos ir, teikdama 2012-09-04 prašymą, nurodė netikslius duomenis, turinčius įtakos išmokos skyrimui / neskyrimui. Pažymėtina, kad, kreipiantis dėl išmokos vaikui skyrimo pildomas nustatytos formos prašymas, kuriame aiškiai nurodyta, apie kokias pajamas turi būti pateikta informacija., tarp jų ir apie pajamas, gautas iš kilnojamojo / nekilnojamojo turto nuomos (20 eilutė). Vadinasi, atsakovė buvo tinkamai informuota, kad turi pateikti duomenis apie iš automobilio nuomos gautas pajamas. Šios savo pareigos nevykdė dėl neapdairumo ir nerūpestingumo. Be to, kaip minėta, permokai susidaryti įtakos turėjo ir kiti prašyme netiksliai nurodyti duomenys, kurių atsakovė neneigia.

Tai, kad vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį nežymiai viršijo nustatytą 152,05 Eur (525 Lt) ribą, ginčui įtakos neturi, nes išmoka vaikui skiriama griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nustačius, kad vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 152,05 Eur (525 Lt) ribą, tokia išmoka neskiriama.

Nustatyta ir šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, kad prašoma priteisti permoka susidarė dėl jos kaltės, nes, pateikdama prašymą išmokai gauti, ji nurodė neteisingus duomenis apie šeimos pajamas per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Sprendimo skirti išmoką vaikui priėmimo metu atsakovė neatitiko Laikinojo įstatymo 12 str. 4 d. nuostatų, todėl neturėjo teisės gauti jai paskirtą išmoką.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad pareiškėja išmoką vaikui galėjo skirti tik patikrinusi atsakovės prašyme nurodytus duomenis ir įsitikinusi, kad tokia išmoka jai priklauso. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė tokią paramos vaikui skyrimo tvarką, vadovaujantis kuria, prašymą teikiančiam asmeniui nustatyta pareiga patvirtinti, jog prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.

Duomenų, kad susidariusią 626,50 Eur išmokos vaikui permoką, atsakovė sumokėjo arba nuginčijo jai teisines pasekmes sukeliantį Administracijos 2013-07-26 sprendimą Nr. 17-102/186, byloje nėra, todėl teismas turi pagrindą tenkinti Administracijos prašymą – priteisti iš atsakovės N. Š. dėl jos kaltės susidariusią 626,50 Eur išmokos vaikui permoką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymą, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, atsakovės auginamų vaikų skaičių, prašomos priteisti sumos dydį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteistos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per dešimties mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 4 p., 132–134 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 626,50 Eur (šešių šimtų dvidešimt šešių eurų ir 50 centų) išmokos vaikui permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-07-01.

Išdėstyti priteistos sumos mokėjimą lygiomis dalimis (po 62,65 Eur) per dešimties mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.