- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- AS-143-782-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- VIASAT AS
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VIASAT AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo VIASAT AS skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VIASAT AS (toliau – pareiškėjas) 2009 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2009 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1S-170 dalį, kuria tyrimas buvo papildytas atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams vertinimu. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti ginčijamo nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas realiai nesiruošia tirti naujų faktinių aplinkybių ir reikalauti naujų įrodymų. Kadangi tyrimas pradėtas 2009 m. kovo 26 d., yra didelė tikimybė, kad papildytas tyrimas bus užbaigtas iki šio skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo dienos. Todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, o jo atžvilgiu bus ne tik pritaikytos finansinės sankcijos, bet ir negrįžtamai padaryta žala reputacijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis šia teisės norma, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ar faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti motyvai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 71 straipsnio prasmę. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo motyvus, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas) neturi esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo įvykdymui. Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. Galimas žalos atsiradimas, vykdant skundžiamą nutarimą, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą, be to, žalą patyrę asmenys turėtų teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis. Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad, neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėjas nenurodė. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – sustabdyti ginčijamo nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo, yra didelė ir pagrįsta tikimybė, jog Konkurencijos taryba užbaigs papildytą tyrimą. Realus teismo sprendimo pripažinti, kad tyrimas yra pradėtas neteisėtai, įvykdymas ir pažeistų jo teisių atkūrimas pasidarytų neįmanomas ar sudėtingas. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, iškils būtinybė papildomai ginčyti naują Konkurencijos tarybos aktą – skundžiamo nutarimo pagrindu priimtą nutarimą dėl tyrimo išvadų.
2. Nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo, atsiras neigiamos pasekmės, susiję su neigiamu viešumu ir reputacijos pablogėjimu, kadangi Konkurencijos tarybos nutarimų rezoliucinė dalis yra viešai skelbiama „Valstybės žiniose“, kai tuo tarpu teismo sprendimas būtų skelbiamas tik teismo posėdyje. Įstatymais nėra sureguliuota asmenų galimybė prisiteisti nuostolius iš valdžios įgaliojimus turinčių institucijų, kuomet jos netinkamai aiškindamos įstatymus savo veiksmais peržengia kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad būtinybę stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą pareiškėjas grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais, kurie, viena vertus, niekaip neįrodo, jog net ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, toks sprendimas iš tikrųjų negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas labai pasunkėtų. Kita vertus, pareiškėjo argumentai yra siejami su jo subjektyviai vertinamais galimais nepatogumais ir siekiu prevenciškai apsisaugoti nuo galimų būsimų jo teisių pažeidimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su skundžiamu nutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Konkurencijos tarybos nutarimo dalies – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto dalies galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 4 – 10).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Įvertinus šią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, galima daryti išvadą, kad sprendžiant ginčijamo atsakovo nutarimo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone iš esmės yra siekiama, kad būtų sustabdytas jo veiklos atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams tyrimas Konkurencijos taryboje, kol teisme bus išnagrinėta ši byla, tačiau sustabdyti Konkurencijos tarybos atliekamą pareiškėjo veiklos tyrimą bei nagrinėjimo procesą nėra pagrindo. Dėl to, jog Konkurencijos taryba tęs pareiškėjo atvejo tyrimo ir nagrinėjimo procesą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo byloje vykdymo neturėtų esmingai apsunkinti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas atsakovo bus nubaustas, jis turės teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą panaikinti. Papildomas bylinėjimasis šiuo atveju negali būti laikomas aplinkybe, kuri labai apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą. Be to, ginčijant Konkurencijos tarybos nutarimą dėl sankcijų taikymo, yra galimybė prašyti užtikrinti skundo reikalavimus tokioje byloje ir sustabdyti atitinkamo nutarimo galiojimą ar vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-394/2005, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009, 2009 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-199/2009).
Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo VIASAT AS atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.