- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e1-825-506/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, teista: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos), BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalyje, galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-11 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 60 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. K. visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 nutartimi T. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ji pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-11 nuosprendžiu paskirtą 1 metų 3 mėnesių laivės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-31 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-11 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 2020-07-03 paleista iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. smurtaudama artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui:
ji 2020-08-28 18.40 val., būdama neblaivi, konflikto metu bute (duomenys neskelbtini), metė virdulį savo sugyventiniui I. K. (I. K.) į galvos sritį, taip padarydama nukentėjusiajam žaizdą kaktoje, kas specialisto išvadoje yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamąja T. K. paaiškino, kad 2020-08-28 vakare bute kartu su savo vyru I. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusitvardė, paėmė tuščią virdulį ir metė jam į galvą, vyrui iš galvos pradėjo tekėti kraujas. Iškart po to ji išėjo iš namų. Po tam tikro laiko grįžo namo, kur buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Be T. K. kaltės pripažinimo ir paaiškinimų, jos kaltė įrodyta: nukentėjusiojo I. K. parodymais, jis parodė, kad nurodytu laiku žmona T. K. konflikto metu metė į jį virduliuką ir pataikė į galvą, tačiau fizinio skausmo jis nepajuto, sąmonės praradęs nebuvo. Žmona iškart išėjo iš namų. Dėl tokių žmonos veiksmų jis pretenzijų neturi, nes jo žmona serga epilepsija bei turi protinę negalią. Jis ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Šiuo metu vaikų neturi. Butas priklauso jiems abiems. Prašo ikiteisminio tyrimo nepradėti (13 b. l.); liudytojo T. L. (T. L.) (39-40 b. l.) parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu, 2020-08-28 apie 18.15 val. gavo pranešimą, jog bute (duomenys neskelbtini), pranešėjo žmona jam sudavė, neįleidžia namo. Atvyko nurodytu adresu, pasitiko vyras, kuris buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, jam kraujavo galva. Pasakė, kad galvą sužalojo žmona, dėl ko, nepasakė, minėjo, kad tarp jų nuolat vyksta konfliktai. Vyras sakė, kad tą dieną moteris metė virdulį jam į galvą ir iškart išėjo iš namų. Vyras taip pat minėjo, kad pretenzijų žmonai neturi; iš skambučio garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūros matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi vyras, prisistatęs I. K., ir nurodė, kad žmona jam sudavė, bėga kraujas (43-45 b. l.); pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, be kita ko užfiksuota, kad matomos šlapios grindys bei stiklinės šukės, taip pat prie šukių yra matomos raudonos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virduliukas, 1 vnt. (14, 20-27 b. l.); daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra baltos spalvos keramikinis virdulys, virdulio rankena yra nulaužta, pridėta atskirai; tiek virdulio išorėje, tiek viduje matomos rudos spalvos dėmės – nešvarumai; ant virdulio bei jo rankenos tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota; 2021-01-15 virdulys grąžintas T. K. (46-49, 77 b. l.); Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kvietimo ID 2008386313) nurodyta, kad 2020-08-28 I. K. nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda (52-53 b. l.); specialisto išvadoje Nr. G3628/2020(01) nurodyta, kad I. K. nustatyta žaizda kaktoje; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP brigadą 2020-08-28 18.27 val.; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduoties aplinkybėse nurodytu būdu; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, visumoje nėra būdingas savęs žalojimui (35-37 b. l.).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamoji T. K. ir nukentėjusysis I. K. kartu gyvena, veda bendrą ūkį, tad I. K. yra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys.
Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, tad teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. K. 2020-08-28 tyčia smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus T. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (111 b. l.).
Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui – šeimos nariui. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančias aplinkybes –nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją T. K. – yra pensininkė, bausta administracinėmis nuobaudomis (86 b. l.), teista (87-90 b. l.), jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas.
Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamajai bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, siekia paskirdamas straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė pareiškime prašo skirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – per pirmus penkis įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad T. K. ši baudžiamojo poveikio priemonė jau buvo skirta, jos elgesiui ji jokio poveikio nepadarė, nes T. K. yra priklausoma nuo alkoholio, šią ligą gydyti ji vengia, būdama neblaivi savo elgesio nekontroliuoja, tad teismas daro išvadą, kad nepašalinus esminės aplinkybės – piktnaudžiavimo alkoholiu, – baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga, todėl ji neskirtina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-08-28 21.20 val. iki 2020-08-29 10.07 val. (viena diena) (60, 69 b. l.).
T. K. 2020-08-29 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (66-67 b. l.) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.
Nukentėjusiajam I. K. apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (113 b. l.), duomenų apie skundo pateikimą nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su garso įrašu, saugoma bylos priede, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos priede.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu T. K. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020-08-28 21.20 val. iki 2020-08-29 10.07 val. (vieną dieną), ir nustatyti, kad jos atliktina pataisos įstaigoje arešto bausmė yra 49 paros.
Išaiškinti T. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento (L. Sapiegos g. 1, Vilniuje) direktorius; vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą; vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną, prisegtą prie baudžiamosios bylos priedo viršelio, palikti saugoti byloje.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.