Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-69-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-05
Bylos Nr.
AN2-69-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01526-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
N. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-69-417/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01526-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2020-05-31, apie 13.19 val., ties Bangų g. 13, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, daniški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadino. Vairuotojas N. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija), reikalavimus, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Šiais savo veiksmais N. B. pažeidė KET 9, 14, 101, 220, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-01-14 nutarimu pripažino N. B. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė jam administracinę nuobaudą – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą ir už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą. Vadovaudamiesi ANK 38 straipsniu N. B. už šiuos administracinius nusižengimus skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. N. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-14 nutarimu. Teigia, kad būtent jis davė teisingus parodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik liudytojo parodymais, pripažino apeliantą kaltu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną apelianto kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

6. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, kokios teismo padarytos išvados neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių aplinkybių, taip pat nenurodomi kiti pirmosios instancijos teismo galbūt padaryti pažeidimai. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą sprendimą, teigia, kad ne liudytojo N. S. parodymai, o būtent paties apelianto duoti parodymai yra teisingi. Tačiau apygardos teismas išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis neturi pagrindo juos vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

7. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad tarp apelianto vairuojamo automobilio „Volkswagen Jetta“, daniški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir N. S. vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktas, kurio metu buvo apgadintas N. S. vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad eismo įvykį lėmė būtent jo veiksmai, kai jis važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį BMW. Teigia, kad ne jis važiuodamas atbuline eiga susidūrė su automobiliu BMW, o būtent automobilio BMW vairuotojas nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Volkswagen Jetta“ galinę dalį.

8. Tačiau apygardos teismas, pritardamas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia apelianto nurodyta įvykio versija laikytina jo gynybine pozicija bei siekiu išvengti griežtos administracinės atsakomybės, šią versiją atmeta kaip neįrodytą ir prieštaraujančią administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmiausia, nelogiška yra tai, kad apeliantas, kaip jis nurodo būdamas įsitikinęs, kad jis nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, nors ir susitarė su N. S. pildyti eismo įvykio deklaraciją, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, kol N. S. buvo nuėjęs paimti rašymo priemonės, nes nė vienas iš eismo įvykio dalyvių jos neturėjo.

10. KET 220 punkte įtvirtinta imperatyvi eismo įvykio dalyvių pareiga eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Taigi apeliantas, net ir būdamas, kaip jis nurodo, nekaltas dėl eismo įvykio kilimo, vis tiek turėjo pareigą kartu su N. S. eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir užpildytą deklaraciją pasirašyti. Tačiau jis, kol N. S. atsinešė rašymo priemonę, pasirinko pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis tariamai būdamas nekaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nors ir susitaręs su N. S. pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vis dėlto iš eismo įvykio vietos išvažiavo, yra visiškai nelogiška. Teismo vertinimu, asmuo, būdamas nekaltas dėl eismo įvykio ir nekylant dėl to ginčo su kitos transporto priemonės vairuotoju, iš eismo įvykio vietos sąmoningai neišvažiuotų. Toks eismo įvykio dalyvio elgesys suponuoja išvadą, jog iš eismo įvykio yra pasišalinama siekiant išvengti jam, kaip dėl eismo įvykio kilimo kaltam asmeniui, gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Be to, dar labiau nelogiška apelianto nurodoma įvykių versija, kad jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, dėl kurio, kaip matyti, kilo ginčas – N. S. nurodo, kad apeliantas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, apeliantas teigia, kad būtent N. S. atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Tokiu atveju, vadovaujantis KET 220 punkto nuostata, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

11. Taigi akivaizdu, kad apelianto nurodoma versija, tarp eismo įvykio dalyvių (apelianto ir N. S.) kilus ginčui, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, jie net neturėjo pagrindo pildyti eismo įvykio deklaracijos, o turėjo kviesti policijos pareigūnus. Akivaizdu, kad tokia įvykių seka prieštarauja ir paties apelianto nurodytai eismo įvykio kilimo versijai ir atitinka būtent N. S. šioje administracinio nusižengimo byloje duotus parodymus – eismo įvykį lėmė būtent apelianto veiksmai, kai jis važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį BMW ir jį apgadino.

12. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad apelianto veiksmuose – kai jis važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį BMW ir jį apgadino – yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.

13. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantas neginčija, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, į tai, kad jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apygardos teismas plačiau šių administracinių nusižengimų padarymo neanalizuoja.

14. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o N. B. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius