Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č., jos atstovui advokato padėjėjui Andriui Kšanauskui, išnagrinėjusi J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, LR pilietės, pensininkės, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. 2012-10-24, apie 11 val., (duomenys neskelbtini) senelių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalyvavo kaip stebėtoja rinkimų metu, tačiau neturėjo teisės dalyvauti bei stebėti rinkimus senelių namuose. Tokiais veiksmais jis pažeidė LR Seimo rinkimų įstatymo 61 str. 1 d., reglamentuojančio rinkimų tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č. paaiškino, kad ji kalta dėl pažeidimo neprisipažįsta, nes įvyko nesusipratimas. Ji priklauso visuomeninei organizacijai – Kauno jungtiniam demokratiniam judėjimui ir rūpinasi globos, rūpybos klausimais. 2012-10-24 apie 11 val. kartu su A. B. apsilankė senelių namuose, nes girdėjo, kad ten darosi negeri dalykai. Ten jos paprašė pateikti asmens dokumentus, ji paso neturėjo, tačiau turėjo praeitų rinkimo stebėtojo pažymėjimą (kitoje apygardoje), kurį pateikė. Senelių namuose vyko rinkimai. Kartu su komisijos nariais ji užėjo į 4 kambarius, tačiau ten su niekuo nekalbėjo, nieko nekalbino ir nieko nepatarinėjo. Viena moteris paklausė kokio amžiaus yra viena iš kandidatų ir ji pasakė kiek tai kandidatei metų.

J. Č. atstovas advokato padėjėjas A. K. prašo nutraukti bylą nesant pažeidimo sudėties požymio – tyčios.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 207⁷ str. 4 d. pažeidimo faktas ir J. Č. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), J. Č. pasiaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad su pažeidimu nesutinka (b. l. 3), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad J. Č. nebausta administracine tvarka (b. l. 5), Kauno apylinkės prokuratūros 2012-11-27 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00912-12 perduodant medžiagą spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 23-1-00912-12 dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 172 str. požymių (b. l. 7-11), kita bylos medžiaga.

Kauno apylinkės prokuratūros 2012-11-27 nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00912-12 dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pagal LR BK 172 str., pradėtas 2012 m. spalio 24 d. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad 2012 m. spalio 24 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) senelių namuose, (duomenys neskelbtini), dvi stebėtojos prisistatė atstovaujančios „Drąsos kelio“ politinę partiją, trukdė senelių namų gyventojams realizuoti savo teisę rinkti. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, matyti, kad A. B. ir J. Č. neturėjo teisės dalyvauti kaip stebėtojos, vykdant rinkimus senelių namuose. Proceso dalyviai apklausose nurodė ir kitus pažeidimus (trukdė darbui, galimai siekė paveikti rinkėjus) padarytus minėtų asmenų, tačiau konstatuotina, jog veika numatyta LR BK 172 str. nepadaryta, kadangi LR BK 172 str. atsakomybę numato tam, kas naudodamas psichinę prievartą, arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Šioje nusikaltimo sudėtyje yra trys alternatyvus būdai, kuriais galima trukdyti įgyvendinti rinkimų teisę, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nebuvo naudojama psichinė prievarta, papirkimas ar apgaulė. Liudytojos J. A. ir A. Š., kurioms balsuojant pagal komisijos narių parodymus buvo kilę nesusipratimai, parodė, jog joms įtakos niekas nepadarė, netrukdė, jos balsavo už savo pasirinktą kandidatą. Kiti apklausti asmenys, taip pat nenurodė, jog buvo trukdoma pasinaudoti rinkimų teise aukščiau išvardintais būdais. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad nebuvo padaryta veika, numatyta LR BK 174 str., todėl tyrimas turi būti nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, jog vykdant rinkimus tiek A. B., tiek J. Č. veikė neteisėtai ir padarė pažeidimų, kurie turėtų būti vertinami administracinės teisės ribose. LR Seimo rinkimų įstatymo 71 str. 7 d. numato, kad daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Iš apklausų matyti, jog A. B. ir J. Č. galimai siekė paveikti rinkėjas, jog būtų balsuojama už antrąjį kandidatą, nes balsavimo metu rodė 2 pirštus (rinkimų komisijos narių manymu, šis gestas gali reikšti antrąjį kandidatą), neigiamai įvardino pirmąją kandidatę, replikavo, norėjo filmuoti, tačiau tiek J. A., tiek A. Š. parodė, kad poveikis joms nebuvo daromas. Tiek A. B., tiek J. Č. taip pat neigia darę poveikį. Tačiau tiek ir pačios A. B. ir J. Č., tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad rinkimų metu A. B. ir J. Č. negalėjo dalyvauti kaip stebėtojos. A. B. ir J. Č. rinkimų metu prisistatė kaip stebėtojos, tačiau J. Č. pagal pateiktą stebėtojos pažymėjimą neturėjo teisės dalyvauti minėtoje Panemunės rinkimų apylinkėje, o A. B. iš vis neturėjo stebėtojos pažymėjimo ir dalyvauti bei stebėti rinkimus senelių namuose negalėjo. Liudytoja R. Ž., kuri buvo Panemunės apygardos pirmininko pavaduotoja, patvirtino, jog abi minėtos moterys nebuvo stebėtojų sąrašuose. Rinkimų tvarką numato ir LR Seimo rinkimų įstatymas, kurio 61 str. 1 d. numatyta, kad rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimo įstatymo 61 str. 1 d. numato, kad partijos, taip pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Č. neturėjo teisės dalyvauti kaip stebėtoja 2012-10-24 (duomenys neskelbtini) senelių namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji neturėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimo, suteikiančio teisę stebėti rinkimus būtent toje apylinkėje, todėl pažeidus LR Seimo rinkimų įstatymo 61 str. 1 d., reglamentuojantį rinkimų tvarką, laikytina, kad J. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 207⁷ str. 4 d. Ji kalta ir baustina.

J. Č. atstovo argumentas, kad nėra pažeidimo sudėties, nes nėra tyčios, atmestinas kaip nepagrįstas. J. Č. pateikdama praeitų rinkimų stebėtojo pažymėjimą prisistatė kaip stebėtoja, kartu su komisijos nariais ėjo į kambarius, kur vyko balsavimas. J. Č. anksčiau dalyvavo rinkimuose kaip stebėtoja, todėl jai yra žinomas Seimo rinkimų įstatymas ir rinkimų stebėtojo teisės, pareigos.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. Č. nebausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ str. 4 d. sankcijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286-288 str., 293 str.,

nutarė:

J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ str. 4 d., ir skirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimą siųsti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.