- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- II-1-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14543-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- G. G.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G. (Šepilienei), jos atstovui advokatui Eligijui Vinckui, institucijos surašiusios nutarimą atstovei Raimondai Dzelzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. (Š.) skundą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo, kuriuo G. G. (Š.) pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nubausta 868 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu G. G. (Š.) nubausta 868 eurų bauda pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, už tai, kad ji 2016 m. gegužės 2 d. būdama UAB „Vingės terminalas" muitinės tarpininke ne Sąjungos prekes, atgabentas su Tl deklaracija Nr. 16LTVR400015042BFO, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0008, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą, ir šioms prekėms eksporto procedūrai įforminti pateikė deklaraciją Nr.l6LTVR1000EK0168B5 (procedūros kodas 1000). Šiais veiksmais, muitinės tarpininkė G. G. (Šepilienė), pateikdama ne Sąjungos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nustatytą nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Šiuo atveju prekės, kurioms buvo įforminta specialioji - laisvosios zonos procedūra, neturi Sąjungos prekių muilinio statuso (vadovaujantis Komisijos D. R. (ES) 2015/2446 119 str. 1 d. c p.).
Šalies argumentai
G. G. (Šepilienė), atstovaujama advokato E. V., pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodoma, kad Skundžiamu nutarimu G. G. (Š.)nubausta už Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, nors administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad ji pažeidė Relamento 2015/2446 119 straipsnio 1 dalies c punktą. Tokiais Vilniaus teritorinės muitinės veiksmais buvo pažeista G. G. (Š.) teisė į gynybą. P. S. nutarimą Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo teisės savo iniciatyva pakeisti kaltinimą. Skunde pažymima, kad G. G. (Šepilienės) veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad 2016-05-02 į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracija Nr. 16LTVR400015042BF0 buvo įtrauktos į apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR kortelę Nr. XF79096332 bei tranzito lydintįjį dokumentą Nr. 16LTVR100015057FC8 ir papildomai įforminta eksporto deklaracija Nr. 16LTVR1000EK0168B5. Taigi, prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakomybė už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą galėtų kilti tik tuomet, jeigu laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės apskritai nebūtų deklaruotos. Šiuo atveju ginčo prekės buvo deklaruotos. Aplinkybė, kad buvo įforminta perteklinė eksporto deklaracija Nr. 16LTVR1000EK0168B5, neturi ir negali būti pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl institucijos teiginys, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka yra nepagrįstas. Nuo 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui ir nesant teisės aktais nustatytos laisvosiose zonose laikomų prekių deklaravimo tvarkos, atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tik bendrosios nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. G. G. (Š.) atsakomybėn pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą patraukta už prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo prekės buvo deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai, įforminant TIR knygelę Nr. XF79096332 ir tranzito lydintįjį dokumentą Nr. 16LTVR1000150557FC8, todėl teigti, kad papildomai įforminus ir eksporto deklaraciją prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo. Be to, G. G. (Š.), pateikdama perteklinę eksporto deklaraciją nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Pažymi, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos, kurioje įtvirtinta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. G. G. (Šepilienė), pateikdama perteklinę eksporto deklaraciją nepažeidė ir negalėjo pažeisti Reglamento 2015/2446 119 straipsnio 1 dalies c punkto ir Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, kad 2016-07-28 G. G. (Š.) surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jai inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti aiškiai, suformuotas aiškus ir tikslus kaltinimas, protokolas surašytas be esminių trūkumų. Įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o nustatyta tvarka. G. G. (Šepilienė) dirba deklarante, yra muitinės tarpininko atstovė. Deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, todėl deklarantė turi būti įsigilinusi į nustatytas taisykles ir sąlygas. Forminti papildomas (perteklines) deklaracijas įstatymas draudžia. Šioje situacijoje pagrindinė sąlyga yra ta, kad eksporto procedūra įforminama tik Sąjungos prekėms. Įforminusi ne Sąjungoms prekėms eksporto procedūrą, G. G. (Š.) savališkai pakeitė prekių muitinį statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. Dirbtinai pakeitus prekių statusą, atsiranda skola muitinei. Muitinės procedūrų taikymo taisykles numato sąlygas numato Sąjungos muitinės kodeksas, tai yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl nei Vilniaus teritorinė muitinė nei Muitinės departamentas neturi pareigos nustatinėti papildomas tvarkas. Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungoms prekėms. Tai reiškia, kad jokioms kitoms prekėms ši procedūra negali būti taikoma. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tranzito deklaraciją įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, todėl prekės į Baltarusiją išvažiavo jau kaip E. S. prekės. Atsiliepime taip pat pažymima, kad muitinės pareigūnų galimai padarytos klaidos, neatleidžia atsakomybėn patraukto asmens nuo atsakomybės. Administracinės atsakomybės G. G. (Š.) netaikymas reikštų savivalės toleravimą. G. G. (Š.) priešingas teisei veikimas sukėlė pasekmes – prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, neteisingai buvo nustatytas prekių statusas. Visa tai sąlygojo skolos muitinei atsiradimą.
Teismo posėdžio metu G. G. (Šepilienė) palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje institucijos priėmusios nutarimą atstovė prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, atsakomybė kyla už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą - laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas pažeidęs 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau - SMK) 269 straipsnio 1 dalies nuostatas. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms.
Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokole G. G. (Š.) inkriminuojamas pažeidimas – kad ne Sąjungos prekėms, atgabentoms su tranzito deklaracija Nr. 16LTVR400015042BFO, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0008, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą, įformino eksporto deklaraciją Nr.l6LTVR1000EK0168B5 (procedūros kodas 1000). Teismas pažymi, kad Muitinės tranzito pasibaigimo procedūros garantija T1 taikoma kroviniams neturintiems ES krovinių statuso, kertantiems ES teritoriją tranzitu, taipogi pristatomiems tarp išorės pasienio teritorijos ir muitinės sandėlio iki vidaus muitinės, esančios ES teritorijoje. T1 deklaracija - finansinę garantiją turinti muitinės procedūra, išrašyta muitinės tarpininkų ES muitinės įstaigų naudai. Sąjungos muitinės kodekse įtvirtinta prekių kilmės sąvoka (5 straipsnio 23, 24 punktai), ir prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (153 straipsnio 3 dalis). Kodekse reglamentuota, kad tranzito deklaracija T1 taikoma kroviniams, atvežtiems ne iš ES arba iš ES muitinės sandėlių, kuriuose ir sandėliuojamos ne ES prekės (226 straipsnis). Kodekso 226 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs atvejai, kai Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra, ir jei prekė būtų ES šalies, ji vyktų su tranzito deklaracija T2. T1 tranzito deklaracija vienareikšmiškai forminama ne ES prekėms ir būtent Tranzito deklaracija T1 įrodo, kad tai ne ES prekės. Tranzito deklaracijos T1 buvimas prezumiuoja, kad prekės turi ne ES prekių statusą ir muitinės tarpininkui daugiau kokių kitokių kilmės dokumentų ar įrodymų, vertinant prekių kilmę šiuo atveju pateikti nereikėjo.
Nagrinėjamu atveju, užbaigus muitinio tranzito procedūrą, šios prekės buvo pateiktos laisvosios zonos procedūros įforminimui ir vėliau iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms ne Sąjungos prekėms, buvo įforminta eksporto deklaracija Nr.l6LTVR1000EK0168B5 (procedūros kodas 1000). 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - SMK), 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto procedūra (procedūros kodas 1000) įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. V. K. D. R. (ES) 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 119 straipsnio 1 dalies c punkto, prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą netaikoma, prekėms, kurioms, įforminta viena iš specialiųjų procedūrų. Šiuo atveju prekės, kurioms buvo įforminta specialioji - laisvosios zonos procedūra, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso ir joms negali būti įforminta eksporto procedūra (proc. kodas 1000). Tai, kad į UAB „Vingės terminalą“
atvykusios prekės buvo ne Sąjungos prekės patvirtina byloje pateikta deklaracija T1 (tranzito dokumentas 16LTVR400015042BF0), su kuria prekės ir išvyko į Baltarusiją (b.l. 20,21), tačiau minėtoms prekėms buvo įformintas ir eksporto lydimasis dokumentas - eksporto deklaracija 16LTVR1000EK0168B5 (b.l. 17). Taigi, akivaizdu, kad pažeista Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto deklaracija. Sąjungos muitinės kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra Sąjungos prekės. Sąjungos muitinės kodekso 153 straipsnio 3 dalis numato, kad konkrečiais atvejais prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. Sąjungos muitinės kodekso 154 straipsnis numato sąjungos prekių muitinio statuso praradimą: sąjungos prekės tampa ne Sąjungos prekėmis šiais atvejais: a) kai jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės; b) kai joms įforminama išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jeigu muitų teisės aktai tai leidžia ir kt. Šiuo atveju prekės buvo atgabentos ir laisvojoje zonoje įtrauktos į apskaitą su T1 išorinio tranzito deklaracija. Tai reiškia, kad prekės neturėjo sąjungos prekių statuso. Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnis numato, kad Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.
Tai reiškia, kad prekės buvo deklaruotos nesilaikant teisės aktuose apibrėžtų reikalavimų, muitinės procedūros atliktos pažeidžiant nustatytą reglamentavimą.
Teismo vertinimu institucija priėmusi Skundžiamą nutarimą teisingai įvertino G. G. (Šepilienės) veiksmus pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Teismas pažymi ir tai, kad nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo, nutarime nurodant kitų teisės aktų pažeidimus, nei buvo nurodyti protokole. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma leidžia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiai institucijai pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius ir nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Remiantis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas ar institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. N575-2303-08, aprobuota LVAT biuletenyje Nr. 15/2008). Tai reiškia, kad įstatymas leidžia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam subjektui nutarime sutikslinti faktines aplinkybes ar pakeisti nuorodą į pažeistus teisės aktų reikalavimus.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda G. G. (Š.) paskirta laikantis ATPK 30 straipsnio reikalavimų. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios leistų G. G. (Šepilienės) atžvilgiu taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutaris per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.