Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
1A-76-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00247-2007-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
K. K., R. Š.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-337/2011

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00247-2007-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams advokatams Alfonsui Mašalui ir Rimai Keblienei,nuteistiesiems K. K. ir R. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K. ir R. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžio, kuriuo:

- K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2007-02-23) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2007-02-27) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK (2005-06-23 redakcija Nr. X-272) 214 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime – 2009-06-10 (viena diena) ir nuo 2007-07-20 iki 2010-11-19 (įskaitytinai). Taip pat šiuo teismo nusprendžiu iš K. K. priteista 7763,60 litų ir 18,75 litų proceso išlaidų valstybei.

- R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK (2005-06-23 redakcija Nr. X-272) 214 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 5 d., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2010-11-04 iki 2010-11-19 (įskaitytinai). Taip pat šiuo teismo nusprendžiu iš R. Š. priteista 410,92 Lt A. B. žalai atlyginti ir 18,75 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad jis:

- 2007-02-21, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – darbo sutartį Nr. 18, kurioje nurodė, kad jis ir Z. U. įmonė nuo 2006 m. kovo 15 d. sudaro darbo sutartį, pagal kurią jis priimamas dirbti, nors jis šioje įmonėje nedirbo, bei pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Z. U. įmonėje, ir šį žinomai netikrą dokumentą – pažymą patvirtino savo parašu;

- turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės grąžinimo UAB „E“ pagal 2007 m. vasario 23 d. paskolos grynaisiais pinigais sutartį Nr. , 2007-02-23, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), UAB „E“ atstovei G. B. pateikė neteisėtai pagamintus netikrus dokumentus: 2006-03-15 darbo sutartį Nr. 18, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis ir Z. U. įmonė buvo sudarę darbo sutartį, bei pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Z. U. įmonėje, ir 2007-02-23 pagal pinigų išmokėjimo kvitą serija PAN Nr. 456 iš UAB „E“ gavo 1500 litų paskolą, ir taip apgaule, panaudodamas netikrus dokumentus, savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „E“ pinigus 1500 Lt;

- turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės grąžinimo UAB „E“ pagal 2007 m. vasario 27 d. paskolos grynaisiais pinigais sutartį Nr. , 2007-02-27, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), UAB „E“ atstovei V. P. pateikė neteisėtai pagamintus netikrus dokumentus: 2006-03-15 darbo sutartį Nr. 18, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis ir Z. U. įmonė buvo sudarę darbo sutartį, bei pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Z. U. įmonėje, ir 2007-02-27 pagal pinigų išmokėjimo kvitą serija PAN Nr. 503 iš UAB „E“ gavo 1500 litų paskolą, ir taip apgaule, panaudodamas netikrus dokumentus, savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „E“ pinigus 1500 Lt;

- 2007 metais, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytu tiksliu laiku, laikotarpiu nuo kovo 31 d. 22.00 val. iki balandžio 1 d. 00.45 val., neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, įgijo svetimą AB „SEB Vilniaus bankas“ mokėjimo instrumentą – kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B. vardu, ir neturėdamas leidimo ją laikė iki 2007 m. balandžio 1 d. 00.45 val., kuomet šį mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jį degalinėje „LIETUVA STATOIL“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikdamas kasininkui sumokėti už 29,18 Lt vertės prekes: degtinę „Gera“ 16,99 Lt vertės, traškučius „Lays“ 4,69 Lt vertės, du pakelius cigarečių „Winston“, bendros 7,50 Lt vertės, ir suklastodamas tikrą dokumentą – minėtos degalinės kasos kvitą 29,18 Lt sumai, kuriame pasirašė už A. B., imituojant jo parašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2007-04-01 00.47 val. mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas finansinei operacijai inicijuoti, o būtent degalinėje „LIETUVA STATOIL“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikdamas kasininkui sumokėti už 30,77 Lt vertės prekes: degtinę „Gera“ 16,99 Lt vertės, dvi pakuotes alaus „Tauras“ 2 l talpos, bendros 13,78 Lt vertės, ir suklastodamas tikrą dokumentą – degalinės kasos kvitą 30,77 Lt sumai, kuriame pasirašė už A. B., imituojant jo parašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 08.30 iki 10.50 val., Panevėžyje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir per 7 kartus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) finansinėms operacijoms inicijuoti ir atliko finansines operacijas, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 410,92 Lt, o būtent:

2007 m. balandžio 1 d. 08.30 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą– AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081306 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 84,61 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 09.50 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081397 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 52,49 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 09.51 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081400 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 11,07 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 10.09 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081422 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 7,38 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 10.24 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.057054 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 80,04 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 10.49 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081467 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 160,57 Lt;

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 1 d. 10.50 val., UAB „N“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą A. B. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „SEB Vilniaus bankas“ „VISA Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kasininkei, finansinei operacijai atlikti, tai yra sumokėti už prekes, ir nutylėjęs esmines aplinkybes, kad jis yra ne A. B., gavęs pirkinių kvitą Nr.081470 suklastojo tikrą dokumentą – kvito eilutėje „Patvirtinu, kad suma teisinga“ pasirašė už A. B., imituodamas jo parašą, ir taip, apgaule savo naudai įgijo A. B. priklausantį turtą pinigus 14,76 Lt vertės, tokiu būdu viso apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus 410,92 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Mano, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta, nes jis visiškai pripažino savo kaltę ir galimai tik dėl teisinių žinių trūkumo jis nepripažino kaltės pagal BK 300 str. 1 d. Teigia nežinojęs, kad dokumento pagaminimas ar įgijimas yra tas pats nusikaltimas, todėl prašo tai laikyti pilnu prisipažinimu, kurį beje pripažino prokurorė. Nurodo, kad Lietuvoje negavus darbo, jam buvo pasiūlytas darbas Anglijoje, tačiau kelionei į ją reikėjo pinigų. Jis žinojo, kad be darbo sutarties jam niekas nesuteiktų paskolos, todėl su suklastota darbo sutartimi paėmė paskolą. Apeliantas teigia, kad jis tikslo vengti turtinės prievolės grąžinimo neturėjo. Nurodo, kad jis UAB „E“ grąžino ne sukčiavimo būdu įgytus 3000 Lt, bet 4564,64 Lt, t. y. grąžino visas priskaičiuotas jam palūkanas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes dėl BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas teigia, kad šiuos nusikaltimus padarė dėl sunkios materialinės padėties. Nurodo, kad užsienyje jis dirbo, uždirbo ir problemų grąžinti bendrovei visą paimtą sumą su palūkanom nebuvo problemų. Nuteistasis skunde teigia nesutinkantis su teismo išvada dėl dalinio prisipažinimo pagal BK 214 str. 1 d., nes jis nuo pirmos apklausos nuosekliai laikėsi duotų parodymų, jų nekeitė, pilnai pripažino kaltę, nevengė atsakomybės už tai, dėl tos veikos nuoširdžiai gailisi, be to, padarytą žalą pilnai atlygino. Todėl prašo į tai atsižvelgti ir minėtą prisipažinimą pripažinti lengvinančia aplinkybe. Taip pat apeliantas pažymi, kad jis turi šeimą, vienerių metų sūnų, kuriam reikalingas tėvas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje ir pragyvenimo šaltinį – darbą. Be kita ko nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas į bausmės laiką neįskaitė jo laikino sulaikymo Jungtinėje Karalystėje nuo 2007-07-05 iki 2007-07-20, kol buvo įvykdyta jo ekstradicija į Lietuvos Respubliką, bet įskaitė vieną laikino sulaikymo dieną 2009-06-10 Jungtinėje Karalystėje.

Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Teigia, kad dėl jam pateikto kaltinimo ir bausmės nesutinka, nes jis nežinojo, kieno yra banko kortelė. Nurodo, kad K. K. jam pasakė, kad ant žemės rasta kortelė yra jo (K. K.) bei atliko su ja dvi pirkimo operacijas – tai jam nesukėlė jokių įtarimų, kad banko kortelė gali būti svetima. Perskaityti pavardę ant kortelės jis negalėjo fiziškai, nes yra silpnaregis ir tuo momentu su savimi neturėjo tam reikalingų akinių. Dėl to jis nesugebėjo perskaityti, kas parašyta, ir patikėjo K. K. žodžiais. Apeliantas pažymi, kad pilnai prisipažino, jog septynis kartus pasinaudojo banko kortele, nors ir nežinojo, kad ji yra svetima. Teigia dėl padarytos veikos besigailintis. Mano, jog už tai jam paskirta per griežta bausmė.

Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma šiuose apeliaciniuose skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pripažino K. K. ir R. Š. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, tinkamai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas bei paskyrė jiems teisingas bausmes. Išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo tenkinti apeliantų skundus.

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis dėl jam pateikto kaltinimo, nes, pasak jo, jis nežinojo, kad banko kortelė yra svetima, tačiau pilnai prisipažįstantis septynis kartus pasinaudojęs banko kortele. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tokie apelianto R. Š. teiginiai dėl nežinojimo vertintini kritiškai, nes paneigti byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo ir kito nuteistojo K. K. parodymais, parodymo atpažinti bei daiktų, doumentų pateikimo, kasos kvitų bei vaizdo įrašo apžiūros protokolų duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo R. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Nuteistasis K. K. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų neneigia, tik teigia tikslo vengti turtinės prievolės grąžinimo neturėjęs. Tačiau K. K. elgesys iki sukčiavimo, jo metu ir po jo padarymo byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina ir abejonių dėl aukščiau minėto tikslo buvimo apelianto K. K. veiksmuose nepalieka.

Pagrindiniai abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra susiję bausmės institutu. Apeliantų K. K. ir R. Š. manymu, jiems paskirtos bausmės yra per griežtos, tačiau teisėjų kolegija su tuo visiškai nesutinka bei neranda jokio teisinio pagrindo jiems paskirtas bausmes švelninti. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo ypatumus bei skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas bausmių skyrimo K. K. ir R. Š. aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliantams už nusikalstamų veikų padarymą parinktomis bausmių rūšimis bei jų dydžiais.

Skirdamas bausmę R. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus bei stadijas, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino R. Š. asmenybę. Padaryti du tyčiniai, baigti nusikaltimai, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.). Šiuos skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus nuteistasis R. Š. padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Visų šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, kaip tik R. Š. skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad R. Š. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurios nesiekia sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimalios ir maksimalios trukmės vidurkių, taip pat ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. Š. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Skunde apelianto R. Š. nurodomos aplinkybės, kad jis pilnai prisipažino septynis kartus pasinaudojęs banko kortele bei dėl to gailisi, neįpareigoja teismą tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo nukentėjusiojo, teikia jam pagalbą ir pan.). Tokių aplinkybių byloje nėra. R. Š. pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir teismas pagrįstai tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi nėra pagrindo švelninti R. Š. bausmę.

Netenkintinas ir apelianto K. K. analogiškas prašymas sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistajam K. K. bausmės pagal visus jam inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius paskirtos sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui K. K. bausmes, įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas (padaryti keturi baigti, tyčiniai nusikaltimai, vienas kurių apysunkis bei trys – nesunkūs), kaltininko asmenybę (K. K. yra eilę kartų teistas, vieną inkriminuojamą nusikaltimą padarė praėjus vos dviems dienoms po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, be pastovios gyvenamosios vietos), taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei nurodė bausmės skyrimo motyvus. Įvertinus šias aplinkybes, K. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius, taip pat ir subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Apeliantas K. K. tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dėl BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino K. K. nurodomą aplinkybę ir konstatavo, jog ją pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu sutinka. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra. K. K. pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir teismas pagrįstai tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde dėl šios lengvinančios aplinkybės dėstomi motyvai nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į jo skunde nurodomas aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas K. K. nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis turi šeimą, vienerių metų sūnų, kuriam reikalingas tėvas, turi Jungtinėje Karalystėje nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą minėtos išvados nepaneigia. K. K. kaip nusikaltimų padarymo priežastis įvardijama sunki jo materialinė padėtis nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis bei nepateisina jo nusikalstamų veiksmų. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui K. K. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde be kita ko teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė jo laikino sulaikymo Jungtinėje Karalystėje nuo 2007-07-05 iki 2007-07-20. Šis teiginys nepagrįstas, nes teismui priimant skundžiamą nuosprendį bylos medžiagoje jokių duomenų apie apelianto minimą sulaikymo laikotarpį nebuvo, todėl toks rašytiniais dokumentais nepagrįstas įskaitymas negalėjo būti atliktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistųjų K. K. ir R. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Todėl darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų K. K. ir R. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė