Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-05 · Administracinė byla Nr. I-1606-342/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
I-1606-342/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01037-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V.A.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1606-342/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01037-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.8;74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V.A.,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui,

2014 m. gruodžio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.A. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas patikslintu prašymu (b.l. 20-24) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-09-03 sprendimą Nr. 30-S-9224, kuriuo atsisakyta pareiškėją iš vidaus tarnybos atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją; 2) įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Nurodo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog yra laikinai nušalintas nuo pareigų, o atsakovas 2014-05-27 dėl jo veiksmų pradėjo tarnybinį patikrinimą, kuris 2014-06-20 sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Pabrėžia, jog 2014-08-21 atsakovui pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos nuo 2014-09-05 pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją. Atsakovas skundžiamu sprendimu informavo, jog prašymo atleisti iš vidaus tarnybos tenkinti negali, kadangi yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, jog atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo nurodytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 05 17 įsakymo Nr. 5-V-437 1.4 punktas nieko bendro neturi su prašymu atleisti iš tarnybos, nes Statuto 53 straipsnis nenumato jokių apribojimų ir išlygų, kuomet pareigūnui, turinčiam teisę išeiti į pensiją ir pateikusiam tokį prašymą neleidžiama pasinaudoti šia teise prieš jo valią. Pabrėžia, jog susiklosčius tokiai situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi per Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą pareigūno atleidimui iš tarnybos savo noru, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, žeminančio pareigūno vardą. Remdamasis teismine praktika, akcentuoja, jog pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo pateis pareigūno valios. Mano, jog skundžiamu sprendimu buvo suvaržyta jo konstitucinė teisė pačiam laisvai pasirinkti darbą bei sukurta pareiga priverstinai likti tarnyboje prieš valią. Prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašo tenkinti jo prašymą remdamasis išdėstytais motyvais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, išaiškinančia, jog visais atvejais asmens prašymas atleisti iš vidaus tarnybos privalo būti išnagrinėtas ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas. Prašo panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į prašymą (b.l. 27-28) nurodyta, kad su pareikštais reikalavimas nesutinka ir prašo prašymo netenkinti. Argumentuoja, kad pareiškėjo prašymo atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją įvykdyti negali, nes nėra pasikeitusios aplinkybės, tebėra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, tarnybinis patikrinimas sustabdytas. Remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu Nr. 5-V-437, pagal kurį policijos pareigūnai iš tarnybos kitais pagrindais neatleidžiami, kol nepasibaigs tyrimai.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į prašymą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Nagrinėjamas ginčas kilo vidaus reikalų statutinės įstaigos (policijos) vadovui atsisakius nagrinėti pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnį bei nuo 2014-05-27 pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris šiuo metu sustabdytas, 2014-08-21 prašymą statutinį valstybės tarnautoją atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2014-08-21 pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą - jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, po 14 kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo dienos (b.l. 7). Atsakovas skundžiamu 2014-09-03 raštu Nr. 30-S-9224 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00133-14 pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį, jis laikinai nušalintas nuo pareigų ir 2014-05-27 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo, todėl prašymo nenagrinėjo (b.l. 8-9). Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-05 nutartimi (b.l. 12-13) pareiškėjas nuo 2014-06-05 iki 2014-12-05 yra laikinai nušalintas nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viršininko pareigų. Nutartis skųsta Klaipėdos apygardos teismui, tačiau 2014-07-02 nutartimi (bylos Nr. 1S-721-462/2014), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-05 nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų palikta nepakeista (b.l. 33-37). Bylos duomenimis 2014-05-27 pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 30-PR-291 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo, kuris 2014-06-20 sustabdytas dėl pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Atsakovas skundžiamu raštu informavo pareiškėją, jog jo prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją nebus nagrinėjamas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualaus administracinio akto požymiai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas, vertindamas skundžiamą atsakovo 2014-09-03 raštą Nr. 30-S-9224 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, sprendžia, jog jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias, tiesiogines pasekmes. Esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Ginčijamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio. Ginčijamu raštu nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Nurodytu raštu nėra atsisakoma atleisti pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjas tik informuojamas, kad šis klausimas nebus sprendžiamas, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjui atsirado materialinės pasekmės dėl atsakovo neveikimo, nepriimant įsakymo, kuriuo pareiškėjas būtų atleistas (neatleistas) iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Skundžiamas raštas neužkirto kelio pareiškėjui, pasibaigus 14 dienų terminui po prašymo dėl atleidimo iš tarnybos padavimo atsakovui, kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo, nepriimant įsakymo dėl atleidimo. Skundžiamas atsakovo sprendimas, įformintas 2014-09-03 raštu 30-S-9224 neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamas aktas pagal savo turinį nurodytų individualaus administracinio akto požymių neatitiko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių bylų praktiką, laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, nutartis 2011-08-26 administracinėje byloje Nr. AS858–611/2011, 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -822/2014, 2014-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1777/2014).

Skundžiamas raštas nenagrinėtinas administracinių teismų, todėl byla dalyje dėl 2014-09-03 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr.30-S-9224 panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Nors pareiškėjas formuluoja reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą atleisti jį iš vidaus tarnybos jo prašymu dėl išėjimo į pensiją, tačiau teismo nuomone byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo neveikimo, t.y. dėl pareiškėjo prašymo atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją nenagrinėjimo.

Nagrinėjamai bylai aktualus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Pagal Statuto 55 straipsnį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai); prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui; pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos; po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo tarnybos stažo, sudarančio teisines prielaidas ne tik prašymui dėl išėjimo į pensiją pateikti, bet ir tokiam prašymui spręsti. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog pareiškėjui realizavus įstatymu suteiktą teisę ir išreiškus savo tikrąją valią dėl atleidimo iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, vėliausiai po 14 kalendorinių dienų turi būti išspręstas jo atleidimo klausimas.

Teisės normų aiškinimui yra reikšminga suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, taigi teismas yra saistomas LVAT priimtose nutartyse pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Statuto normų taikymo išaiškinimas panašiose situacijose buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartyse administracinėje byloje Nr. A-143-287/2014, 2014 m. gegužės 14 d. Nr. A261 -245/2014, 2014 m. balandžio 10 d. Nr. A492 -822/2014, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. A552-1777/2014. Šiose bylose LVAT išaiškino, jog pagal paminėtas teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, tačiau nustatytu terminu nepaaiškėjus faktui apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą nesvarbu, kad jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros nėra pasibaigę.

Taikant nurodytas Statuto normas šio teisės akto normų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, kontekste, laikytina, kad pareigūno teisė būti atleistam iš vidaus tarnybos savo noru (jo paties prašymu) ir jo vadovo pareiga šią teisę įgyvendinti Statuto tiesiogiai nėra saistoma tokio pareigūno atžvilgiu pradėtu (ir vykdomu) tarnybiniu patikrinimu, kurio tikslas - nustatyti pareigūno galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo faktus. Sąsaja ir tam tikra teisinė kolizija tarp Statuto normų, reglamentuojančių pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos savo noru, ir normų, reglamentuojančių pareigūno patraukimą drausminėn atsakomybėn arba jo atleidimą iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, gali pasireikšti tik sprendžiant klausimą dėl šių normų taikymo laike susiklosčius situacijai, kai šių normų taikymas laike sutampa. Statuto 26 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendra pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taisyklė, pagal kurią tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Be to, šioje dalyje yra nustatyti naikinamieji tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai: vieneri metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos bei treji metai išimtiniais atvejais (tarp jų ir nagrinėjamai bylai aktualiu atveju, kai pareigūno atžvilgiu pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra sustabdoma, kol bus baigtas pareigūno atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas) nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte (pareigūno atleidimas, jei savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą), 14 punkte (pareigūno atleidimas, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ar atleidimo iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai, palyginus su aukščiau aptartu Statuto 55 straipsnyje nustatytu pareigūno atleidimo iš tarnybos savo noru terminu (kita darbo diena po 14 kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo dienos), yra ženkliai didesni ir kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tam tikro fakto nustatymo (paaiškėjimo) dienos. Paminėtas Statuto 55 straipsnyje nustatytas terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant tokiems aptariamų terminų ypatumams, bei, vadovaujantis bendrais teisėtumo ir teisinio tikrumo principais, darytina išvada, kad susiklosčius situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą. Esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. Pažymėtina, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymą įgyvendinančio teisės akto – Taisyklių - nagrinėjamo ginčo atsiradimo metu galiojusi specialioji (aptariamai situacijai išspręsti skirta) norma – 35 punktas (2003-08-27 įsakymo Nr. 1V-308 redakcija), pagal kurį, atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Toks teisės normų išaiškinimas pateiktas policijos įstaigų vadovams ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-10-21 raštu Nr. 5-S-3677 (b.l. 38-39).

Šioje byloje reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos praktikos, nenustatyta, todėl konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti pareiškėjo 2014-08-21 prašymą atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Atsakovo veiksmai, kai jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišsprendė pareiškėjo prašymo, pripažintini neteisėtu atsakovo neveikimu, todėl jis įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2014-08-21 prašymą iš esmės.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, privalėjo Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo prašymą ir spręsti jo atleidimo klausimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba, vadovaudamasis aukščiau nurodyta administracinių teismų praktikoje suformuota taisykle, vertinti reikšmingus tarnybos santykiams faktus atsižvelgiant į jų padarymo (vykdymo) laiką, ir spręsti klausimą dėl atleidimo iš tarnybos kitu Statute numatytu pagrindu. Kadangi atsakovas nei vieno iš šių veiksmų neatliko, teismas įpareigoja pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš esmės. Patenkinus šį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dalyje dėl įpareigojimo jį atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nes tik atsakovas išnagrinėjęs prašymą gali atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos parenkant atleidimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V.A. prašymą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti V.A. 2014-08-21 prašymą dėl jo atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, priimant sprendimą.

Administracinę bylą dalyje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-09-03 rašto Nr. 30-S-9224 panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė