- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1-99-242/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00241-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- Q. N.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, susipažinęs su kaltinamojo Q. N. gynėjos advokato padėjėjos E. S. prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-85-664/2013, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Q. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 214 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 27820,00 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt litų 00 ct) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Q. N. į paskirtą bausmę įskaitytas 107 dienų laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra atlikta. Taip pat nuo 2013 m. liepos 19 d., t.y. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, panaikinta Ignalinos rajono apylinkės teismo Q. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nedelsiant paleidžiant jį iš suėmimo vietos.
2013 m. liepos 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas Q. N. gynėjos advokato padėjėjos E. S. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kuriame nurodoma, kad nesutinkama su baudžiamajame įsakyme numatytos bausmės Q. N. paskyrimu ir prašoma surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kartu su prašymu advokato padėjėja pateikė tik advokato orderį.
Šis Q. N. gynėjos advokato padėjėjos E. S. prašymas negali būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad tokį prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi teisę paduoti tik pats kaltinamasis, tokia teisė nesuteikta nei gynėjui, nei prokurorui, nei nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančios bylų supaprastintą procesą“ 12.1 punkte taip pat nurodoma, kad „teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą“.
Taikant analogiją su neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių apskundimo tvarka, atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnio 1 dalimi, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, t.y. konkrečiai nurodomi proceso dalyviai, turintys tokią teisę. Be to, pagal to paties Baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnio 5 dalį, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis Q. N. 2013 m. liepos 8 d., dalyvaujant jį ikiteisminio tyrimo metu gynusiam gynėjui A. S., jau išreiškė savo valią užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su siūlomos baudos dydžiu, tai patvirtina atitinkamas protokolas, kurį pasirašė pats Q. N., jo gynėjas ir vertėjas iš dari kalbos, tačiau jokių duomenų, kad Q. N. nesutiko su baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda bei išreiškė valią paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, byloje nėra, jų nepateikė kartu su prašymu ir gynėja.
Taip pat teismui kelia abejonių, ar paminėta advokato padėjėja E. S. gali būti kaltinamojo Q. N. gynėja. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalimi, advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Iš advokato padėjėjos pateikto advokato orderio LAT Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013 m. liepos 30 d., matyti, kad jokio advokato pavedimo nėra, nes orderyje konkretus advokatas, davęs pavedimą, nenurodytas, o nurodyta tik (duomenys neskelbtini) advokatų kontora; nors orderyje yra advokato parašas, tačiau neaišku, koks konkretus advokatas pasirašė. Be to yra visiškai neaišku, ar ginamasis Q. N. neprieštarauja, kad jį gintų paminėta advokato padėjėja, nes jokio įrodymo, patvirtinančio sutikimą, advokato padėjėja nepateikė.
Kadangi prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikė neturintis tam teisės asmuo, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Atsisakyti priimti advokato padėjėjos E. S. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Ignalinos rajono apylinkės teismą.