Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. J., E. P., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. J., E. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas B. V. ir jo atstovė pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių prašė jį tenkinti. Pareiškėjas B. V. papildomai paaiškino, kad jis yra vienintelis J. V. ir N. V. vaikas. N. V. be jo, turėjo dar du vaikus – suinteresuotus asmenis A. J. ir E. P.. Pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis yra priėmę palikimą pagal testamentą po motinos N. V. mirties. Jam pagal N. V. sudarytą testamentą atitenka butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno kartu su tėvais, tačiau jis negali susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes butą motina yra įgijusi santuokoje su pareiškėjo tėvu. Po tėvo mirties motina liko gyventi bute viena, nes jis tuo metu tarnavo kariuomenėje. Atlikęs karinę tarnybą jis šiame bute gyveno kartu su motina ir jame gyvena iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,sūnus (el. b. l. 13). N. V. ir J. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Santuokos metu N. V. ir J. V. įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pareiškėjo motinos – N. V. vardu (el. b. l. 17). J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Pareiškėjo motina N. V. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Po sutuoktinio J. V. mirties N. V. nei kiti įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (el. b. l. 9). N. V. 2007 m. vasario 12 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo: 4,0000 ha žemės sklypą (iš 6,7900 ha žemės sklypo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3800 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ji palieka savo sūnui A. J., asmens kodas; 0,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai E. P., o butą/patalpą-Butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2,79 ha žemės sklypą (iš 6,7900 ha žemės sklypo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo sūnui B. V. (el. b. l. 12). N. V. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 7). Po N. V. mirties testamentiniai įpėdiniai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys A. J. ir E. P. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjas negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis N. V. vardu registruoto turto – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu (el. b. l. 10).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo B. V. paaiškinimai, liudytojos D. B. parodymai patvirtina, kad N. V. po savo sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio J. V. mirties N. V. toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už butą komunalinius mokesčius, ji remontavo ir prižiūrėjo. Tęsdama naudojimusi būstu 2017 m. gegužės 20 d. ėmė kreditą namo renovacijai (el. b. l. 20-23), butas buvo registruotas N. V. vardu (el. b. l. 17). Pareiškėjo teigimu N. V. rūpinosi visu po sutuoktinio mirties likusiu paveldimu turtu, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja D. B., su tuo sutiko ir suinteresuoti asmenys A. J. ir E. P. (el. b. l. 76-78, 79-80), šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad N. V. po sutuoktinio J. V. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. V. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad N. V. po savo sutuoktinio J. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po N. V. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo B. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.