- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-2513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02298-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Vostal Sp
- Ieškovas
- UAB „Vakarų metalas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 130.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vostal Sp. z o.o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-557-781/2013 pagal ieškovo UAB „Vakarų metalas“ ieškinį atsakovams Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) solidariai iš atsakovų Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. 607 332,92 EUR skolos, 136 881,92 EUR palūkanų, 49 927,54 EUR delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) solidariai iš atsakovų Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. 217 965,12 EUR skolos, 16 638,06 EUR delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) solidariai iš atsakovų PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. ir Globaltex Sp. z o.o. 480 342 Lt skolos, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 4 032 394,67 Lt sumai atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant pakankamai, areštuoti atsakovų turimas lėšas ir kitą turtą, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovai neatsako į jiems įteiktus ieškovo reikalavimus dėl įsipareigojimų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 4 032 394,67 Lt sumai atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, nesant ar nepakankant šio turto, areštavo atsakovų lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 4 032 394,67 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, uždraudžiant areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, taip pat uždraudžiant areštuotas lėšas perleisti tretiesiems asmenims.
Atsakovams pareikšto ieškinio sumą teismas laikė didele ir keliančia grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą, finansinę padėtį, o atsakovų prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Vostal Sp. z o.o. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui Vostal Sp. z o.o., ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Vostal Sp. z o.o. priklausančiam turtui ir lėšoms atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto buveinė yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, todėl pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šios civilinės bylos. Be to, Lietuvos Respublikos teismai neturi specialios jurisdikcijos pagal Reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunktį, nes valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra – parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunktis). Ši jurisdikcijos taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai ginčo objektas yra sutarties tarp šalių buvimas arba nebuvimas (Teisingumo Teismo 1982 m. kovo 4 d. sprendimas Effer v. Kantner byloje Nr. C-38/81). Apeliantas nėra gavęs ieškovo ieškinio, todėl gali tik spėlioti, kad ieškovas ieškinį grindžia savo išrašytomis ir apeliantui pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurias apeliantas grąžino ieškovui kaip nepagrįstai išrašytas, nes jose buvo nurodyti neegzistuojantys sandoriai. Apeliantas niekada neužsakinėjo ir nepirko iš ieškovo jokių prekių. Jeigu ieškovas remiasi tariamai įvykdytu apeliantui prekių, kurios turėjo būti pristatytos į Lenkijos Respublikoje esančią apelianto buveinę, pardavimu, ieškinys turėjo būti pateiktas Lenkijos Respublikos teismui. Kadangi jokių sutarčių su ieškovu nebuvo pasirašyta, sutartinio teismingumo taip pat negali būti.
2. Ieškovas nepagrindė ieškinio. Kadangi apeliantui nėra įteiktas ieškovo ieškinys, galima tik spėlioti, kad ieškovas remiasi savo išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Tačiau jos nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys buvo susietos kokia nors sutartimi. Ieškovo sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ieškovas bandė išreikalauti iš apelianto anksčiau, tačiau apeliantas jas grąžino ieškovui kaip išrašytas be jokio pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina apelianto 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštas ieškovui.
3. Ieškovas taip pat nepagrindė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas rėmėsi duomenų apie ieškovo turimą turtą ir jo finansinę padėtį stoka, tačiau pats nesiėmė priemonių gauti tokių duomenų. Registrui teikiamos apelianto finansinės ir veiklos ataskaitos yra viešai prieinamos, todėl nebuvo jokių kliūčių ieškovui paštu kreiptis į registrą dėl jam reikalingos informacijos apie apeliantą pateikimo. Neteisingą apelianto finansinės padėties apibūdinimą patvirtina ir tai, kokias sumas apelianto banko sąskaitose areštavo antstolis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Vostal Sp. z o.o. atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, nes jis buvo pateiktas praleidus CPK 335 straipsnyje nustatytą 7 dienų terminą. Apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti per protingą laiko tarpą nuo tada, kai buvo išsiųsti iš teismo, o orientacinė įteikimo data laikytina 2012 m. sausio mėnuo, nes tuo metu procesiniai dokumentai buvo įteikti kitiems atsakovams. Net jei teismas pripažintų, kad apeliantas apie skundžiamą nutartį sužinojo 2013 m. gruodžio 13 d., ši aplinkybė klaidingai interpretuojama. Ant apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto priedo – voko kopijos – pranešimo išsiuntimo data nurodyta 2012 m. lapkričio 30 d., o gavimo data – 2012 m. gruodžio 11 d., bet ne gruodžio 13 d., kaip klaidingai teigia apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pradėjo rūpintis byla tik tada, kai ieškovas ėmėsi veiksmų apelianto atžvilgiu vykdyti skundžiamą teismo nutartį Lenkijos Respublikoje. Be to, apelianto su atskiruoju skundu pateikti priedai neatitinka CPK 113 ir 114 straipsnių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Apeliantas klaidingi nurodo, kad šalių nesaisto jokia sutartis. Ieškovas sutartį pridėjo prie ieškinio. Tarp šalių nuolat vyko bendravimas, buvo užsakomos prekės, derinamas jų gabenimas ir t. t. Šias aplinkybes patvirtina kiti ieškinio priedai. Ieškovas jurisdikcijos klausimus detaliai aptarė ieškinyje, be to, nagrinėjamu atveju ieškinys teismo jau yra priimtas. Iš apelianto argumentų matyti, kad apeliantas neturi pakankamai turto užtikrinti ieškovo reikalavimus. Šiuo atveju areštuotos tik apelianto lėšos, kurių nepakanka net ir mažai daliai ieškinio reikalavimų patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovams, sujungė į vieną ieškinį tris reikalavimus, kurie galėtų būti nagrinėjami ir atskirai. Tokį savo apsisprendimą ieškovas motyvavo tuo, kad šie reikalavimai yra susiję, todėl būtų tikslingiau juos nagrinėti kartu. Pirmas ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems atsakovams Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl 794 142,38 EUR sumos priteismo, antras – solidariems atsakovams Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl 234 603,18 EUR sumos priteismo, trečias – solidariems atsakovams PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. ir Globaltex Sp. z o.o. dėl 480 342 Lt sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė bendrai visiems atsakovams ir bendrai visų reikalavimų sumai. Tačiau atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavė tik atsakovas Vostal Sp. z o.o. Atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent atsakovui Vostal Sp. z o.o. (toliau – apeliantas). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui pagrįstumo klausimą yra aktualus pirmas ieškovo reikalavimas.
Ieškovas reikalavimą solidariems atsakovams Vostal Sp. z o.o. (apeliantui), Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. kildina iš apelianto, kaip pagrindinio skolininko, su ieškovu 2009 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties Nr. 3, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti apeliantui geležies gaminius, o apeliantas įsipareigojo už juos atsiskaityti (t. 1, b. l. 8-14), taip pat iš ieškovo ir apelianto 2009 m. gruodžio 8 d. sudaryto susitarimo dėl atsiradusio apelianto įsiskolinimo ieškovui padengimo (t. 1, b. l. 161-164). Be to, ieškovo teigimu, atsakovas Globaltex Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d., o atsakovas M. Z. O. 2009 m. spalio 6 d. garantavo ieškovui už apelianto įsipareigojimų įvykdymą (t. 1, b. l. 191-196). Atsakovas Handeltex Sp. z o.o. 2010 m. sausio 21 d. įsipareigojo ieškovui apmokėti visą apelianto susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b. l. 195-196). Ieškovo nuomone, šių atsakovų atsakomybė yra solidari.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ši byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovais patrauktų įmonių buveinės ir fizinio asmens gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, todėl sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos turi būti taikomos ES civilinio proceso nuostatos. Teismas savo kompetenciją spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi tikrinti vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, pateikti išaiškinimai. Pagal Reglamentą teismas savo jurisdikciją tikrina ex officio (savo iniciatyva). Reglamento įžanginės dalies 12 punkte pabrėžiama, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą, alternatyvų, jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Reglamentas nustato bendrojo, alternatyvaus, specialiojo, išimtinio, kelių tarpusavyje susijusių bylų ir sutartinio teismingumo taisykles. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams. Minėta, kad atsakovų buveinės ir vieno atsakovo fizinio asmens gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal Reglamento II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 3 str.). Reglamento Nr. 44/2001 2 skirsnis reglamentuoja specialią jurisdikciją, suteikiančią valstybės narės teismui kompetenciją nagrinėti tam tikrų kategorijų bylas, kuriose atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje. Reglamento 5 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta viena iš alternatyvaus teismingumo taisyklių, kuri numato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra – parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo ar turėjo būti pristatytos pagal sutartį (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunktis). Ieškovas teigia, kad pagal su apeliantu sudarytą sutartį prekės buvo pristatytos į Lenkijos Respubliką, todėl, remiantis minėtu teisinius reguliavimu, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Lenkijos Respublikos teismuose.
Kategoriškos išvados šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas negali daryti dėl kelių priežasčių. Reglamentas leidžia šalims susitarti dėl teismingumo (sutartinis teismingumas). Ieškovas pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašte, kuriuo ši įmonė garantavo už tinkamą apelianto įsipareigojimų įvykdymą, 5 punkte yra nustatyta, jog visi ginčai ir nuomonių skirtumai, kurie gali kilti dėl garantijos, bus sprendžiami Vilniaus miesto teisme. Ieškovo nuomone, nepaisant to, kad ieškovo su apeliantu 2009 m. liepos 1 d. sutarties 9 punkte numatyta, jog šalys kylančius ginčus spręs Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teismas, ieškinys yra nagrinėtinas teisme dėl bylos priskyrimo teismui prioriteto (CPK 24 str.). Ieškovas šią poziciją grindžia tuo, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję, t. y. Globaltex Sp. z o.o., kaip garanto, šalutinė prievolė priklauso nuo apelianto, kaip pagrindinio skolininko, prievolės vykdymo, be to, garantą ir pagrindinį skolininką sieja solidari prievolė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija kokių nors sutarčių, pasirašytų ieškovo ir apelianto, egzistavimo faktą. Apelianto argumentai, išdėstyti tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į ieškinį, sudaro pagrindą abejoti kokių nors sutartinių teisinių santykių tarp ieškovo ir apelianto buvimu, atitinkamai ir galimu susitarimu dėl teismingumo. Tokias abejones pagrindžia šios aplinkybės. Pirma, ieškovo į bylą pateiktoje su apeliantu 2009 m. liepos 1 d. sudarytoje sutartyje neteisingai nurodyta apelianto atstovo (valdybos pirmininko) pavardė, o sutartis patvirtinta antspaudu, kuris skiriasi nuo apelianto tuo metu naudojamo antspaudo (žr. apelianto 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą ieškovui dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo, t. 3, b. l. 16-17). Antra, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas kitas ieškovo su apeliantu 2009 m. gruodžio 8 d. sudarytas susitarimas dėl apelianto įsiskolinimo padengimo yra nepasirašytas nei apelianto, nei ieškovo, o tik apmokėjimo garanto Globaltex Sp. z o.o. Trečia, iš minėto apelianto 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakymo ieškovui matyti, kad apeliantas nepripažįsta, jog užsakinėjo ir gavo iš ieškovo prekes, todėl visas ieškovo atsiųstas sąskaitas faktūras grąžino atgal. Iš ieškovo pateiktų CMR važtaraščių matyti, kad prekių, kurios buvo adresuotos apeliantui, iškrovimo vieta nurodyta – PHU Trójka Sp. z o.o. Kadangi pačių sutartinių santykių (sutarties) tarp ieškovo ir apelianto egzistavimas kelia pagrįstų abejonių, nėra pagrindo vadovautis ir atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašte, kuriuo šis atsakovas garantavo už tinkamą apelianto įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymą, nurodyta nuostata dėl sutartinio teismingumo.
Pagal CPK 337 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į šią nuostatą, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas proceso teisėtumo klausimas yra susijęs su ieškovo reikalavimu būtent atsakovui Vostal Sp. z o.o. (apeliantui), naikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos apeliantui.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nurodytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rusėjo 28 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui Vostal Sp. z o.o., ir perduoti bylos proceso teisėtumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.