- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- AS-146-41-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. 2009 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2009 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 2S-2628 neteisėtai atsisako ir vilkino atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus faktų klastojimo pagrindu;
2) įpareigoti Kalėjimų departamentą panaikinti 2009 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 2S-2628;
3) įpareigoti Kalėjimų departamentą pripažinti, kad Kauno tardymo izoliatorius privalėjo duoti pareiškėjui raštišką atsakymą į jo 2009 m. liepos 21 d. pareiškimą ir pašalinti šį pažeidimą;
4) įpareigoti Kalėjimų departamentą pakartoti patikrinimą dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. skundo neužregistravimo Kauno tardymo izoliatoriuje ištyrimo ir pripažinti, jog atliktas patikrinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei nubausti kaltus dėl to pareigūnus;
5) pripažinti, kad Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 2S-2628 dėl atsisakymo 2009 m. rugpjūčio 7 d. išsiųsti pareiškimą faksu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą nustatė, kad skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Pažymėjo, kad skundo reikalavimai turi būti suformuluoti taip, kad atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje numatytų galimų priimti teismo sprendimų rūšis. Reiškiant reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo teismo turi būti prašoma panaikinti aktą (o ne įpareigoti viešojo administravimo subjektą jį panaikinti). Tam tikrų duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu (turi būti prašoma aktą pakeisti ar panaikinti). Nustatęs šiuos ir kai kuriuos kitus skundo trūkumus (nepateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio), teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2009 m. spalio 27 d. skundo trūkumams pašalinti.
Patikslintu skundu pareiškėjas A. B. pareiškė šiuos reikalavimus:
1) iš dalies panaikinti atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 49/208 ir Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 2S-2628;
2) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių pateikti pareiškėjui raštišką atsakymą į jo 2009 m. liepos 21 d. pareiškimą dėl garbės ir orumo žeminimo nutraukimo;
3) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą patraukti atsakomybėn netinkamai savo tarnybines pareigas atlikusius darbuotojus dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. skundo neteisėto užregistravimo 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno tardymo izoliatoriuje ir faktų klastojimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. raštuose;
4) įpareigoti atsakovus Kauno tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą suteikti atlygintinas dokumentų ar pareiškimų, skundų, prašymų, peticijų išsiuntimo skubiai faksu paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems į valstybines ar visuomenines ir tarptautines organizacijas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teismas pažymėjo, jog iš A. B. skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmais ir sprendimais, kuriuos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka skundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia (ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu liko galioti pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukėlęs Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas, todėl atsakovu kilusiame ginče turi būti Kauno tardymo izoliatoriaus administracija. Šio administravimo subjekto buveinė yra A. Mickevičiaus g. 11, Kaune, todėl ginčas priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes netinkamai pritaikytos ABTĮ normos ir todėl yra naikintina.
1. ABTĮ 17 straipsnis nustato, kad jei byloje yra keli susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Minėtas straipsnis taip pat nustato, kad tuo atveju, kai byloje yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskyrimo klausimas sprendžiamas pagal aukštesnio subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.
2. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį jis pašalino teismo nurodytus savo 2009 m. spalio 5 d. skundo, kuriame atsakovu buvo nurodęs Kalėjimų departamentą, trūkumus ir suformulavo patikslintus reikalavimus atsakovams Kalėjimų departamentui ir Kauno tardymo izoliatoriui. Teigia, kad klausimas dėl bylos priskyrimo atitinkamos apygardos administraciniam teismui turėjo būti išspręstas pagal aukštesnio subjekto buveinę ir pagal vienų reikalavimų priskyrimą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes reikalavimai tarpusavyje yra susiję.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašo iš dalies panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 49/208 ir Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 2S-2628 bei įpareigoti atsakovus Kauno tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą atlikti tam tikrus veiksmus.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnis numato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalimi, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (BVK 183 straipsnio 2 dalis), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 2S-2628 yra priimtas šiai institucijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo A. B. 2009 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą, kuriuo jis skundė Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą ir skundą bei 2009 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimą dėl teisės susirašinėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas, o ne Kalėjimų departamento 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 2S-2628, priimtas išnagrinėjus skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismo argumentas, kad išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia (ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis) yra teisingas, tačiau jis yra tik dėl pareiškėjo patikslinto skundo pirmojo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 37 straipsnis), neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas patikslinto skundo 3 ir 4 punktuose atsakovui Kalėjimų departamentui suformulavo savarankiškus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo A. B. patikslinto skundo priėmimo klausimą turėjo vadovautis ne tik ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies, bet ir ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. B. patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.