Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2866-855/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
e2S-2866-855/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22697-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
R. S., A. S.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2866-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22697-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.1.17.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. S. ir A. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. K., prašydami nustatyti jų bendravimo su vaikaičiu D. S. tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Šalies argumentai

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikdami ieškinį teismui ieškovai arba abi šalys turėjo pareigą, visų pirma, kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Kadangi nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, ieškovų ieškinį dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjai dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo jau kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Tarnyba, Skyrius), tačiau Tarnyba 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad pareiškėjai, nepavykus susitarti su vaikaičio tėvais dėl bendravimo tvarkos, turi kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šios aplinkybės reikškia, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į Tarnybą, pasinaudojo mediacija, kadangi R. K. kreipėsi į Tarnybą, t. y. kompetetingą instituciją, ir pareiškė, jog atsisako geranoriškai tartis dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. S. ir A. S. ieškinį, teismui nustačius, kad ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, nepasinaudojo teisės aktuose nustatyta privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

12. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į su ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, būtų pasinaudoję išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja mediacija, kuri imperatyviai yra įtvirtinta Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad kita ginčo šalis – atsakovė, būtų atsisakiusi dalyvauti mediacijos procese arba nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl mediacijos vykdymo (CPK 178 straipsnis).

14. Atmestinas, kaip nepagrįstas, apelianto atskirojo skundo argumentas, jog atsakovės R. K. pranešimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad ji atsisako tartis gražiuoju ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovai su reikalavimu dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo turi teisę kreiptis į teismą, laikytini įrodymais, kad ieškovai pasinaudojo privalomąja mediacija. Kaip minėta aukščiau, įrodymu, jog yra pasinaudota privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, valstybės įstaigų/tarnybų) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad privalomąja mediacija buvo pasinaudota. Kitaip tariant, privalomoji šeimos ginčuose neteisminė mediacija reiškia, kad dėl taikaus ginčo sureguliavimo turi būti pirmiausia kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskiria mediatorių, ar į privatų mediatorių, o ne į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kaip teigia apeliantas, kuriai teisės aktais nėra nustatyta kompetencija neteisminės mediacijos srityje.

15. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, kad nei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. rugsėjo 21 d. raštas, nei argumentai, kad atsakovė atsisakė tartis gražiuoju, nelaikytini įstatyme nurodyto reikalavimo - pasinaudoti privalomąja mediacija – įvykdymu, ir pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų ir įrodymų dėl pasinaudojimo privaloma mediacija šeimos byloje, turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškovų ieškinį.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

17. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko