- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- Ik-2481-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00652-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. Ž., UAB „Senasis Merkurijus“, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Pačkauskaitei, nedalyvaujant pareiškėjai T. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Ž., trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Senasis Merkurijus“, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Ž., UAB „Senasis Merkurijus“, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Ž. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-01-23 sprendimą Nr. A256-69 (2.15.2.36-MP8) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą statinio statybai“; 2) įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjai vykdyti statinio 1E2B priestato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turinčio 31.52 m² plotą, statybą. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) pateikė teismui ieškinį, reikalaudamas įpareigoti pareiškėją savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinio 1E2B priestatą, atlaisvinti bendro naudojimo rampą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę. Nesutikdami su VTPSI reikalavimu, pareiškėja ir V. Ž. 2011-01-03 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui prašymą Nr. 832 išduoti leidimą statybai ir atlikti visus būtinus veiksmus, įregistruoti statinį, t. y. pastatytą statinio 1E2B priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas 2011-02-03 raštu Nr. 256-131(2.15.2.36-MP6) atsisakė išduoti leidimą. Pareiškėja 2011-12-30 kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti tęsti statybas, tačiau atsakovė 2012-01-23 raštu Nr. A256-69(2.12.2.26-MP8) netenkino prašymo. Mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja statinio įteisinimą reguliuojančioms normoms ir neatitinka esminių faktinių aplinkybių. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad statinio 1E2B priestatas nėra pastatytas ant žemės sklypo - jis stovi ant bendro naudojimosi statinio - rampos, t. y. jau teisiškai įregistruoto kito statinio. Todėl norint įteisinti savavališką statybą, nėra reikalingas žemės sklypo savininko leidimas ar suteikta kitokiais pagrindais žemės sklypo valdymo forma. Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkais yra UAB „Senasis Merkurijus“, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“. Minėtas savavališkai pastatytas priestatas, užimantis tik dalį (31.52 m²) bendrojo naudojimosi negyvenamosios paskirties statinio - rampos, netrukdo kitiems bendrasavininkams naudotis likusia jiems priklausančia lygiaverte rampos dalimi. Mano, kad savavališkos statybos likimas turi būti vertinamas ir kieno nors interesų pažeidimo aspektu. Šiuo atveju niekieno interesai nebuvo pažeisti, todėl reikalavimas nugriauti kokybiškai, išlaikant visus STR reikalavimus, pastatytą priestatą būtų per griežtas ir netikslingas būdas savavališkai statybai pašalinti. Pažymėjo, kad priestatas buvo įsigytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su V. Ž. dar 2004-05-06 kartu su pagrindiniu statiniu (2004-05-06 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovė privalėjo taikyti tą Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso normą, kuri galiojo iki 2006-11-01. Mano, kad jai turi būti suteikta galimybė sutvarkyti dokumentus ir įteisinti statinį, remiantis CK 4.103 str. 3 d. 1 p. Jeigu atsakovė manė, kad tokio prašymo nagrinėjimas yra ne jos kompetencijoje, ji privalėjo persiųsti prašymą kompetentingai institucijai (b. l. 10-13).
Pareiškėja į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-137-574/2012 pagal VTPSI ieškinį T. Ž. dėl reikalavimo įvykdymo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir teismo 2012-03-21 sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Klausimas dėl priestato ir dokumentų išdavimo jo statybai buvo sprendžiamas ir administracinėje byloje Nr. I-2288-121/2011 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl atsisakymo išduoti leidimą statinio statybai. Teismas 2011-06-13 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartimi paliko teismo 2011-06-13 sprendimą galioti. Šioje byloje pareiškėjos skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra analogiškos minėtoms išnagrinėtoje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą. Pažymėjo, kad dėl leidimo statinio statybai neišdavimo pagrindų jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-01-23 raštu Nr. 256-69 (2.15.2.36-MP8) pareiškėja buvo informuota apie tai, kad atsakovė iš esmės išduoti leidimą priestato statybai (rekonstravimui) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė pagrįstai. Pareiškėja prašyme prašė ne išduoti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau leisti tęsti sustabdytą statybą. Prašymas buvo adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Ginčijamame 2012-01-23 rašte Nr. 256-69 (2.15.2.36-MP8) pareiškėjai išaiškinta, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 6 p., tinkamas subjektas, išduodantis leidimą tęsti sustabdytą statybą yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai mano, kad šis raštas nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Vertinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-01-23 rašto Nr. 256-69 (2.15.2.36-MP8) teisinę prigimtį pažymėjo, kad šiais dokumentais nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjos teisės ar pareigos. Tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjai T. Ž. nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi minėtame rašte pateikiama informacija apie teismo sprendimą bei į kokią instituciją kreiptis dėl pareiškėjos rašte išdėstyto prašymo. Ginčijamas aktas negali būti laikomas administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. prasme, kadangi jame nėra įtvirtinta nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip paveikiamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjos teisės ir/ar teisėti interesai; minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl ir kilusio ginčo ABTĮ 3 str. 1 d. prasme negalima laikyti kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-357/2009 nurodė, jog bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas ABTĮ 15 straipsnyje. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. O tai reiškia, kad administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Taip pat nurodo, kad ABTĮ 92 str. numato, kad panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju teismui pripažinus ginčijamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai T. Ž. neatsirastų, nes jokios jos teisės ar teisėti interesai šiuo dokumentu pažeisti nebuvo. Ginčijamu raštu pareiškėja buvo informuota, kad ji turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei informuota apie teismo sprendimą dėl teisės būti statytoja įgyvendinimo jos atžvilgiu. Teismui nusprendus, kad ginčijamas raštas yra administracinis aktas, prašė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 24-28).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybes teise valdo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame pastate nuosavybes teise patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ir pareiškėjai. Minėto pastato rampa, plane pažymėta 4e1/b, visiems pastato bendraturčiams priklauso bendros nuosavybės teise, todėl pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Remiantis Statybos įstatymo normomis, leidimui rekonstruoti statinį yra reikalinga pateikti statinio bendraturčių sutikimus, tokio sutikimo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareiškėjai rekonstruoti bendrai priklausantį statinį nėra davusi. Pažymėjo, kad pareiškėja, žinodama, jog priestatą neteisėtai pasistatė be bendraturčių sutikimo ir tokiu būdu pažeidė bendraturčių teises ir teisėtus interesus, t. y. neteisėtai užvaldė visiems bendraturčiams bendra nuosavybės teise priklausančią statinio dalį, siekia įteisinti neteisėtą statybą. Nurodo, kad Statybos įstatymo nuostatos, leidžiančios įsiteisinti neteisėtą statybą, taikomos ir leidimas tokioms statyboms išduodamas tik tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, įteisinti neteisėtą statybą galima tik tuo atveju, jeigu savavališka statyba yra galima ir tai neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kadangi pastato bendrasavininkai kategoriškai nesutinka su neteisėtos statybos, dėl kurios UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ neteko dalies bendro naudojimo patalpų, įteisinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti statybos leidimą statinio statybai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėti bendrų patalpų savininkų lūkesčiai ir interesai (b. l. 44-45).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VTPSI su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė, atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdyti priestato prie pastato 1E2B statybos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti darbai vykdyti neturint statybos leidimo, dėl vykdytų statybų buvo surašytas 2009-09-18 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-09-18 statybos sustabdymo aktas Nr. (101)-11.11-171. Atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento reikalavimus, statinio (jo dalies) statyba sustabdoma surašant statybos sustabdymo aktą ar Savavališkos statybos aktą, taip pat nustačius savavališkos statybos faktą statyba sustabdoma savavališkos statybos akte įrašant reikalavimą nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta, kad leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys yra pašalintos. Ginčo atveju pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos ieškinį atsakovei T. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2012-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-137-545/2012 ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinio 1E2B priestatą, kuris yra prijungtas prie atsakovei priklausančių patalpų, ir atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas – rampą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta statyba neišnyko, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai leisti tęsti statinio statybą (b. l. 46-48).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Senasis Merkurijus“ dėl pareiškėjos skundo prašė spręsti teismo nuožiūra, kadangi ginčijamas sprendimas esminės įtakos UAB „Senasis Merkurijus“ interesams neturi (b. l. 60).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Skundas netenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir VAVA TPSVPD) 2009-09-18 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11.-170, kuriame nurodė, kad atsakovė T. Ž., neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, pastatė pastato, pažymėto indeksu 1E2b, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priestatą rampos zonoje (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 91-92). Šiame akte nurodoma, kad šio savavališkos statybos būdu statomo statinio statybos rūšis – statinio rekonstravimas, statinio kategorija – neypatingas statinys. VAVA TPSVPD 2009-09-18 statybos sustabdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad pareiškėja T. Ž. sustabdytų nurodyto priestato statybos darbus (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 95), o 2009-11-02 Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.11-172/2 nurodė iki 2009-11-31 savo lėšomis nugriauti savavališkai užstatytą statinio dalį, atlaisvinti rampą ir sutvarkyti statybvietę (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 98). Pareiškėja T. Ž. šio reikalavimo neįvykdė, dėl to VAVA kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 5-7). T. Ž. 2011-01-03 Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą Nr. 832, kuriuo prašė išduoti leidimą statybai ir atlikti visus būtinus veiksmus, įgalinančius įregistruoti statinį (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi prašymą, 2011-02-03 priėmė sprendimą Nr. A256–131 (2.15.2.36–MP6) „Dėl statybos leidimo ir statinio įregistravimo“, kuriuo T. Ž. paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo II skyriumi bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsniu, statytojo teisė įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 13).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam pareiškėja T. Ž. apskundė 2011-02-03 sprendimą Nr. A256–131 (2.15.2.36–MP6), 2011-06-13 sprendime pasisakė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimą statyti priestatą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. pagrindu – pareiškėja žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nevaldo nuosavybės teise ir nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – nėra teisingas, nes ginčo pastatas yra senos statybos, tarp jo savininkų ir žemės savininko yra seniai susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai, be to, rengiant bei derinant statinio rekonstrukcijos (kaip yra šiuo atveju) projektą, žemės savininko teises vykdančios institucijos sutikimas gali būti gautas (administracinės bylos Nr. I-2288-121/2011, b. l. 111-116). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimą pareiškėjai turėjo būti atsisakyta išduoti kitais teisiniais pagrindais – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1, 7, 15, 17 d., pareiškėja, nustatyta tvarka parengusi statybos (rekonstrukcijos) projektą, turėjo gauti leidimą tęsti sustabdytą statybą, kurį išduoda ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgdama į minėtame teismo sprendime išdėstytus motyvus, pareiškėja T. Ž. 2011-12-30 prašymu (gautu 2012-01-04), kurio nuorašas teikiamas ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą prašydama „leidimo tęsti sustabdytą statybą bei atšaukti reikalavimą įpareigoti pareiškėją savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo likviduoti savavališkos statybos padarinius“ (b. l. 31). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-01-23 rašte Nr. A256-69 (2.15.2.36-MP8) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą statinio statybai“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu jos skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės išduoti leidimą priestato statybai (rekonstravimui) adresu (duomenys neskelbtini) atsisakė pagrįstai, todėl skundas netenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad leidimą tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (b. l. 30).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 23 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija), reglamentuojančio statybą leidžiančius dokumentus, be kita ko, numato, kad: statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; 6) norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą (SĮ 23 str. 1 d. 1-6 p.); leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (SĮ 23 str. 2 d.); leidimą tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (SĮ 23 str. 6 d.); leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys yra pašalintos (SĮ 23 str. 11 d.); šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus (SĮ 23 str. 23 d. 1-2 p.). Šios SĮ 23 str. nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija), reglamentuojantis savavališkos statybos padarinių šalinimą, be kita ko, numato: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (SĮ 28 str. 2 d. 1-3 p.); šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (SĮ 28 str. 3 d.);
asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju (SĮ 28 str. 4 d.); jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą (SĮ 28 str. 5 d.). Šios SĮ 28 str. nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Apibendrinant minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad asmuo, norėdamas įteisinti savavališką statybą, turi gauti leidimą tęsti sustabdytą statybą, kurį išduoda Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri tokį leidimą gali išduoti tik tuo atveju, jei yra gaunamas statybą leidžiantis dokumentas: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį, ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį ir t. t.
Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kuriam yra gerai žinomi su pareiškėjos T. Ž. vykdyta savavališka statyba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje susiję duomenys, turėjo, galėjo ir, kaip matyti iš Miesto plėtros departamento 2012-01-23 rašto Nr. A256-69 (2.15.2.36-MP8) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą statinio statybai“ turinio, suprato, kad T. Ž. 2011-12-30 prašymu siekė, kad atsakovė atliktų jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kurių pagrindu butų sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, t. y. išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-25/2012, spręsdamas kilusį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-02-03 sprendimo Nr. A256–131 (2.15.2.36–MP6), kuriuo pareiškėjai T. Ž. atsisakyta išduoti leidimą statybai statinio 1E2B priestatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turinčiam 31,52 kv. m. plotą ( t. y. dėl to paties statinio statybos) teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, konstatavo, kad „<... Kadangi pareiškėja prašė išduoti statybos leidimą, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, T. Ž. neturi pagrindo įgyvendinti statytojo teisės dėl to, jog nevaldo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą, turi teisėtai naudotis žemės sklypu, pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir tik po to gali būti sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas, t. y. pirmiausia turi įgyti teisę būti statytoju. ...>“.
Kadangi pareiškėja T. Ž. 2011-12-30 prašymo pateikimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu nevaldė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise arba nevaldė ir nenaudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi SĮ 3 str. 2 d. 1 p. ir 23 str. 23 d. 2 p. nuostatomis netgi nepradėjusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, pagrįstai priėmė sprendimą informuoti pareiškėją apie atsisakymą išduoti leidimą statinio statybai, taip pat apie leidimą tęsti sustabdytą statybą išduodantį subjektą, kuriam pareiškėja savo 2011-12-30 prašymą taip pat pateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.