Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. I. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria pratęstas A. I. laikinas nušalinimas nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriumi, vykdydamas tarnybines pareigas ir tyčia pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus, pareigybės aprašymo V skirsnyje numatytus reikalavimus, 2013 m., vykdydamas Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius funkcijas ir pareigas, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos (ją gavo apie 470 Lt), sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, kartu ir valstybė.

Perdavus bylą nagrinėti teisme, skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. I. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų pratęsta trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 18 d. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad A. I. inkriminuojama nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis jų ėjimas gali sudaryti sąlygas ir galimybę toliau daryti tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas bei neužtikrinti proceso operatyvumo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo.

Kaltinamojo teigimu teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą nutartį, nes nesigilino į prokuroro pareiškimo bei bylos esmę, neištyrė byloje esamų įrodymų. Skunde A. I. pažymi, kad jis kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, nėra duomenų, kad būtų linkęs daryti nusikalstamas veikas. Taip pat bylos duomenimis nepagrįsta išvada, kad tolesnis muitinės posto inspektoriaus pareigų ėjimas jam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti šiais įgaliojimais bei sudarytų galimybę ir toliau daryti ar per kitus asmenis organizuoti tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas. Pasak kaltinamojo, teismas nenurodė, kuo pasireikštų bylos vilkinimas jei jis nebūtų nušalintas nuo pareigų.

A. I. skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas buvo grindžiamas tuo, kad kratos metu jo namuose rastas didelis kiekis grynųjų pinigų, todėl pagrįstas manymas, kad jis toliau eidamas savo pareigas, darys naujas nusikalstamas veikas. Šie įtarimai nepasitvirtino, kratos metu rastos piniginės lėšos gražintos kaip teisėtos, iš turto ir pajamų deklaracijų matyti, kad jis (A. I.) disponavo didesne, legaliai uždirbta pinigų suma, todėl nėra įrodymų apie tai, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo teigimu, pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą teismas neįvertino jį charakterizuojančių duomenų, o būtent to, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas gerai. Šios aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog jis (A. I.) gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog eidamas savo pareigas, jis gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, kas gali sutrukdyti greičiau ir nešališkiau ištirti galimai įvykdytą apysunkį nusikaltimą, juo labiau, kad visi ikiteisminio tyrimo liudytojai jau yra apklausti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiu pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, laikinai nenušalinus jo nuo pareigų, nebūtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar būtų trukdoma greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. I. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. I. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, kurioje A. I. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų jam pratęsė nepažeisdamas BPK 157 straipsnio reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam/kaltinamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagal BPK 157 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių, tame tarpe laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas. Tokiu būdu teismas savo nuožiūra taiko procesines prievartos priemones, pratęsia jų terminus ar skiria iš naujo, tai yra diskrecinė teismo teisė.

Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje esančiame kaltinamajame akte yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad A. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus išspręsta išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylose medžiagos, A. I. nuo pareigų buvo nušalintas tuo pagrindu, kad jam inkriminuota nusikalstama veika yra susijusi su užimtomis pareigomis Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės poste. Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, A. I. skunde nurodo, kad liudytojai byloje apklausti, todėl jis negali trukdyti greitam ir nešališkam tyrimui. Tokie kaltinamojo A. I. argumentai yra nepagrįsti. Šiuo metu baudžiamoji byla dar tik perduota nagrinėti teisme, teisminis bylos nagrinėjimas ir įrodymų tyrimas dar nepradėtas, liudytojai neapklausti, todėl skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Panaikinus A. I. taikomą procesinę prievartos priemonę ir vėl leidus užimti eitas pareigas, jo profesiniai įgūdžiai ir darbo patirtis sudarytų sąlygas ir galimybes ne tik daryti įtaką kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu trukdyti greitam ir nešališkam bylos tyrimui, bet ir daryti naujas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, jog A. I., nebūdamas nušalintas nuo einamų pareigų, gali ir toliau elgtis nusikalstamai, lėmė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės. Todėl pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad toliau eidamas šias pareigas, jis gali trukdyti nešališkam bylos išnagrinėjimui, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Baudžiamojo proceso įstatymas, taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, nereikalauja tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais bus trukdoma procesui ar kokios naujos nusikalstamos veikos bus daromos ateityje.

A. I. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau priešingai negu teigiama skunde, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo. Procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir A. I. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kratos metu rastų pinigų gražinimu ar jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo nutartimi A. I. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų – terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatę Lietuvos Respublikos įstatymai, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.