Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­- ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, M. K. šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskeltini) ir laikotarpis nuo (duomenys neskeltini) d. (2 paros), iš viso 7 (septynias) paras.

Nukentėjusiosios A. N. J. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. K. nukentėjusiajai priteista 5 000,00 eurų turtinės žalos atlyginimas, ir 400,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Nustatyta, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio turi būti vykdoma solidariai su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo priteista iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajai A. N. J. 5 000,00 eurų turtinės žalos atlyginimas ir 400,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. nuteistas už tai, kad (duomenys neskeltini) val., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskeltini) pataisos namuose, mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai A. N. J. į namų fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei pasakius, kad jos dukra autoįvykio metu sužalojo mergaitę, kurios gydymo išlaidas reikia atlyginti sumokant 5 000,00 eurų ir taip, apgaulės būdu suklaidinus nukentėjusiąją A. N. J., iš jos buvo paimti 5 000,00 eurų, kuriuos, kaltinamojo M. K. nurodymu, atėjęs į nukentėjusios butą, paėmė V. S., taip nukentėjusiajai A. N. J. padarydami 5 000,00 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs M. K. kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo aspektais nėra skundžiamas. Taip pat nekeliamas ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. K. prašymą ir jam paskirtą bausmę švelninti nėra pagrindo.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nors pirmosios instancijos teismas M. K. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę - terminuotą laisvės atėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertinamu atveju bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to M. K. buvo nubaustas per griežtai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti M. K. laisvės atėmimo bausmę grindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, priešingai nei tai savo skunde nurodo nuteistasis, kad praeityje M. K. teistas 11 kartų Lietuvoje, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, teistas ir (duomenys neskelbtini) už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 99-117). Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo nuosavybei, kvalifikuoto pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, padarymo. Pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo elgesys nebuvo spontaniškas ar atsitiktinis – sukčiavimui buvo iš anksto ruoštasi, M. K. veikė su bendrininku, jo vaidmuo nebuvo antraeilis (nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę paskambino telefonu nukentėjusiajai ir prisistatęs pareigūnu pranešė, kad jos dukra sužalojo mergaitę ir reikia apmokėti gydymo išlaidas, taip apgaule suklaidino nukentėjusiąją ir ji atidavė pinigus į namus atėjusiam bendrininkui). Be to, šioje byloje vertinamą nusikaltimą M. K. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnę tyčinę nusikalstamą veiką, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkiančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. K. nėra linkęs koreguoti savo elgesį, išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais jam taikytos švelnesnės rūšies bausmės (bauda, areštas), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo. Nuteistasis administracine tvarka baustas ne kartą, taip pat ir už vagystes (3 t. b. l. 41-50), paskirtų baudų nemoka (3 t, b. l. 136), nedirba (3 t., b. l. 137), galimybių įsidarbinti neieško. Nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

10. Aukščiau išdėstytos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. M. K. skunde minimos aplinkybės dėl prisipažinimo įvykdžius nusikaltimą, taip pat aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos ir paskirta mažesnė, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, kuri remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Šias aplinkybes dar kartą vertinti apeliacinėje instancijoje ir laikyti jas pakankamomis bausmės švelninimui kolegija neturi pagrindo. Taigi BK 54, 61 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta.

11. Atmetant M. K. prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apylinkės teismas bendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, parinko palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei sankcijoje už nusikalstamos veikos padarymą numatytą maksimalų bausmės dydį, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo nėra. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant mažesnę bausmę šioje byloje nenustatyta.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo M. K. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi rūpintis mažamečiais vaikais ir juos išlaikyti, nes aptariamu atveju paminėtos aplinkybės nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalių pajamų negauna, jokio turto neturi, todėl kyla pagrįstų abejonių, dėl jo galimybių išlaikyti vaikus. Juolab, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo vaikams finansiškai, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą pažymėtina ir tai, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. K. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar M. K. asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Įvertinus visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnės rūšies ar trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Skundžiamas 2022 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti iš esmės deklaratyviais apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.