Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei S. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys byloje – J. M. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje sprendžiama dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl motinos valdžios apribojimo

16. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

17. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

18. Pagal prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šiame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

20. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama tėvų valdžia priešingai vaiko interesams, ir įvertinti jų pobūdį.

21. Teismas nustatė, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos dukters dėl atsakovės kaltės nėra emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, nesirūpina vaiku. Atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, atsisako gydytis ir toliau vartoja alkoholį. Atsakovė yra ne kartą palikusi mažametį vaiką neatsakingų asmenų žinioje. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nededa pastangų susirasti gyvenamąją vietą ir (ar) darbą. Tuo tarpu savo teiginių dėl darbo paieškų atsakovė niekuo nepagrindžia. Atsakovė nesiima aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų grąžintas į jos šeimą.

22. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, nesuvokia vaiko poreikių, nesistengia įgyti tėvystės įgūdžių. Savo netinkamu ir neatsakingu elgesiu neužtikrina ir negali užtikrinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros bei saugumo. Atsakovė turi dar 8 vaikus (du iš jų pilnamečiai), kurių atžvilgiu taip pat apribota motinos valdžia. Atsakovė 2008 m. įtrauka į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąrašą, o 2019 m. šeimoje nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

23. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kita). Asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

24. Pažymėtina, kad atsakovė nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu, teigia, kad nori susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė, atstovės žodžiais, skambina tretiesiems asmenims, domisi dukters sveikata, prašo atsiųsti vaiko nuotraukų. Atsakovė šiuo metu neturi galimybių pasirūpinti vaiku ir jo poreikiais, tačiau ieško darbo, tikisi, kad susiradus darbą, padėtis pagerės. Nors atsakovė teigia, kad vaikas jai yra svarbus ir ji yra pasiryžusi dalyvauti vaiko gyvenime, tačiau, teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas, siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą (gydytųsi nuo priklausomybės alkoholiui, būtų susiradusi darbą ir (ar) vaiko poreikiams patenkinti tinkamą gyvenamąją vietą, etc.), byloje nėra. Priešingai – į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovę ne vienerius metus palaikant ydingą gyvenimo būdą, kuris yra nesuderinamas nei su motinyste, nei su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu.

25. Tad aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad terminuoto motinos valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, taikymas atsakovei šiuo atveju nėra prasmingas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, nesukurtų prielaidų vaikui augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Akcentuotina, kad teismas ne kartą leido paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės, šeimoje nustatant didelės rizikos veiksnius, susijusius su vaiko motina. Tuo tarpu situacija, nepaisant visų šeimai taikytų pagalbos priemonių, nėra pakitusi iki šiol.

26. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jos nepilnametei dukrai A. M.. Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas neužkerta galimybių atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl šio apribojimo panaikinimo bei pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio pasikeitimą ir galimybes tinkamai dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procesuose.

27. Teismas išaiškina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinosios globos panaikinimo

28. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystes arba emancipuojamas, nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, įvaikinamas ar susituokia.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečiam vaikui A. M. nuolatinę globą, vaikas nėra grąžinamas į atsakovės šeimą, taip pat nenustatytos kitos aplinkybės, kurioms esant pagal įstatymą Trakų administracijos direktoriaus paskirta laikinoji globa pasibaigtų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu A. M. nustatytos laikinosios globos panaikinimo, atmetamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

30. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

31. Apribojus atsakovei motinos valdžią dukters A. M. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. M. gyvenamoji vieta nustatytina J. M. ir V. M. gyvenamojoje vietoje (šeimoje), kur A. M. gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

32. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

33. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

35. Teismas nustatė, kad atsakovė nedirba, registruotino turto neturi. Atsakovės atstovės teigimu, atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, laukia darbo pasiūlymų, planuoja taupyti pinigus būstui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Įrodymai, kuriais remiantis būtų galima mažinti išlaikymą vaikui, išskyrus aplinkybę, jog atsakovė turi dar 6 nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, į bylą nepateikti. Be to, pastebėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šiuo metu iš atsakovės yra priteistas išlaikymas tik 3 iš 7 nepilnamečių vaikų, kuris iš viso sudaro 136 Eur per mėnesį.

36. Taigi, nors atsakovės turtinė padėtis yra prasta, ji tikėtinai yra nulemta atsakovės netinkamo gyvenimo būdo, piktnaudžiaujant alkoholiu. Įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesistengia nieko keisti – toliau vartoja alkoholį, jos gyvenamoji vieta nežinoma, bendrauja su asmenimis, išėjusiais iš įkalinimo įstaigos. Tad atsakovė neįrodė, kad ėmėsi (pakankamų) priemonių, siekdama gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl jos prastos turtinės padėties laikytinos nesudarančiomis teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo atsakovės nepilnamečiam vaikui dydį.

37. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovės prašomas priteisti 150 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, todėl šis ieškovės reikalavimas yra tenkinamas (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Byloje pareikštas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

40. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukters A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gyvenamąją vietą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. M. nepilnametei dukrai A. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2021 m. liepos 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti J. M. ir V. M. uzufrukto teise tvarkyti A. M. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.