- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- 1-1830-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18808-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- L. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbininke, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. V. 2020 m. gegužės 16 d. 1.57 val., (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu - 1,86 promilės). Tokiais veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji L. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo su drauge. Tą dieną susitiko atšvęsti jos gimtadienį. Išgėrė 5 šampano butelius. Po visko, draugė paprašė ją parvežti iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes jai buvo bloga. Nepagalvojusi sutiko ir automobiliu „Volvo“, kurį jai nupirko mama, pavežė. Po to, kai jau važiavo namo, apsisukinėdama, daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje, užkliudė dvi mašinas. Dėl šio įvykio administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama, nes su nukentėjusiaisiais sutarė dėl žalos atlyginimo. Vairuotojo teisių neturi, dar tik laikosi. Taip pat paaiškino, kad automobilis „Volvo“ priklauso jos mamai, ji yra tikroji savininkė. Automobilis stovėjo nenaudojamas. Nurodė, jog turi pažįstamų, kurie turi teises ir kai reikėdavo kur nors toliau pavažiuoti, tai prašydavo jų. Pažymėjo, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Visas proceso išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu yra apmokėjusi, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad galima laiduotoja J. V. yra jos vyresnioji sesuo, kuri daro jai teigiamą įtaką nuo mažens. Su sese dažnai palaiko ryšį, susirašo ir susiskambina į savaitę po 2-3 kartus, pasiteirauja kaip viena ir kita gyvena. Ji įdarbino ją pas save, kurį laiką dirbo jos parduotuvėje. Ji yra vadybininkė. Jos sesuo J. V. yra buvusi sportininkė, užsiėmė lengvąja atletika, turi gerą darbą ir sesuo jai yra pavyzdys. Taip pat nurodė, kad po įvykio visai šeimai pasižadėjo taip nebesielgti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja L. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Paaiškino, kad niekada neturėjo teisės vairuoti. Automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos motinai A. V.. 2020-05-15 apie 24 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su drauge išgėrė 5 butelius šampano po 0,7 l talpos. Po to draugė paprašė ją nuvežti į namus, ji sutiko. 2020-05-16 apie 2 val. ji motinai priklausančiu automobiliu „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė draugę adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir apsisukdama automobilių stovėjimo aikštelėje nestipriai kliudė kitą automobilį mėlynos spalvos, automobilio markės neįsidėmėjo. Ji vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atvykę pareigūnai jai du kartus patikrino girtumą, tačiau neprisimena koks girtumas jai buvo nustatytas, prisimena tik tiek, kad daugiau negu 1,5 promilės. Ji sutinka su nustatytu girtumo laipsniu. Labai gailisi dėl savo poelgio. Motina nežinojo, kad ji vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes automobilis stovėjo prie jos namų, kieme (b. l. 53-55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, penktame aukšte, buto langai yra į kiemo pusę. 2020-05-16 apie 2 val., ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo plastmasių trynimosi garsą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė kaip automobilis tamsios spalvos važiuodamas atbulas, priekine dalimi kliudė kieme stovinčius automobilius. Jis visa tai nufilmavo mobiliojo ryšio telefonu. Manė, kad automobilis padaręs eismo įvykį sustos, bet pastebėjęs, kad automobilis išvažiuoja apie įvykį pranešė į policiją. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė pasišalinusio automobilio kryptį, parodė apgadintus automobilius, o vaizdo įrašą jis pateikė tyrėjai (b. l. 33-34).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke A. V., ši paaiškino, kad automobilį pirko dukrai L. V. ir žadėjo leisti juo naudotis kai išlaikius egzaminus bus išduotas vairuotojo pažymėjimas. Nurodytas automobilis stovėjo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 20).
2020-05-16 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė I. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su kolega vyriausiuoju patruliu L. K., kai 2020-05-16 1.57 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo L. V., ji paaiškino, kad ji vairuodama kliudė ir apgadino stovinčius automobilius, ji prisipažino, jog maždaug prieš valandą iki vairavimo gėrė šampaną bei nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. L. V. buvo du kartus patikrintas girtumas, pirmojo pūtimo metu nustatytas 1,58 promilės, o antrojo - 1,86 promilės. Eismo įvykio metu buvo apgadinti šie automobiliai: „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įrašas, kurį pateikė liudytojas I. J., įraše užfiksuota kaip tamsios spalvos automobilis važiuodamas atbulas atsitrenkia į aikštelėje stovinčius automobilius. Toliau filmuojamas vaizdas ir girdima kaip apie eismo įvykį asmuo praneša į policiją, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius bei nurodo kitas eismo įvykio aplinkybes (b. l. 27-28).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. V. pirmo patikrinimo metu 2020-05-16 2.29 val., buvo nustatytas 1.58 prom., antro tikrinimo 2020-05-16, 2.51 val. metu nustatytas 1.86 prom., girtumas (b. l. 35; 36).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. (b. l. 23).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Volvo S60“kaina be PVM - 1628 Eur, su PVM - 1970 Eur (b. l. 22).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios L. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji L. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. gegužės 16 d. 01.57 val., (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi kai jai pirmojo patikrinimo metu nustatytas, 1,58 promilės, antrojo patikrinimo metu - 1,86 promilės neblaivumas. Šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo I. J. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės I. D. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais L. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,58 promilės neblaivumas, tai ji darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdama taip veikti, t. y. sėsdama vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivi ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodama, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.
Taigi L. V. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, L. V. pripažintina kalta padariusi nurodytą nusikaltimą.
Dėl laidavimo instituto taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas J. V. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos sesę pagal laidavimą ir perduoti L. V. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis (b. l. 80-81; 82).
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu J. V. prašė perduoti jos sesę L. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra dirbanti UAB „RIMI Lietuva“ jau 17 metų skyriaus vadybininke. Su sese bendrauja normaliai, nesipyksta. Per savaitę 2-3 kartus susiskambina, susirašo. Susimato per mėnesį 1-3 kartus, į svečius viena pas kitą atvažiuoja. Apie šį įvykį sužinojo ne iškarto. Tik po poros dienų jai mama pranešė, nes jos sesuo bijojo jai papasakoti, kadangi ji reikli, bet tuo pačiu ji visada bando seseriai padėti. Taip pat pateikė charakteristiką iš savo darbovietės. Paaiškino, jog prieš 10 metų buvo bausta administracine tvarka, teista nebuvo. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog sesuo pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys, nes yra darbšti ir rūpestinga mama.
Kaltinamoji L. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padariusi, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkusi jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra netekėjusi, oficialiai dirba (b. l. 42), bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteista (b. l. 41), administracine tvarka bausta vieną kartą už važiavimą troleibusu be bilieto, bauda sumokėta (b. l. 44), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 83), augina mažametį trejų metų vaiką (b. l. 84). Taigi, teismo vertinimu, kaltinamoji nėra linkusi elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jos priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog, transporto priemonė vairuota nedarbo dieną (2020 m. gegužės 16 d.), nakties metu, esant tamsiam paros metui, kai eismas kieme nebuvo itin intensyvus. Teismo vertinimu, visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip matyti pagal galimos laiduotojos J. V. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamosios sesuo. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad prieš dešimt metų buvo bausta administracine tvarka, tačiau iš šioje baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog penkerių metų laikotarpyje ji nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 88), todėl prieš 10 metų padarytas administracinis pažeidimas yra negaliojantis, neteista (b. l. 87), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 82). J. V. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi dažnai bendrauja ir ji klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad L. V. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamosios L. V. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad L. V. dar net neįgijusi šios teisės, tačiau jau pradėjusi lankyti vairuotojo kursus, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors nagrinėjamu atveju L. V. padarė nusikalstamą veiką neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 218¹ straipsnyje saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Taigi šiuo atveju kadangi L. V. neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, uždraudimas naudotis šia specialiąja teise reiškia draudimą teismo nurodytu laikotarpiu įgyti minėtą teisę. Tokiu būdu L. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trejų) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad L. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.).
Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – A. V. (b. l. 23), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o jos motinai, kuri nežinojo, jog jos turtas bus panaudotas nusikaltimo darymui ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamosios L. V. valstybės naudai išieškotina automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 22)) – 1970 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė yra gana didelė, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę L. V. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57), specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 58-59), panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 27 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš L. V. konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini))) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1970 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų).
L. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Išaiškinti L. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti L. V. ir J. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Išaiškinti L. V., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.