Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-433-906/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1-433-906/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35850-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
B. P.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-433-906/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35850-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajam V. P. (V. P.), jo gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,nukentėjusiajai B. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra:

2019-08-21, apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine B. P. metu tyčia rankos delnu vieną kartą smogė jai į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostą bei, pargriovęs ant grindų, ne mažiau dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu smurtaudamas padarė B. P. poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, poodinę kraujosruvą pasmakrėje iš kairės, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas dešinio žasto priekiniame paviršiuje, nugaros juosmeninėje srityje, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajai B. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tarp jo ir B. P. konfliktai prasidėjo maždaug liepos mėnesio pabaigoje, kurie truko apie mėnesį laiko. Ilgai svarstydamas suprato, jog jis įvykio metu buvo neadekvačios būsenos. Sutinka, jog B. P. galėjo sukelti fizinį skausmą ir padaryti moralinę žalą. Šiuo metu su B. P. kartu negyvena, tarp jų santuoka yra nutraukta. B. P. labai mylėjo, taip pat myli ir šiuo metu. Atsiprašo už B. P. sukeltą skausmą, savo elgesio pasekmes suprato, išvadas padarė, prižada ateityje nebenusikalsti, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu ir 273 straipsniu atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina šie įrodymai:

Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. yra jos vyras. Gyvena santuokoje (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Turi du bendrus vaikus, kurie jau suaugę. Namas, kuriame jie gyvena kartu su sūnumi, jų bendra nuosavybė. Tarp jų iki šio įvykio buvo prastoki santykiai. Buvo kalbų iš jos pusės apie skyrybas, tačiau vyras skyrybų nenorėjo. Vyras yra labai emocingas žmogus, su juo sunku susitarti. Išgėręs būna problematiškas, ieško prie ko prisikabinti. Neturėjo kur išeiti su vaikais, neturėjo už ką gyventi, todėl stengėsi su juo nekonfliktuoti. Įvykio konflikto priežastis buvo pavydas. Vyras 2019-08-21, apie 15.30 val., pamatė ją automobilyje su kitu vyru. Tai buvo bendrovės draudėjas, į kurį ji kreipėsi dėl gyvybės draudimo sudarymo, pašalinis žmogus, todėl jo vardo ir pavardės tyrimui neatskleidė. Kai ji su draudėju (duomenys neskelbtini),sėdėjo savo automobilyje, iš automobilio galo priėjo jos vyras V. P.. Ji sėdėjo vairuotojo vietoje, o draudėjas keleivio vietoje, langas buvo praviras iš jo pusės. Vyras priėjo iš keleivio pusės ir draudėjo paklausė, ar jam malonu sėdėti su ištekėjusia moterimi, paprašė draudėją išlipti. Žmogus išlipo ir nuėjo į savo šalia stovėjusį automobilį. Draudėjui išvažiavus, vyras liepė jai persėsti į keleivio vietą, pats atsisėdo už vairo ir paklausė, kur ją vežti. Ji atsakė, kad gali važiuoti namo. Važiuojant namo, vyras šaukė, kad ją paliks be nieko, nieko negaus ir paliks pliką. Automobilyje jis jokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko, tik paėmęs automobilyje jos telefoną grasino, kad jį išmes pro langą. Ji prašė, kad jis taip nedarytų, nes jame yra visi jos numeriai, kontaktai, visi prisijungimai prie bankų. Grįžus į kiemą, jis liepė eiti į namus, pasiimti kelis daiktus ir eiti iš namų. Po namus jis vaikščiojo su jos telefonu, o ji vis prašė, kad jį atiduotų, pasakė, kad be telefono neišeis. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jis ant jos šaukė, rėkė, lojo jų du šunys. Žodžiu, namuose buvo didelis triukšmas. Viskas vyko apie 16.00 val. Konflikto metu vyras, kai jie buvo virtuvėje, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. Pataikė į kairįjį žandikaulį. Ji gindamasi nuo jo ištiesė rankas. Tada jis parvertė ją ant grindų ir pradėjo spardyti kojomis. Kiek spyrių buvo suduota, nepasakys, neskaičiavo, bet tikrai ne mažiau dešimt, pataikydamas į įvairias kūno vietas, bet labiausiai stengėsi pataikyti į galvą, todėl ant kūno nėra daug mėlynių. Yra mėlynė ant kojos kelio, bet ar ji atsirado nuo spyrio, ar jai krentant ant grindų, tiksliai nepasakys. Nustojus ją mušti, mėgino atsikelti nuo grindų, ir tada jis iš kojos sudavė paskutinį smūgį ir pataikė tiesiai į veidą. Nuo jo suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo visą kūną ir galvą. Iš nosies ir iš ausų, nes spardant iškrito auskarai, bėgo kraujas. Svaigo galva. Apspardęs ją, V. P. išėjo į kiemą. Ji nuėjo į vonią apsiprausti ir nuėjo pas jį į kiemą, nes jai reikėjo pasiimti iš jo telefoną. Jis skambino sūnui ir rėkė, kokia ji yra kiaulė, vadino necenzūriniais žodžiais. Suprato, kad telefono negrąžins, todėl nuėjo į namus, susirinko kelis rūbus ir nuėjo į stotelę. Joje porą minučių pastovėjo ir supratusi, jog be telefono vis tiek negali išeiti, grįžo į kiemą. Prašė vyro, kad grąžintų telefoną. Tada jis padavė jai telefoną, ir ji išėjo. Nuvažiavo porą stotelių iki miesto ligoninės ir pasiskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė, kad ją sumušė vyras. Atvykę policijos pareigūnai kartu su ja nuvažiavo iki jų namų, bet viskas buvo uždaryta. Automobilis buvo kieme, vyras buvo namuose, bet į vidų pareigūnų neįsileido. Pareigūnai viską surašė, iškvietė medikus ir ją išvežė į ligoninę. Pareigūnai užfiksavo, kad jai yra sumušta galva. Ligoninėje buvo apžiūrėta ir išleista gydytis ambulatoriškai. Prie apklausos protokolo prideda paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopiją. Ėjo pas savo šeimos gydytoją tolimesniam gydymui, nes stipriai skaudėjo galva. Sutiko nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Dėl įvykio patyrė fizinę žalą. Nori, kad vyras atsakytų įstatymo nustatyta tvarka. Į namus grįžti nepageidauja. Gyvens pas dukrą, kuri gyvena atskirai nuo jų. Vyro bijo, todėl nenori su juo bendrauti ir būti jų namuose. Prašo, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos, nes nenori su juo turėti dabar jokių reikalų. Pagalbos mygtukas nereikalingas, kreipsis pagalbos iš savo mobiliojo ryšio telefono (1 tomas, b. l. 119-123).

Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2019-08-21 ji kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba. Ligoninėje jai paaiškino, kad kitą dieną, jeigu sveikata pablogės, galės kreiptis į šeimos gydytoją. Grįžusi namo, ji visą vakarą jautėsi blogai, blogai miegojo, todėl kitą rytą nusprendė kreiptis į Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centrą pas savo šeimos gydytoją J., kuri nukreipė pas chirurgą. Chirurgas apžiūrėjo, jokių lūžių nenustatė, bet buvo nustatyti minkštųjų audinių sumušimai, nes ji ant viso kūno turėjo mėlynių, išrašė jai nedarbingumą nuo 2019-08-22 iki 2019-08-28. Per tą savaitę vartojo vaistus nuo skausmo, raminamuosius, čekių neišsaugojo, todėl tyrimui pateikti negali. 2019-08-28 atvykusi pas chirurgą papasakojo, kaip jaučiasi, kad jai svaigta galva, kad mėto į šonus, chirurgas ją nukreipė tolimesniam gydymui į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Joje nervų ligų skyriuje pragulėjo iki 2019-09-05. Diagnozės neatsimena, bet tyrimui gali pateikti gydymo išrašą. Po ligoninės vėl grįžo pas savo šeimos gydytoją, nes jai toliau skaudėjo ir svaigo galva, blogai jautėsi. Šeimos gydytoja išrašė raminamuosius, ir ji dar visą mėnesį gydėsi namuose. Jokio ypatingo gydymo neturėjo, tiesiog liepė daugiau ilsėtis ir gulėti. Įvykio metu didelių sužalojimų nepatyrė, bet buvo padaryta žala jos psichinei sveikatai ir to ji pinigais niekaip neįvertins, nes daug vaistų, be raminamųjų, tikrai nevartojo (1 tomas, b. l. 136-139).

2019-08-21 Klaipėdos AVPK tarnybiniame pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019-08-21, apie 16.00 val., policiją iškvietė B. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri policijos pareigūnams nurodė, kad namuose sukonfliktavo su savo vyru V. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris konflikto metu delnu trenkė jai į veidą, jai nukritus, trypė su koja ant galvos, spyrė pilvo sritį, skundėsi galvos skausmu ir kojos skausmu, teigė, kad vyras išrovė auskarus (1 tomas, b. l. 32-35).

2020-01-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu, darytu policijos pareigūnų 2019-08-21. Vaizdo įrašė užfiksuota, kaip B. P. pasakoja pareigūnams, kaip prieš valandą ją sumušė, suspardė veidą, galvą, kad anksčiau negalėjo iškviesti, nes buvo atėmęs telefoną, atidavė praėjus gal pusei valandos, kad ji neturi kur eiti, išlipo iš autobuso ir sėdi, o vyras yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad suspardė galvą, pasiguldęs ant žemės, spardė, kraują valėsi iš nosies, parodo pareigūnui nosį. Pareigūnas patvirtina, kad mato, prašo pakelti plaukus, apžiūri galvos odą (1 tomas, b. l. 37-39).

2019-09-10 išrašu iš policijos duomenų bazės apie įvykius nustatyta, kad B. P. 2019-08-21, 16.32 val., skambino į 112 ir kvietė pareigūnus, nurodydama, kad prieš valandą buvo sumušta savo vyro, kad vyras pasiliko namie, ją išvarė iš namų, kad pagalbos lauks stotelėje prie universitetinės ligoninės. Taip pat nurodyta, kad B. P. buvo pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba (1 tomas, b. l. 40-45).

2019-12-06 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas BPC, jame užfiksuota, kaip B. P. 2019-08-21, 16.28 val., paskambino į BPC, norėdama iškviesti policijos ekipažą, ir papasakojo, kad ją sumušė vyras ir išvarė iš namų, sumušė (duomenys neskelbtini), spardė kojomis į veidą, kad sėdi stotelėje ligoninės (1 tomas, b. l. 49-51).

2020-03-02 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2019-08-21, 19:37:56 val., į BPC paskambina V. P. ir teiravosi, kodėl pas jį prie namų (duomenys neskelbtini), policijos ekipažas stovėjo ilgai, nurodo, kad jis buvo išvykęs (1 tomas, b. l. 56-58).

2019-08-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatutoa, jog B. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, poodinė kraujosruva pasmakrėje iš kairės, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto priekiniame paviršiuje, nugaros juosmeninėje srityje, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 67-68).

2019-08-21 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu nustatyta, kad 2019-08-21, 17.30 val., apžiūrėta B. P.. Nusiskundimai: galvos sumušimas, be sąmonės nebuvo, pykino, nevėmė, kūno sumušimas. Traumos aplinkybės: namie sužalojo vyras. Specialioji būklė: galūnes jaučia, judina, deš. žasto, deš. kelio hematoma, funkcija pilna. Neurovaskulinių sutrikimų nestebėta. Aiškių trauminių galvos KT pakitimų nestebima. Diagnozė: galvos sumušimas (1 tomas, b. l. 69-70).

2019-09-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019-08-22 objektyviai apžiūrint B. P. bei susipažinus su pateikta medicinine dokumentacija, B. P. kūne rasti sužalojimai, kurie išvardinti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvados 1-ame punkte, padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - daugumoje sumušant. Rasti sužalojimai B. P. kūne nebūdingi sužalojimams, padarytiems šuns įkandimo metu (1 tomas, b. l. 74-75).

2020-02-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. P. sužalojimai padaryti dešimčia poveikių. Užfiksuotos poodinės kraujosruvos B. P. kojose nebūdingos šunų sukandžiojimams (atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu ji dėvėjo kelnes). Tiksliau apie nykštukinių pinčerių įkandimus galėtų spręsti kinologas bei veterinaras (1 tomas, b. l. 79).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2020-02-14 vyriausiojo gydytojo pavaduotojo G. V. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos: 2019-08-21 teiktos paslaugos priėmimo skubios pagalbos skyriuje. Nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. 2019-08-29 - 2019-09-05 pacientė gydyta nervų ligų skyriuje. Nustatyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas (1 tomas, b. l. 82).

2020-03-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad netrukus po sužalojimo B. P. apžiūrint ir tiriant Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje, jokios objektyvios galvos smegenų sukrėtimo simptomatikos nekonstatuota, dėl galvos sumušimo nukentėjusioji sąmonės praradusi nebuvo, nistagmas fiksuojamas tik nuo 2019-09-02 (kas nebūdinga smegenų sukrėtimui, esant smegenų sukrėtimui nistagmas pasireiškia iškart po traumos). Tyrimų duomenys prieštaringi: atlikus galvos KT tyrimą 2019-08-21 trauminių pakitimų nenustatyta, 2019-08-29 stebėti smegenų pabrinkimo požymiai, 2019-09-02 konsultavusi oftalmologė pakitimų akių dugne nerado, 2019-09-03 atlikus galvos smegenų BMR tyrimą smegenų pabrinkimo nenustatyta - įtarta hipofizės adenoma. Todėl B. P. nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė vertinama kaip nepagrįsta, o padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 tomas, b. l. 103-105).

2019-08-27 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios B. P. ir kaltinamojo V. P. metu, B. P. parodė, kad visas ginčas (namuose) ir prasidėjo dėl to, kad V. P. negrąžino jos telefono. Jie pradėjo garsiai vienas ant kito šaukti, tuo tarpu šuo įkando jai į koją, ji paspyrė šunį ir sulaukė nuo vyro smūgio iš galo į veido kairiąją pusę. Tada V. P. parvertė ją ant grindų ir pradėjo spardyti. Buvo suduota daug smūgių, kiek tiksliai, nepasakys. Buvo pataikyta į ausis, nes auskarai buvo išspirti lauk. O kai mušti nustojo, ji bandė atsikelti ir, kai kėlėsi nuo grindų, V. P. vieną kartą spyrė jai tiesiai į veidą. Po to jis išėjo į kiemą. Ji išėjo iš paskos prašyti telefono, bet jis neklausė. Kai jis negrąžino telefono, ji nuėjo susirinkti kelis rūbus, nes buvo pažadėjęs, kad grąžins telefoną, kai ji išeis. Kai susirinko rūbus ir išėjo į kiemą, telefonas vis tiek jai nebuvo grąžintas. Tada ji užėjo už vartų ir nuėjo iki stotelės. Pagalvojusi, jog negali išeiti be telefono, grįžo į kiemą ir dar ne vieną kartą prašė vyro grąžinti telefoną. Jis grasino sudaužyti telefoną, bet po kažkiek laiko visgi jį grąžino, ir ji išėjo. Nuvažiavo iki ligoninės stotelės ir išsikvietė policiją. Kartu su policijos pareigūnais grįžo atgal į namo kiemą, bet su pareigūnais į kiemą negalėjo patekti, nes buvo viskas užrakinta. Be to, po įvykio sekančią dieną V. P. buvo atvykęs pas dukrą su savo mama ir teigė, kad jam konflikto metu šuo buvo įkandęs į koją, todėl pas jį ant kojos mėlynė gali būti ne nuo jos smūgio, o nuo šuns įkandimo, arba pats save susižalojo. Akistatos metu kaltinamasis V. P. parodė, kad, grįžus namo, jis nuėjo į virtuvę, o B. P. atsistojo tarp virtuvės ir prieškambario. Jis pasakė, kad ji susirinktų daiktus ir eitų lauk, nes tuo momentu jautėsi labai įskaudintas ir nenorėjo jos matyti. Po to ji nusimovė laikrodį ir numetė jį ant grindų, nusimetė nuo savęs džinsinį švarką ir, šaukdama, kad jis gaus, spyrė į tarpukojį, bet nepataikė, o pataikė į dešinės kojos kelio vidinę pusę. Jis prarado lygsvarą ir suklupo. Tuo pasinaudojusi, B. P. rankomis puolė ant jo, t. y. užsimojo norėdama trenkti. Jis smūgio išvengė, ją nustūmė. Virsdama atgal, ji atsitrenkė į durų staktą. Tuo momentu šunys puolė ją kandžioti. Raminant šunis, B. P. puolė jį iš nugaros, ją nustūmė nuo savęs ir išėjo į virtuvę. Kadangi šunys ją toliau puolė, ji pradėjo spardyti šuniukus. Pamatęs tai, liepė nustoti, bandė ją nuraminti, priėjęs sugriebė ją už rankų, norėdamas nuraminti, ir išstūmė ją į virtuvę. Jai atsirėmus į virtuvės virtuvinį kampą ir baro kėdę, ji šalia prie išplautų įrankių pamatė peilį. Bijodamas, kad ji gali paimti peilį, sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai patraukė link savęs. Tuo momentu jie apsistumdė. Norėdamas baigti konfliktą, ją nustūmė nuo savęs, atsigėrė vandens virtuvėje ir liepė žmonai susirinkti daiktus ir išeiti. Žmona iš virtuvės nuėjo į miegamąjį. Jis ėjo iš paskos, nes norėjo įsitikinti, kad ji tikrai rinksis daiktus. Ji pareikalavo atiduoti jai telefoną, kuris gulėjo automobilyje. Jis pasakė, kad kai išeis, atiduos telefoną. Jiems išėjus į kiemą, žmona pradėjo garsiai šaukti, kad iškviestų policiją. Ar kas girdėjo, nežino, šalia kaimynų nematė. Tada iš automobilio ištraukė jos telefoną, padavė jai į rankas ir palydėjo ją iki vartų. Jai išėjus, užrakino namus ir paskambino mamai, paprašė, kad ji atvažiuotų į Klaipėdą. Po to išėjo pasitikti motinos, kuri turėjo atvykti iš Mažeikių. Žinojo, kad ji taip greitai neatvažiuos, todėl iki jos atvykimo nuėjo pasivaikščioti. Kai grįžo į kiemą, iš kaimynų sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija. Tada paskambino į policiją paklausti, kas atsitiko. Skambino ir žmonai, norėjo paklausti, kur ji išėjo, bet ji neatsiliepė(1 tomas, b. l. 128-133).

V. P. 2019-08-23 pareiškimo kopija nustatyta, jog V. P. nurodo konflikto aplinkybes, nurodo, kad jie „apsikeitė keliais smūgiais“, bet jis nesudavė nei vieno smūgio kumščiu, tik su delnu (1 tomas, b. l. 143-144).

2019-09-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. P. savo namuose (duomenys neskelbtini), t. y. bute, nurodo savo veiksmus konflikto su žmona metu (2 tomas, b. l. 90-105).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę B. P.. Kaltinamojo V. P. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą, nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs, nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Nukentėjusioji B. P. ir V. P. teismui pateikė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiosios dėl jai sukeltų dvasinių išgyvenimų, skausmo, nepatogumų ir kitų neigiamų reiškinių, sukeltų dėl 2019-08-21, apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio, bei nuoširdžiai apgailestauja ir užjaučia nukentėjusiąją, nukentėjusioji priima kaltinamojo atsiprašymą ir jam atleidžia, bei patvirtina, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų dėl jai šio įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsisako visų savo civilinio ieškinio reikalavimų, sutinka, kad kaltinamojo atžvilgiu byla būtų nutraukta, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. P. anksčiau neteistas (2 tomas, b. l. 5), administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 4). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis išsituokęs, dirbantis.

Kaltinamasis V. P. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, siekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinius, susitaikė su nukentėjusiąja B. P., atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą žalą. Nukentėjusioji kaltininkui atleido ir paprašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei atsisakė civilinio ieškinio dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltinamojo V. P. asmenybė ir jo elgesys po nusikaltimo leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja B. P..

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 140). Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktoje sutartyje dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo nurodė, jog atsisako visų savo civilinio ieškinio reikalavimų, nes susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų jam neturi. Nukentėjusioji B. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes supranta. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nukentėjusioji B. P. išreiškė savo valią atsisakyti civilinio ieškinio iki tol, kol teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, todėl bylos procesas dėl nukentėjusiosios B. P. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, patirtą 232,28 Eur turtinę žalą (1 tomas, b. l. 108-116). Kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą 232,28 Eur žalą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, todėl bylos procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 106-107) ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios B. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 112-113), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiosios B. P. pareikšto 5000 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 232,28 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam V. P. (V. P.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios B. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis