- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-2520-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14613-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Z. R.
- Kategorijos
- 44.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovei advokatei A. V. dėl advokatės honoraro grąžinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atšaukti ieškovės parašą atsakovės ataskaitoje, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtus 2 500 Lt už teisines paslaugas, priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-05-09 kreipėsi į atsakovą kaip advokatę teisinės pagalbos dėl pažeistų teisių atkūrimo siekiant nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 146, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ribas. Ieškovė ir atsakovė 2008-05-14 pasirašė atstovavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atstovauti ieškovę civilinėje byloje teisme, paruošti procesinius dokumentus. Ieškovė pateikė atsakovei teisinėms paslaugoms atlikti reikalingų dokumentų originalus, tačiau atsakovė atsisakė inicijuoti civilinę bylą teisme ir laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2009 m. gruodžio mėnesio atliko tik šias teisines paslaugas: išreikalavo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą; pasirūpino kadastro projekto parengimu; užklausė reikalingas institucijas, nors išreikalauti dokumentai civilinėje byloje net nebuvo reikalingi. Į atsakovę kreipėsi todėl, kad nemoka valstybinės kalbos, advokato paruošti užklausimai yra didesnės reikšmės, žinodama bylos esmę ieškovė bylą vedė pati. Mano, kad atsakovė nekompetentinga bylose dėl žemės teisės. Nuo atsakovės teikiamų paslaugų atsisakė, dokumentus perdavė kitam advokatui, kuris parengė ieškinį. 2010 m. kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti 2 500 Lt už neįvykdytą sutartį. 2010-09-16 atsakovė įteikė ieškovei dokumentus ir pateikė pasirašyti ataskaitą, kuria įsipareigojo grąžinti ieškovei 175 Lt. Su atsakovės pateikta ataskaita nesutinka, ataskaitą pasirašė neskaičiusi, kadangi nemoka lietuvių kalbos, pasitikėdama atsakove. Ataskaitoje nurodytos teisinės konsultacijos atsakovei nebuvo suteiktos, o suteiktų konsultacijų metu atsakovė didesnę laiko dalį skyrė asmeniniams pokalbiams. Mano, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl turi grąžinti jai sumokėtus 2 500 Lt.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė sutinkanti grąžinti ieškovei dalį sumokėto atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, t.y. 175 Lt. Kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti, kadangi teisinių paslaugų suteikimo metu ieškovė jokių pastabų atsakovei neturėjo, pasirašė atliktų darbų ataskaitą. Advokatė ieškovei teikė pagalbą pagal advokatų etikos taisykles už vidutinio dydžio įkainius.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jai iš atsakovės 1500 Lt honoraro bei 139 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2008-05-14 sudarė teisinių paslaugų sutartį - susitarimą, kuria atsakovė įsipareigojo atstovauti ieškovės interesus paruošiant procesinius dokumentus, tvirtinti nuorašus, atstovauti teisme. Sudaryto susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei sumokėjo 2 500 Lt honorarą. Tačiau dėl atsakovės įsipareigojimų pagal teisinių paslaugų sutartį neįvykdymo ieškovė sutartį nutraukė ir ginčijo jai atsakovės suteiktų teisinių paslaugų kokybę. Iš atsakovės advokatės ataskaitos matyti, jog advokatė ieškovei teikė net 15 konsultacijų, viso teikta konsultacijų už 1 250 Lt, bei vyko viena teisinė konsultacija Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, kuri įkainota 200 Lt. Taip pat ataskaitoje nurodoma, jog atstovaujamosios vardu buvo rengiami 8 prašymai, paklausimai, viso advokatės paskaičiavimu, paklausimų parengta už 500 Lt. Advokatės paskaičiavimu, viso paslaugų buvo suteikta už 1 950 Lt, ieškovė jai sumokėjo 2 500 Lt honorarą, valstybei sumokėtas mokestis sudaro 375 Lt, grąžintina suma ieškovei sudaro 175 Lt. Teismas konstatavo, jog advokatė teikė teisines paslaugas ieškovei, kurios turi būti atlygintos. Be to, pati ieškovė pripažino, jog advokatė jai teikė konsultacijas bei rengė prašymus, paklausimus. Todėl teismas pripažino, jog advokatė teikė teisines konsultacijas ieškovei, tačiau nusprendė sumažinti apmokėjimą už konsultacijų kiekį. Taip pat advokatė parengė įvairius užklausimus, tačiau teismas sutiko su ieškovės pastebėjimu, jog atsakovė negalėjo rengti 2008-04-01 paklausimo (50 Lt), nes tuo metu dar nebuvo sudaryta 2008-05-14 teisinių paslaugų sutartis. Todėl pripažino, kad prašymų, paklausimų advokatė parengė už 450 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsakymų negavimas į advokatės rengtus užklausimus nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tokie užklausimai buvo nereikalingi ar visiškai neparengti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atstovavimo santykių nutraukimas neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti už tas teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos iki šių santykių pasibaigimo. Teismas nustatė, jog pagal ieškovės ir atsakovės 2008-05-14 sudarytą teisinių paslaugų sutartį - susitarimą atsakovė įsipareigojo atstovauti ieškovės interesus paruošiant procesinius dokumentus, tvirtinti nuorašus, atstovauti teisme. Šis susitarimas tarp šalių aiškiai apibrėžia teisinių paslaugų ribas. Teismas padarė išvadą, jog procesiniai dokumentai pagal šį susitarimą parengti nebuvo ir nebuvo atstovauta teisme, vadinasi sutartyje numatytas tikslas nebuvo pasiektas, kas sudarė pagrindą mažinti advokatės gautą honorarą. Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 1 500 Lt.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp šalių susiklosčiusių santykių ir būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad ieškovės patirta neturtinė žala iš esmės gali būti kompensuojama teismo sprendimu pripažįstant ieškovės pažeistas teises ir tokiu būdu iš dalies tenkinant turtinius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi ir vertimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. teismas pripažino, jog 2008-05-14 susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo vykdomas netinkamai, kad jos lūkesčiai ir tikslai nebuvo pasiekti. Pavedimo esmė buvo ruošti procesinius dokumentus, tvirtinti nuorašus ir atstovauti teisme. Tačiau tai nebuvo įvykdyta, todėl apeliantė nurodo, kad pagrįstai reikalavo grąžinti 2 500 Lt. Pažymi, kad dėl konsultacijų apmokėjimo nebuvo sutarta ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių jų būtinumą bei sąsają su procesinių dokumentų rengimu.
2. ieškovės nuomone, visi advokatės daryti paklausimai ir prašymai nėra procesiniai dokumentai, o pranešimus apie bylos eigą negalima laikyti konsultacijomis. Pažymi, jog LR Advokatūros įstatymo 50 str. numato, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad ji yra 80 metų pensininkė ir jos finansinė padėtis akivaizdžiai negalėjo leisti tokių išlaidų.
3. apeliantė nesutinka su teismo pozicija dėl neturtinės žalos, nes dalies honoraro grąžinimas teismine tvarka negali būti laikomas satisfakcija už patirtą skriaudą. Nurodo, kad už patirtus pažeminimus, išgyvenimus bei skriaudą turėtų būti kompensuota atskirai. Apeliantė remiasi 1975-03-15 Europos Ministrų komiteto rezoliucija Nr. 75 (7), kuri reglamentuoja, kad turėtų būti atlyginama neturtinė žala, patirta dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat estetinė žala.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. gegužės 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį – susitarimą, pagal kurį atsakovė (advokatė) įsipareigojo teikti ieškovei teisines paslaugas – atstovauti jos interesus paruošiant procesinius dokumentus, tvirtinti nuorašus ir atstovauti teisme, už tai ieškovė atsakovei sumokėjo 2 500 Lt honorarą. Atsakovė teigia, kad ji suteikė tam tikrą kiekį paslaugų, už kurias jai buvo sumokėta, o ieškovė nesutinka su tuo, jog paslaugos pagal teisinių paslaugų sutartį buvo suteiktos ir tvirtina, kad sumokėtas honoraras jai turi būti grąžintas. Taigi, šalių ginčas kilęs dėl šios sutarties vykdymo.
Pagal LR advokatūros įstatymo 2 str. 1 d. advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Advokatui už pagal sutartį suteikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.).
Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 str. 1 d. nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.764 str. 1 d., jeigu įgaliotojas nutraukia pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių arba įgaliotinis įvykdė pavedimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sutartis baigėsi.
Kaip jau minėta, ieškovė ir atsakovė 2008-05-14 pasirašė atstovavimo sutartį dėl pažeistų teisių atkūrimo siekiant nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 146, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ribas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę (advokatę) grąžinti ieškovei 1 500 Lt honoraro bei 139 Lt bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, jog teisinių paslaugų sutartyje numatytas tikslas galutinai nebuvo pasiektas, todėl honoraro suma turi būti sumažinta. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo grąžinti jai visą sumokėtą pinigų sumą, tai yra 2 500 Lt honorarą, tokiu būdu apeliaciniu skundu preziumuodama, jog atsakovė jai teisinių paslaugų apskritai nesuteikė. Tokius apeliantės teiginius teismas laiko nepagrįstais. Atsakovė 2010-09-16 pateikė ieškovei atlikto darbo pagal 2008-05-14 teisinių paslaugų sutartį už laikotarpį nuo 2008-05-14 iki 2010-09-15 ataskaitą, ieškovė su šia ataskaita susipažino, tai patvirtina jos parašas (b.l. 46). Iš atsakovės advokatės ataskaitos matyti, jog advokatė ieškovei teikė 15 konsultacijų, iš kurių 9 vyko po vieną valandą, o likusios 6 konsultacijos po 30 min., be to, vyko viena teisinė konsultacija Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje. Taip pat ataskaitoje nurodoma, jog ieškovės vardu buvo rengiami 8 prašymai, paklausimai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė beveik dvejus metus nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei (advokatei) dėl suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės. Taigi, šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovė iš dalies atliko pavedime nurodytus veiksmus – teikė teisines konsultacijas, įskaitant konsultacijas, kokie dokumentai reikalingi ieškiniui pateikti, ruošė įvairius paklausimus ir prašymus. Kadangi šie atlikti atsakovės veiksmai yra išplaukiantys iš sudarytos teisinių paslaugų sutarties ir neabejotinai susiję su jos dalyku, jie turi būti atlyginti. Teismas taip pat atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad atstovavimo ar teisinių paslaugų teikimo sutartys priskiriamos prie atlygintinų paslaugų sutarčių, kurias reglamentuoja CK 6.716-6.724 straipsniai. Todėl atstovavimo santykių nutraukimas neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti už tas teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos iki šių santykių pasibaigimo. Nutraukdama sutartį, ieškovė už dalį atliktų pavedimo darbų atsakovei turi atlyginti, juolab, kad ir pati ieškovė pripažįsta, jog advokatė jai teikė konsultacijas bei rengė prašymus, paklausimus. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, 10 punktu - už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Todėl už advokatės darbą konsultuojant ieškovę ir ruošiant įvairius paklausimus bei prašymus pirmosios instancijos pirmosiso instancijos teismas nustatė protingą sumą.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės skundo argumentą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė remiasi Europos Ministrų komiteto rezoliucija Nr. 75 (7), kuri reglamentuoja, jog neturtinė žala turi būti atlyginta dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ar patiriant estetinę žalą. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp šalių susiklosčiusių santykių ir būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais teismas pripažįsta, kad ieškovės patirta neturtinė žala buvo kompensuota pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažįstant ieškovės pažeistas teises ir iš dalies tenkinant jos ieškinį. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Ieškovei grąžintino advokatės honoraro dalies, teismo vertinimu, pakanka ieškovės pažeistoms teisėms apginti, o neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju būtų perteklinis.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, kadangi jie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.