Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-13839-638/2015 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „Vežam Jums“ dėl kompensacijos už nakvynę, sumokėtos baudos ir kelionės išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensaciją, 111,71 Eur už dirbtas 6 kassavaitinio poilsio dienas, 25 Eur baudą ir 38,88 Eur kuro išlaidas, iš viso - 546,84 Eur. Nurodė, kad jis dirba UAB „Vežam Jums“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 391 Eur atlyginimą, tačiau atsakovė nesumokėjo 25 procentus nakvynės išlaidų kompensacijos už nepatogumus nakvojant sunkvežimio kabinoje ir dvigubo darbo užmokesčio už darbą kassavaitinio poilsio dienomis, baudos ir kelionės išlaidų. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su reikalavimu priteisti iš atsakovės 782 Eur darbo užmokesčio, 1348,25 Eur dienpinigių, 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensacijos, 111,71 Eur už dirbtas 6 kassavaitinio poilsio dienas. Darbo ginčų komisija 2015 m. kovo 30 d. sprendimu reikalavimą tenkino iš dalies - dalyje dėl 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensacijos ir 111,71 Eur už dirbtas 6 kassavaitinio poilsio dienas reikalavimą atmetė. Ieškovas, nakvodamas sunkvežimio kabinoje patyrė nepatogumus, kurie turi būti kompensuojami, nes nakvynė viešbučio kambaryje ir automobilio kabinoje nėra lygiaverčios. Taip pat ieškovo nuomone, jam priteistinas dvigubas darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis – 111,71 Eur. Be to, priteistina ir 25 Eur bauda, kurią ieškovas turėjo sumokėti Lenkijoje už techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploataciją ir 38,88 Eur kuro išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 23,84 Eur baudos kompensaciją, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų ir iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos išreikalautų rašytinių įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.). Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas neterminuota darbo sutartimi Nr. 11 nuo 2015-01-12 priimtas dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms UAB „Vežam Jums“. Šalys sutarė dėl 391 Eur darbo užmokesčio dydžio, darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita – 48 val. per savaitę. Darbo ginčų komisija nagrinėdama ieškovo reikalavimą dėl nakvynės išlaidų kompensacijos pažymėjo, kad darbuotojui gali būti atlyginamos tik faktinės komandiruotės metu patirtos gyvenamojo ploto išlaidos. Teismas pažymėjo, kad tokia nuostata yra įtvirtinta 2003-01-28 Vyriausybės nutarimo Nr. 99 Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2.2 punkte. Todėl teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą ir konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis faktiškai turėjo 471,25 Eur realių nakvynės išlaidų, sutiko su Darbo ginčų komisijos padaryta išvada, kad tokios lėšos ieškovui nepriteistinos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti 111,71 Eur už darbą poilsio dienomis grindė faktine aplinkybe, jog dirbo šeštadieniais ir sekmadieniais, o kitas savaitinis poilsis jam nebuvo suteiktas. Teismas pažymėjo, kad pagal darbo sutarties sąlygas ieškovui yra nustatyta 48 val. darbo savaitė ir taikoma suminė darbo laiko apskaita. Todėl spręsdamas šį ieškovo reikalavimą, teismas taip pat sutiko su komisijos nuomone, kad pirmiausiai turi būti vertinami dokumentai, kuriuose fiksuota darbo laiko apskaita arba palydovinės sistemos duomenys. Byloje esant duomenų apie darbo laiko apskaitą teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas darbo ir poilsio laiko režimas, todėl šį ieškovo reikalavimą taip pat atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimui priteisti 38,88 Eur kuro išlaidų pagrįsti pateikė du UAB „Lukoil Baltija“ kvitus 19,32 Eur ir 19,56 Eur sumai, kurie patvirtina, kad už minėtas sumas buvo įsigytas etanolio ir benzino mišinys - 20,02 litrų - ir suskystintos naftos dujos – 36,56 litrai. Teismas šiuos pateiktus įrodymus nepripažino susijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku, nes, teismo vertinimu, nėra aišku, kam dyzeliniu kuru varomo vilkiko Iveco vairuotojui reikalingas ir kaip su jo darbo funkcijų vykdymu yra susijęs skirtingų kuro rūšių įsigijimas. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimui dėl 25 Eur baudos priteisimo pagrįsti ieškovas pateikė baudos mokėjimo kvitą, nukreipimą techniniam automobilio patikrinimui ir patikrinimo duomenis (17-20 b.l.), iš kurių galima nustatyti, jog 2015 m. vasario 11 d. ieškovas buvo nukreiptas automobilio techniniam patikrinimui ir jam skirta 100 Lenkijos zlotų bauda. Teismas sutiko su pozicija, kad už automobilio tinkamą techninę būklę yra atsakinga atsakovė, taigi, ieškovui neturi atsirasti jokios neigiamos, tarp jų ir finansinės pasekmės, dėl netinkamos automobilio būklės, todėl sprendė, kad ieškovui paskirta ir jo sumokėta bauda priteistina iš atsakovės. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal viešai skelbiamą valiutų kursą 100 PLN vertė atitinka ne 25 Eur, o 23,84 Eur, todėl teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ieškovui šią sumą priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui iš atsakovės 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensaciją, 111,71 Eur už dirbtas 6 kassavaitinio poilsio dienas, 38,88 Eur kuro išlaidas, iš viso - 621,84 Eur, arba bylą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensacijos, netinkamai išaiškino ir pritaikė LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 2.2. p., kuris, teismo nuomone, neleidžia komandiruotam darbuotojui kompensuoti už nepatogumus nakvojant sunkvežimio kabinoje. Tačiau, apelianto nuomone, teisinis pagrindas mokėti kompensaciją už nakvynės nepatogumus yra įtvirtintas DK 9, 11 ir 35 straipsniuose. Atsakovė nevykdė Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, reikalavimų, nevertino ieškovo ir kitų tarptautinių reisų krovininių sunkvežimių vairuotojų psichosocialinės rizikos ir jų patiriamo streso dėl nepatogumų miegant vilkiko kabinoje. Ieškovui turi būti sumokėta kompensacija už nepatogumus, kai neužsakius viešbučio (motelio) jis buvo priverstas nakvoti vilkiko kabinoje ant gultų, visą komandiruotės laiką atsakyti už automobilio ir krovinio apsaugą. Viešbučio sąskaitos už nakvynę nepateikimas reiškia, kad darbuotojas nepasinaudojo viešbučio paslaugomis - tokiu atveju nustatyto dydžio piniginė išmoka negali būti didesnė nei nakvynės išlaidų limitas nurodytoje šalyje pagal LR Finansų ministro 2014-09-24 įsakymu Nr. 1K-293 patvirtintas dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes. Ieškovo darbo sutartyje nėra sutarta apie sąlygas, kurias turi atitikti sunkvežimio kabinoje įrengta miegui skirta vieta, taip pat nėra vertinami tokios vietos pritaikymo standartai. Todėl 25 procentų gyvenamojo ploto nuomos kompensacija už patirtus nepatogumus už miegojimą sunkvežimio kabinoje 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais atsakovė privalo sumokėti ieškovui 471,25 Eur nakvynės išlaidų kompensaciją.

2. Atsakovė nepriskaičiavo ir nesumokėjo dvigubo darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal DK 194 straipsnį. Suminė darbo laiko apskaita pas atsakovę nebuvo pradėta, nebuvo vykdomi DK 149 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 2003 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 587 patvirtinta suminės darbo laiko kelių transporte įvedimo tvarka. Todėl ieškovui turi būti priskaitytas ir sumokėtas 111,71 Eur papildomas darbo užmokestis už 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais dirbtas 6 kassavaitinio poilsio dienas.

3. Dėl 38,88 Eur kuro išlaidų apmokėjimo. Šias išlaidas, kurios priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, ieškovas patyrė vykdamas į Vilnių konsultacijoms su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkais ir ruošiant prašymą su priedais darbo ginčų komisijai. Pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 12 p., siuntimas į komandiruotę įforminamas vieneto administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių - buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys. Todėl atsakovė privalo pateikti teismui ieškovo komandiruočių įsakymus.

Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais mokėjimo, esant suminei darbo apskaitai, taip pat darbuotojo turėtų išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą su darbdaviu ikiteisminio proceso metu, atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas neterminuota darbo sutartimi Nr. 11 nuo 2015-01-12 priimtas dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms UAB „Vežam Jums“, ieškovui nustatytas 391 euro atlyginimas per mėnesį. Šalys nustatė darbuotojui taikyti suminę darbo laiko apskaitą, nustatant iki 48 val. per savaitę darbo trukmę (b. l . 16). Ieškovas nagrinėjamoje byloje skundė darbo ginčų komisijos sprendimą toje dalyje, kur buvo atmesti jo reikalavimai dėl 471,25 eurų nakvynės išlaidų kompensacijos išmokėjimo, 111,71 eurų atlyginimo mokėjimo už darbą poilsio dienomis, 38,88 eurų turėtoms išlaidoms atlyginti, kurios susidarė ginčo sprendimo su darbdaviu procese, taip pat atmetė reikalavimą priteisti ieškovo sumokėtą 23,84 eurų baudą už netvarkingą darbdavio transporto priemonę.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 23,84 Eur baudos kompensaciją, kitą ieškinio dalį atmetė.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėms, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 2.2. p.. Apelianto manymu, teisinis pagrindas mokėti kompensaciją už nakvynės nepatogumus yra įtvirtintas DK 9, 11 ir 35 straipsniuose. Atsakovė nevykdė Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, reikalavimų, nevertino ieškovo ir kitų tarptautinių reisų krovininių sunkvežimių vairuotojų psichosocialinės rizikos ir jų patiriamo streso dėl nepatogumų miegant vilkiko kabinoje. Ieškovui turi būti sumokėta kompensacija už nepatogumus, kai neužsakius viešbučio (motelio) jis buvo priverstas nakvoti vilkiko kabinoje ant gultų, visą komandiruotės laiką atsakyti už automobilio ir krovinio apsaugą. Teismas nepriteisė dvigubo darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal DK 194 straipsnį. Suminė darbo laiko apskaita pas atsakovę nebuvo pradėta, nebuvo vykdomi DK 149 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 2003 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 587 patvirtinta suminės darbo laiko kelių transporte įvedimo tvarka. Patirtos 38,88 eurų kuro išlaidos yra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, jas ieškovas patyrė vykdamas į Vilnių konsultacijoms su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkais ir ruošiant prašymą su priedais darbo ginčų komisijai. Todėl teismas nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė ieškovui iš darbdavio.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo už darbą tvarką ir pasekmes ją pažeidus (LR DK XV skyrius), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog darbuotojui gali būti atlyginamos tik faktinės komandiruotės metu patirtos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos. Tokia nuostata yra įtvirtinta 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių“ 2.2 punkte. Todėl Kauno apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį ginčo santykio reglamentavimą ir nustatęs, kad ieškovas nepatyrė jokių išlaidų nakvynei, nes nepateikė įrodymų patvirtinančių 471,25 Eur sumos sumokėjimą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą šioje ginčo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto manymu, jog teisinis pagrindas mokėti kompensaciją už nakvynės išlaidas ir nepatogumus yra įtvirtintas DK 9, 11 ir 35 straipsniuose. Įstatymų leidėjas apelianto minimose teisės normose yra įtvirtinęs nuostatas, jog jei ginčo teisinio santykio nereglamentuoja konkreti teisės norma, teismas gali taikyti teisės analogiją arba spręsti ginčą taikant kitų teisės šakų normas, reglamentuojančias panašų santykį, taip pat nustato būdą spręsti ginčą tokiu atveju, kai konkuruoja darbo teisės norma ir kitos šakos teisės norma. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta, kadangi komandiruotėse darbuotojų patirtas išlaidas ir jų kompensavimo tvarką reglamentuoja aukščiau nurodytas poįstatyminis aktas, kurį pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė sprendžiant šalių giną. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo ir kitų tarptautinių reisų krovininių sunkvežimių vairuotojų psichosocialinės rizikos ir jų patiriamo streso dėl nepatogumų miegant vilkiko kabinoje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir nesudaro ieškinio dalyko.

Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 111,71 Eur už darbą poilsio dienomis. Šį reikalavimą ieškovas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad dirbo šeštadieniais ir sekmadieniais, o kitas savaitinis poilsis jam nebuvo suteiktas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal sudarytos darbo sutarties sąlygas tarp ieškovo ir darbdavio, ieškovui yra nustatyta 48 val. darbo savaitė ir taikoma suminė darbo laiko apskaita. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis viršijo nustatytą darbo valandų skaičių ir kad viršijamas darbo valandų skaičius susidarė būtent tik šeštadieniais ir sekmadieniais. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 111,71 Eur sumą už darbą poilsio dienomis (LR CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti 38,88 Eur turėtų išlaidų kurui įsigyti, kad nuvykti į Vilnių konsultacijoms su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovas neįrodė, kad pirko kurą apelianto nurodomam tikslui ir kad šį kurą sunaudojo nuvykti į Vilnių konsultacijoms su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkais (LR CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.