Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-72/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
2A-72/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Atsakovas
A. T., A. I.
Trečiasis asmuo
N. T., Z. I.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-72/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei ir Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei O. S.,atsakovams A. T. ir A. I.,atsakovų atstovams advokatams A. K. ir A. M.,ekspertėms T. Z. ir L. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. I. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-212/2009, kuriuo patenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo ženklai“ (teisių perėmėjas AB „Turto bankas“) ieškinys atsakovams A. T. ir A. I. dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje N. T. ir Z. I..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Metalo ženklai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš atsakovų A. Tumo ir A. Ilekio solidariai 80 925,03 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad iškėlus UAB „Metalo ženklai“ bankroto bylą, įmonės administratorius, tikrindamas bendrovės sandorius, nustatė, kad 2003 - 2004 metų laikotarpyje dėl bendrovės administracijos vadovų neatsakingų veiksmų bendrovei buvo padaryta žala.

Ieškovas nurodė, kad FNTT prie VRM Panevėžio apskrities skyriaus tyrimą atlikę specialistai padarė išvadą, jog atsakovas, UAB ,,Metalo ženklai“ direktorius A. T. sudarė bendrovei nenaudingus sandorius: 2003 m. birželio 9 d. sutartį su UAB ,,Aukštaitijos statyba ir Ko“, 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis su N. T. ir K. K., 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB ,,Gamatonas“. Dėl šių atsakovo sudarytų sandorių bendrovė patyrė 180 896,44 Lt nuostolių.

Atlikus bendrovės sudarytų sandorių buhalterinę - finansinę ekspertizę nustatyta, kad atsakovas A. T., eidamas UAB „Metalo ženklai“ direktoriaus pareigas, 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d., neturėdamas akcininkų sutikimo, sudarė nenaudingas bendrovei automobilių finansinio lizingo sutartis. Vieno iš įsigytų automobilių vertė viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Pavaduodamas A. T., A. I. 2004 m. gruodžio 27 d. pasirašė skolų pagal finansinio lizingo sutartis, perkėlimo sandorius. Dėl šių atsakovų veiksmų įmonė patyrė 80 925,03 Lt nuostolių. Atsakovų sprendimai sudaryti minėtas sutartis prieštaravo įmonės interesams bei įstatymų nuostatoms.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš atsakovų A. T. ir A. I. solidariai 80 925,03 Lt, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Išdėstė motyvus:

1. UAB „Gamatera“ ir UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. birželio 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Metalo ženklai“ už 2 000 Lt iš UAB „Gamatera“ perėmė 193 966,64 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“. 2003 m. birželio 9 d. UAB „Metalo ženklai“ sudarė su UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ tarpusavio atsiskaitymo sutartį pagal kurią UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“, pripažinusi 193 966,64 Lt įsiskolinimą, įsipareigojo sumokėti UAB „Metalo ženklai“ 75 000 Lt, o pastaroji nurodė, kad likusios skolos dalies nereikalaus. Tokiu būdu atsakovas A. T., pasirašydamas šias dvi sutartis, atsisakė 118 966,64 Lt skolos bendrovės naudai. FNTT specialisto išvadose dėl UAB „Metalo ženklai“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad dėl atsakovo A. T. neatsakingumo sudarant 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį, bendrovė negavo 118 966,64 Lt įplaukų. Duomenų, kad atsakovas nupirko (perėmė) beviltišką skolą nėra, o iš 2003 m. birželio 9 d. sutarties matyti, kad UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ pripažįsta 193 966,64 Lt įsiskolinimą.

2. Byloje pateiktos kelios UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartys (skirtingi variantai) ir 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis. Šiomis sutartimis UAB „Gamatonas“ kreditorės N. T. (bendrovės „Gamatonas“ skola 85 000 Lt) ir K. K. (bendrovės „Gamatonas“ skola – 50 000 Lt) perleido kreditinius reikalavimus bendrovei „Metalo ženklai“, kurią atstovavo A. Tumas. Pirmame sutarčių variante šie reikalavimai perleisti už nominalią vertę, antrame – už 2 000 Lt. Iš bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad reikalavimai perleisti už jų nominalią vertę. FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Gamatonas“ 2003 m. liepos 24 d. akcininkų susirinkime (akcininkai K. K., N. Tumienė, A. T.) nutarta bendrovės 85 000 Lt įsiskolinimą N. T. ir 50 000 Lt įsiskolinimą K. K. perleisti UAB „Metalo ženklai“, atsiskaitant su nauju kreditoriumi 73 020,20 Lt verte. Kadangi UAB „Metalo ženklai“ likusios skolos dalies nebereikalaus, ją UAB „Gamatonas“ pripažins kaip pajamas. UAB „Metalo ženklai“ kasos išlaidų orderiais grąžino K. K. didžiąją skolos dalį, t. y. 42 942,58 Lt, o likusiai skolai - 7 057,42 Lt, K. K. pareiškė kreditinį reikalavimą. Atsakovo A. T. veiksmai, sudarant 2003 m. liepos 24 d. sandorius, priimant sprendimus išmokėti N. T. ir K. K. skolą akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, o sprendimai priimti sutuoktinės N. T. ir vienos iš pagrindinių akcininkių K. K. interesais (CK 2.87 str.). Tai patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. T., perimdamas iš nemokios UAB „Gamatonas“ 135 000 Lt įsiskolinimus, padidino bendrovės kreditinius įsipareigojimus šiai sumai. Atsakovas 2003 m. liepos 24 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB „Gamatonas“, kuris 135 000 Lt įsiskolinimą pripažino ir priėmė 73 020,20 Lt skolos užskaitą, tačiau tuo pačiu likusios skolos, 61 929,80 Lt, atsisakė. Teismas konstatavo, kad jei nebūtų sudarytos reikalavimų perleidimų sutartys su N. T. ir K. K., bendrovei nebūtų atsiradęs 135 000 Lt kreditinis įsipareigojimas, ir konstatavo, jog dėl minėtų sutarčių bendrovė patyrė 61 929,80 Lt nuostolį.

3. Atsakovas A. T., žinodamas apie sunkią UAB „Metalo ženklai“ finansinę padėtį, 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. su UAB „SAMPO banko lizingas“ sudarė 113 553 Lt ir 339 000 Lt vertės automobilių finansinio lizingo sutartis, nors UAB „Metalo ženklai“ turėjo pakankamai transporto priemonių. Automobiliais naudojosi išskirtinai vienas asmuo - A. K.. Automobilio Porsche Cayenne S vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, tačiau valdybos sprendimo įsigyti šį brangų ilgalaikį turtą, nebuvo (ABĮ 35 str. 6 d., 38 str. 4 d. įstatymo 2000-07-13 red. Nr. VIII-1835). Atsakovas A. T., sudarydamas dvi finansinio lizingo sutartis, viršijo savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką. UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas A. I., UAB „SAMPO banko lizingas“ ir K. K. 2004 m. gruodžio 27 d. sudarė dvi skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias K. K. perėmė visus įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis. Šios skolos perleidimo sutartys UAB „Metalo ženklai“ buvo ekonomiškai nenaudingos, dėl jų bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolį. Nuostolis susidarė kaip skirtumas tarp grąžintų automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos automobilių kainos.

4. UAB „Metalo ženklai“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po 10 dienų, t. y. 2005 m. birželio 6 d.. Administratorius apie sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2005 m. birželio 6 d., ieškinys Panevėžio apygardos teisme gautas 2007 m. balandžio 6 d., todėl ieškovas senaties termino nepraleido.

Šalies argumentai

Atsakovas A. I. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo sprendimą jo atžvilgiu panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigia, jog pasirašydamas 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartis, atsakovas siekė, kad įmonė patirtų kuo mažesnius finansinius nuostolius. Perkėlus skolas įmonė išvengė lizingo sutartyse numatytų sutarčių nutraukimo sankcijų. Skolos sutarčių sudarymo dieną UAB ,,Metalo ženklai“ buvo nemoki, neturėjo galimybės padengti 19 950,66 Lt įsiskolinimo pagal automobilių finansinio lizingo sutartis. Po skolos perkėlimo reikalauti neišpirktos automobilių vertės sumokėjimo nebuvo jokio pagrindo. Įvertinus finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, skolos perkėlimo atveju atsiradę nuostoliai negali būti traktuojami kaip žala.

Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą jo atžvilgiu panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Žala padaryta UAB ,,Metalo ženklai“, todėl pačiam juridiniam asmeniui apie žalos padarymo faktą turėjo būti žinoma nuo ginčijamų sutarčių sudarymo momento. Ieškinio senaties pradžia nepagrįstai siejama su administratoriaus paskyrimu.

2. Teismas neteisingai įvertino 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,Gamatera“. Pagal šią sutartį UAB ,,Metalo ženklai“ už 2 000 Lt perėmė 193 966,64 Lt reikalavimo teisę į UAB ,,Aukštaitijos statyba ir Ko“, o 2003 m. birželio 9 d. minėtą reikalavimo teisę už 75 000 Lt perleido pačiai bendrovei ,,Aukštaitijos statyba ir Ko“. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Dėl minėtų sandorių bendrovė gavo 73 000 Lt pajamų. Ieškovas neįrodė įmonei padarytos žalos.

3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrovės ,,Metalo ženklai“ vardu perimdamas N. T. ir K. K. kreditinius reikalavimus (atitinkamai 85 000 Lt ir 50 000 Lt) bendrovei ,,Gamatonas“ padarė 61 939,80 Lt nuostolių bendrovei ,,Metalo ženklai“. Bendrovė N. T. už perimtus reikalavimus nieko nesumokėjo, o K. K. pinigai buvo sumokėti, kai atsakovas A. T. jau nedirbo įmonės administracijos vadovu.

4. Teismas netinkamai įvertino bendrovės sudarytas automobilių lizingo sutartis. Teismas žala laiko ne sumas sumokėtas lizingo davėjui, o neišpirktą automobilių vertę, tuo teismas iš esmės pripažino, kad automobilius naudojant ir už juos mokant žala bendrovei padaryta nebuvo.

5. Teismas netinkamai aiškino CPK 182 straipsnio 2 punktą. Baudžiamojoje byloje, kurioje surašytu FNTT patikrinimo aktu rėmėsi teismas, buvo nustatyta, kad atsakovas įmonei žalos nepadarė, atsakovas išteisintas nenustačius nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. protokoline nutartimi, įvertinusi pateiktą 2009 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pradinį ieškovą byloje bankrutavusią UAB ,,Metalo ženklai“ pakeitė nauju ieškovu - AB ,,Turto bankas“ (CPK 48 str. 1 d.) ir priėmė jo pateiktą atsiliepimą. Atsiliepimu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Nenustačius CPK 329 str. įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Atsakovas A. T. prašė atmesti AB ,,Turto bankas“ prašymą įtraukti jį dalyvauti byloje ieškovu. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra susijęs su ieškovu – juridiniu asmeniu, nes ieškinyje ir skundžiamame sprendime nurodyta, jog žala padaryta ne ieškovo kreditoriams, bet pačiam ieškovui. Atsakovo teigimu tokiu atveju teisių perėmimas negalimas, o likvidavus juridinį asmenį, jo prievolės laikomos pasibaigusiomis. Teisėjų kolegija atsakovo prašymo netenkino, nes BUAB ,,Metalo ženklai“ bendrovei ,,Turto bankas“ atlygintinai perleido turtinį reikalavimą. Aplinkybė, kad turtinis reikalavimas nukreiptas į juridinį asmenį, o ne į jo kreditorius, nereiškia, jog reikalavimas taip susijęs su šiuo juridiniu asmeniu, kad negali būti perleistas kitam asmeniui. Perleidus reikalavimą galimas procesinis teisių perėmimas (CPK 48 str.). Po reikalavimo perleidimo įvykęs pradinio ieškovo likvidavimas naujo ieškovo dalyvavimui procese įtakos neturi.

Apeliantas A. T. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad žala, ieškovo teigimu, padaryta UAB ,,Metalo ženklai“, todėl pačiam juridiniam asmeniui apie žalos padarymo faktą turėjo būti žinoma nuo ginčijamų sutarčių sudarymo momento. Apelianto argumentas, kad ieškinio senaties pradžia neturi būti siejama su administratoriaus paskyrimu, klaidingas. Pagal bendrą taisyklę juridinio asmens administracijos pasikeitimas nenutraukia senaties termino, tačiau speciali norma galiojusi bankroto bylos UAB ,,Metalo ženklai“ ženklai iškėlimo metu – LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankroto administratoriui ieškinio senatis dėl sandorių, sudarytų per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2002 11 19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija). Pagal šią įstatymo nuostatą pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir pagrįstai netaikė senaties.

Nesant procesinių kliūčių byla nagrinėjama iš esmės.

Ir ieškovo procesiniuose dokumentuose ir skundžiamame sprendime juridiniu ieškinio pagrindu nurodomi CK 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai. Iš atsakovų yra priteisti nuostoliai. Pagal suformuotą teismų praktiką reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę tenkinamas tik nustačius visas būtinas sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Tik skolininko kaltė yra preziumuojama, o kitas civilinės atsakomybės sąlygas dėl kiekvieno žemiau aptariamo reikalavimo privalo įrodyti ieškovas.

Dėl 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarčių.

2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Metalo ženklai“ už 2 000 Lt įsigijo teisę iš UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ reikalauti 193 966,64 Lt. Pagal 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ bendrovei UAB „Metalo ženklai“ sumokėjo 75 000 Lt. Ieškovo teigimu prašomus priteisti nuostolius sudaro 118 966,64 Lt – iš UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ neišreikalauta skolos dalis. Apygardos teismas su tokiu vertinimu sutiko, konstatavo, jog atsakovas A. T. dėl nežinomų motyvų ir priežasčių atsisakė 118 966,64 Lt nupirktos skolos, kurią UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ pripažino ir buvo pajėgi sumokėti, minimą sumą įvardino negautu pelnu ir ieškinį šioje dalyje patenkino. Priimdamas tokį sprendimą teismas lygino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus (toliau FNTT) specialisto 2006 m. balandžio 28 d. išvadą Nr. 5-5-28 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės aktą Nr. 11-800 (08), 11-1652 (08). Ekspertizės akte nustatyta, kad iš paminėtų sutarčių bendrovė gavo 73 000 Lt pelną, nes 193 966,64 Lt skolą ekspertai vertino kaip prekę, kuri buvo nupirkta už 2 000 Lt ir parduota už 75 000 Lt. FNTT specialistas nurodė, kad 193 966,64 Lt skola yra įplaukos kaip turtas, o neišreikalauta jos dalis – nuostolis. Pasirinkdamas šį vertinimą teismas akcentavo tik antrąją - 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį ir sprendė, kad UAB „Metalo ženklai“, galėdama reikalauti 193 966,64 Lt skolą sutiko gauti tik jos dalį – 75 000 Lt. Tačiau, kadangi ir pats ieškovas reikalavimą kildina iš abiejų sutarčių, sprendžiant aptariamą ieškinio reikalavimą, situaciją būtina vertinti visumoje, nes tik tokiu būdu galima nustatyti realų bendrovės išlaidų ir pajamų santykį. Sudariusi pirmąją (2003 m. birželio 2 d.) sutartį UAB „Metalo ženklai“ turėjo 2 000 Lt išlaidų ir įsigijo reikalavimo teisę. Sudariusi antrąją (2003 m. birželio 9 d.) sutartį UAB „Metalo ženklai“ neteko reikalavimo teisės ir gavo 75 000 Lt pajamų. Šių dviejų sutarčių balansas bendrovei yra teigiamas – plius 73 000 Lt. Pažymėtina, jog nėra nuginčyti atsakovo A. T. paaiškinimai, kad šiomis sutartimis buvo atlikta viena finansinė operacija ir galutinis rezultatas buvo žinomas iki pirmosios t. y. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, nes jau iki to vyko trišalės derybos. Negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl neteisėtų veiksmų ir kuomet egzistavo pagrįstas tikėtinumas gauti pajamas, jeigu nebūtų pažeidimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Esant tokiai teisinei situacijai teisinga pripažintina ekspertizės akto išvada, kad perimta reikalavimo teisė turi būti vertinama kaip prekė, o konkretus skolos dydis yra teisiškai nereikšmingas. Vadinasi nėra pagrindo hipotetinį 118 966,64 Lt dydžio „neišreikalautą skolos likutį“ pripažinti bendrovės negautu pelnu, nes jis nebuvo nei numatytas, nei įmanomas gauti, kadangi buvo planuotas 73 000 Lt dydžio pelnas. Nesant nuostolio – vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - aptariamas ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir, tenkindama šį ieškinio reikalavimą, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai. Šioje dalyje skundžiamas sprendimas naikinamas (CPK 330 str.) ir reikalavimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarčių.

UAB „Gamatonas“ buvo skolingas kreditorei N. T. 85 000 Lt ir kreditorei K. K. 50 000 Lt. 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimis kreditorės N. T. ir K. K. teisę reikalauti šių skolų perleido bendrovei „Metalo ženklai“. Byloje esant po du kiekvienos sutarties variantus, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog reikalavimo teisės perleistos už nominalią vertę. Tai reiškia, kad po sutarčių pasirašymo bendrovė „Metalo ženklai“ tapo skolinga N. T. 85 000 Lt ir K. K. 50 000 Lt, o UAB „Gamatonas“ bendrovei „Metalo ženklai“ tapo skolingas 135 000 Lt. Iki šių sutarčių sudarymo bendrovė „Metalo ženklai“ bendrovei „Gamatonas“ buvo skolinga 73 070,20 Lt. 2003 m. liepos 24 d. UAB „Gamatonas“ ir UAB „Metalo ženklai“ sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį pagal kurią bendrovė „Gamatonas“ pripažino 135 000 Lt skolą, ir prievolės įvykdymui įsipareigojo padaryti užskaitą 73 070,20 Lt sumai, o bendrovė „Metalo ženklai“ priėmė 73 070,20 Lt ir pareiškė, kad likusios skolos dalies nebereikalaus. Ieškovas ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad sudarydamas šias sutartis atsakovas A. T. pasielgė neatsakingai, neūkiškai, jo priimti sprendimai prieštaravo įmonės tikslams ir tokiais veiksmais įmonei buvo padarytas nuostolis. Detalesnio ieškinio pagrindo ieškovas procesiniuose dokumentuose neišdėstė tačiau nurodė, kad remiasi FNTT specialisto išvada. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose 2010 m. sausio 15 d. pateiktuose apeliacinės instancijos teismui ieškovas nurodė, kad tokiais veiksmais atsakovas A. T. atsisakė likusios skolos dalies – 61 929,8 Lt. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį sutiko su tokia ieškovo pozicija, o taip pat rėmėsi FNTT specialisto išvada Nr. 5-5-28 bei ekspertizės aktu Nr. 11-800 (08), 11-1652 (08), kuriuose konstatuotas 61 929,8 Lt nuostolis. Teismas sprendime atskirai pažymėjo, jog UAB „Metalo ženklai“ 2004 m. lapkričio 8 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. vasario 18 d. ir 2005 m. vasario 21 d. kasos išlaidų orderiais K. K. vardu išlaidavo kaip skolos grąžinimą 1 500 Lt, 9 464,18 Lt, 3 422 Lt ir 28 816 Lt. Nurodė, kad tokiu būdu K. K. buvo grąžinta didžioji dalis iš UAB „Gamatonas“ perimtos 50 000 Lt skolos - 42 942,58 Lt, o likusiai skolai - 7 057,42 Lt, K. K. pareiškė kreditinį reikalavimą.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 str.). Kaip minėta, reikalaujantis nuostolių atlyginimo ieškovas turi įrodyti nuostolius, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Pagal pareikštą ieškinio reikalavimą nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti, kad 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutartimis bendrovei „Metalo ženklai“ padarytas 61 929,8 Lt dydžio nuostolis.

FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-5-28 nurodyta, kad 61 929,8 Lt nuostolis tai atsisakyta skolos dalis – negautos įplaukos kaip pajamos ir turtas. Ekspertizės akto Nr. 11-800 (08), 11-1652 (08) tiriamojoje dalyje įrašyta: jei nebūtų sudarytos 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutartys, tai nesusidarytų įsiskolinimas už 135 000 Lt tarp UAB „Metalo ženklai“ ir UAB „Gamatonas“, o taip pat UAB „Metalo ženklai“ nebūtų patyrusi 61 929,8 Lt nuostolį. Ir specialisto išvados ir ekspertizės akto tiriamosiose dalyse remiamasi UAB „Metalo ženklai“ buhalterinės apskaitos dokumentais, konkrečiai imant sąskaita Nr. 48 „kitos mokėjimo sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“, kurioje 61 929,8 Lt suma nurašyta į netekimus. Ir išvadoje, ir akte taip pat pažymėta, jog paminėtoje sąskaitoje yra užregistruotos skolos K. K. – 50 000 Lt ir N. T. – 85 000 Lt. FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-5-28 papildomai nurodyta, kad ši skola perimta iš UAB „Gamatonas“. Įvertinus suteiktas paslaugas ir atliktus įskaitymus specialisto išvadoje apibendrinta, kad 2003 m. liepos 31 d. bendrovė „Gamatonas“ tapo skolinga bendrovei „Metalo ženklai“ 7089 Lt. Iš to kas išdėstyta, daroma išvada, jog 61 929,8 Lt nuostolis - tai UAB „Metalo ženklai“ buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduotas aritmetinis skirtumas tarp įsigytos teisės reikalauti 135 000 Lt skolos ir atlikto 73 070,20 Lt įskaitymo. Tačiau siekiant nustatyti, ar prašoma priteisti suma yra realus nuostolis, ar UAB „Metalo ženklai“ iš tikro galėjo gauti, bet dėl atsakovo A. T. neteisėtų veiksmų negavo 61 929,8 Lt įplaukų, reikia vertinti ne tik tarpusavio atsiskaitymo sutartį bet ir reikalavimo perleidimo sutartis, jų tarpusavio ryšį bei sudarymo aplinkybes. Atsakovas A. T. paaiškino, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos, žinant, jog UAB „Gamatonas“ gresia bankrotas, kad bendrovė „Metalo ženklai“ yra skolinga bendrovei „Gamatonas“ ir siekiant išvengti vienašališko išieškojimo iš bendrovės „Metalo ženklai“ bendrovei „Gamatonas“ bei sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš bendrovės „Gamatonas“ atgavimo. Šie paaiškinimai nenuginčyti. Vadinasi jau sudarant reikalavimo perleidimo sutartis t. y. įgyjant teisę reikalauti 135 000 Lt skolą, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 73 070,20 Lt įskaitymas t. y. bus išreikalauta tik dalis įsigytos skolos. Ši aplinkybė patvirtinama dar ir tuo, kad tarpusavio atsiskaitymo sutartis buvo pasirašyta tą pačią - 2003 m. liepos 24 - dieną. Nustačius paminėtas aplinkybes bei tikruosius 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutarčių šalių ketinimus (CK 6.193 str.) galima daryti išvadą, jog šių sutarčių tikslas nebuvo ir jų rezultatas negalėjo būti 135 000 Lt skolos iš UAB „Gamatonas“ išreikalavimas. Todėl neišreikalauta šios skolos dalis - 61 929,8 Lt – negali būti pripažinta nuostoliu, o pats neišreikalavimas – neteisėtu atsakovo veiksmu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėja, kad teisė reikalauti 135 000 Lt skolą įsigyta nepagrįstai brangiai, kad turint 73 070,20 Lt skolą bendrovei „Gamatonas“ buvo įsigyta pernelyg didelė (ir atitinkamai brangi) reikalavimo teisė, kad dėl aptariamų sutarčių atsirado ekonomiškai nepagrįsta UAB „Metalo ženklai“ skola K. K. ir N. T.. Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame sprendime ir paminėjo K. K. išmokėtas sumas, tačiau išsamiau nei jų, nei bendrovės skolos N. T. (jos pareikšto kreditinio reikalavimo) neanalizavo ir ieškovui priteisė specialisto išvadoje ir ekspertizės akte įrašytą iš UAB „Gamatonas“ neišreikalautą skolos dalį - 61 929,8 Lt. Kadangi ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 1 d.) ir teismui neleidžiama peržengti ieškinio ribų bei keisti šiuos jo elementus (CPK 265 str. 1 d.), o pareikšto 61 929,8 Lt reikalavimo, kaip minėta, ieškovas neįrodė, apygardos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai. Skundžiamas sprendimas aptariamoje dalyje naikinamas (CPK 330 str.) ir reikalavimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo bei 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutarčių.

UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama direktoriaus A. T., su UAB „SAMPO banko lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2002 m. gruodžio 11 d. sutartimi Nr. 2002/12F-741 išsimokėtinai įsigijo 113 553 Lt vertės automobilį Audi TT Coupe, o 2003 m. gegužės 30 d. sutartimi Nr. 200305F-1151 išsimokėtinai įsigijo 339 000 Lt vertės automobilį Porsche Cayenne S. 2004 m. gruodžio 27 d. UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama direktoriaus pareigas ėjusio A. I., su UAB „SAMPO banko lizingas“ ir K. K. sudarė skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias K. K. perėmė visus įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2002/12F-741 ir Nr. 200305F-1151. Ieškovo teigimu skolos perleidimo sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos ir bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolį, susidariusį kaip skirtumas tarp grąžintų automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos automobilių kainos. Reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 80 925,03 Lt nuostolį ieškovas grindė išimtinai FNTT specialisto išvada Nr. 5-5-28 bei ekspertizės aktu Nr. 11-800 (08), 11-1652 (08) kuriuose ir įrašytos paminėtos išvados.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, dėl finansinio lizingo sutarčių nurodė, kad jas sudarant UAB „Metalo ženklai“ turėjo pakankamai transporto priemonių, atsakovas A. T. neįrodė, kad nauji automobiliai buvo būtini bendrovės veiklai. Konstatuodamas skolos perleidimo sutarčių ekonominį nenaudingumą teismas nurodė, kad jas pasirašęs atsakovas A. I. iš K. K. neišreikalavo perduodamų automobilių neišpirktos vertės.

Vadinasi trečiasis ieškinio reikalavimas grindžiamas dviem aplinkybėm, kurios nurodytos ir ieškinyje ir skundžiamame sprendime: automobiliai įgyti su ūkine rizika, o perleisti ekonomiškai nenaudingai. Kadangi pirmąsias sutartis sudarė atsakovas A. T., o antrąsias – A. I., nuostolius prašoma priteisti solidariai.

Jau minėta, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 str.), o reikalaujantis nuostolių atlyginimo ieškovas turi įrodyti nuostolius, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Ieškovas remiasi FNTT specialisto išvada. Joje, aptarus UAB „Metalo ženklai“ finansinę būklę 2002-2003 metais, yra įrašyta, jog automobiliai įsigyti su rizika. Teismo pateiktus klausimus: ar lizingo sutartys viršijo komercinę – ūkinę riziką ir ar bendrovė „Metalo ženklai“ pagal savo finansinę padėtį [...] turėjo galimybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ekspertai atsisakė spręsti nurodydami, jog šie klausimai į eksperto – ekonomisto kompetenciją neįeina. Kitokių įrodymų, patvirtinančių jog automobilių įsigijimo sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos, byloje nėra. Apygardos teismas, tenkindamas aptariamą ieškinio reikalavimą, pripažino nepagrįstais atsakovo A. T. teiginius, kad nauji automobiliai bendrovei buvo reikalingi ir konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo argumentus apie tai, kad automobilių įsigijimas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas. Tokiu būdu teismas pažeidė paminėtą įrodinėjimo nuostolių atlyginimo bylose taisyklę ir atsakovui perkėlė pareigą įrodyti nuostolių nebuvimo faktą. To pasėkoje teismas nepagrįstai ir iš esmės nemotyvuotai pripažino, jog finansinio lizingo sutartys buvo sudarytos viršijant normalią ūkinę riziką. Aplinkybė, kad finansinio lizingo sutartis dėl automobilio Porsche Cayenne S, kurio vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, pažeidžiant LR ABĮ 35 straipsnio 6 dalies, 38 straipsnio 4 dalies bei UAB „Metalo ženklai“ įstatų 8.2 punkto reikalavimus, buvo sudaryta nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, rodo, jog bendrovės direktorius A. T. viršijo savo įgaliojimus. Tačiau įgaliojimų viršijimas pats savaime dar nereiškia sandorio nuostolingumo.

Ir FNTT specialisto išvadoje, ir ekspertizės akte nurodyta, kad dėl 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutarčių, kuriomis K. K. perėmė visus įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis, bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolį, susidariusį kaip skirtumas tarp grąžintų automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos automobilių kainos. Iš šių aktų tiriamųjų dalių matyti, kad tokia suma UAB „Metalo ženklai“ apskaitos dokumentuose buvo atvaizduota kaip netekimai. Šie įrodymai patvirtina, jog dėl skolos perkėlimo sutarčių bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolį. Tačiau ieškinio reikalavimo patenkinimui nepakanka vien nuostolių fakto, ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Nesant įrodymų, kad 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo sutartys buvo UAB „Metalo ženklai“ ekonomiškai nenaudingos ir nesant įrodymų, kad būtent dėl šių sutarčių bendrovė pateko į keblią finansinę padėtį, spendžiant reikalavimą priteisti 80 925,03 Lt dydžio nuostolį reikalinga, įvertinant bendrovės finansinę – ūkinę padėtį 2004 m. gruodžio mėn., nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas A. I., sudarydamas skolos perkėlimo sutartis. Atsakovas nurodo, kad bendrovei nepajėgiant mokėti finansinio lizingo įmokų už automobilius, buvo galimi trys lizingo sutarčių atsisakymo būdai: pasinaudoti išankstinio išpirkimo tvarka, nutraukti sutartis ir sudaryti skolos perkėlimo sutartis. Šis atsakovo teiginys nenuginčytas, kitokių būdų ieškovas nenurodo. Byloje nėra įrodymų, kad išankstinis išpirkimas buvo realiai įmanomas. Sutarties nutraukimas nebuvo mažiau nuostolingas bendrovei, nei pasirinktas atsakovo A. I.. Daroma išvada, jog atsakovas pasirinko bendrovei nenaudingą, tačiau neišvengiamą veiksmą, kuris negali būti pripažintas neteisėtu. Nesant neteisėtų veiksmų reikalavimas atlyginti nuostolius netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai. Šioje dalyje skundžiamas sprendimas naikinamas (CPK 330 str.) ir reikalavimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį akcentavo bendrovių „Metalo ženklai“, Aukštaitijos statyba ir Ko“, ,,Gamatonas“, „Gamatera“ taip pat akcininkų bei darbuotojų A. T., N. T., K. K. ir A. K. ryšį, nurodė, kad aptariami sandoriai nesąžiningi, sukeliantys interesų konfliktą. Tačiau ši aplinkybė neįrodo prašomų priteisti nuostolių, o teiginiai dėl paminėtų asmenų savanaudiškų poelgių ir piktnaudžiavimo savo padėtimi tėra tik prielaidos, kurios negali būti ieškinio patenkinimo pagrindas. Ieškinys gali būti tenkinamas tik jį įrodžius, o šioje byloje ieškovas pakankamų įrodymų nepateikė, nors šalims buvo suteikta tokia galimybė, tame tarpe ir galimybė skirti pakartotinę (ar papildomą) ekspertizę. Pažymėtina, kad A. T. baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu išteisintas, o A. I. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. pripažintas kaltu už veiksmus, nesusijusius su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atmetant ieškinį ir tenkinant apeliacinį skundą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi ieškinys netenkinamas, iš ieškovo atsakovui A. T. priteisiami 4 972,51 Lt sumokėti už ekspertizės atlikimą, o atsakovui A. I. ir trečiajam asmeniui atsakovų pusėje N. T. – atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, kurios, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, mažinamos atitinkamai iki 2 800 Lt ir 360 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Tenkinant apeliacinius skundus iš ieškovo atsakovui A. I. priteisiamos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 200 Lt. Atsakovui A. I. taip pat grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, kadangi jis nuo tokio mokesčio yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo AB „Turto bankas“ atsakovui A. T. priteisti 4 972,51 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo AB „Turto bankas“ atsakovui A. I. priteisti 2 800 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Iš ieškovo AB „Turto bankas“ trečiajam asmeniui atsakovų pusėje N. T. priteisti 360 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Iš ieškovo AB „Turto bankas“ atsakovui A. I. priteisti 1 200 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Atsakovui A. I. grąžinti 1 214 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas