Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Al. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Al. J. nuteistas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausme paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p., Al. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš Al. J. priteista 2131,50 Lt S. J. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai ir 24,74 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Al. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo motiną. 2005 m. birželio 30 d., apie 15 val. 30 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančiame S. J. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu jis tyčia rankos kumščiu sudavė keturis smūgius į veidą ir galvos sritį savo motinai S. J. , o po to dar sudavė jai vieną smūgį medine lazda į kairiąją ranką, padarydamas nukentėjusiajai kairės plaštakos penktojo delnakaulio lūžį, muštines dešinės akies apatinio voko ir lūpų (burnos prieangio) žaizdas, poodines kaktos ir abiejų akių vokų kraujosruvas bei kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, galvos smegenų sukrėtimą, o taip pat kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, suspaudusį smegenis. Tokiu būdu jis tyčia padarė savo motinai S. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis Al. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė ir yra nekaltas. Teisme apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, nes buvo susitarę jį melagingai apkaltinti būdami suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas neleido jam apsiginti, bylą išnagrinėjo šališkai, nes neapklausė jo nurodytų liudytojų. Jo sesuo liudytoja S. M. šiuo metu yra nukentėjusiosios S. J. globėja ir už motinos priežiūrą gauna pinigus. Teisme S. M. parodė, kad dabar dėl sužalojimų S. J. painiojasi laike, sunkiai vaikšto ir su ja sunku susišnekėti. Be to, S. J. yra senyvo amžiaus. Jau būdamas suimtas jis sužinojo, kad S. J. važinėja pas giminaičius, o po to dar pardavė savo sodybą už žymiai didesnę kainą, negu buvo planuota anksčiau – vietoj planuotų 15000, gavo 37000 Lt. Liudytojas An.J., gyvenantis šalia motinos sodybos, teisme parodė niekada nematęs, kad motinos sodybą tvarkė jis ir jo buvusi žmona V. J. . Iš tikrųjų jo motina S. J. anksčiau buvo persikėlusi gyventi pas dukterį S. M. ir į savo namus sugrįžo 2004 m. Nuo to laiko jis pats ir jo buvusi žmona padėjo motinai tvarkyti jos sodybą ir dėl to taip padidėjo tos sodybos vertė. Nukentėjusiosios anūkė liudytoja N. J. irgi melavo apie tai, kad nematė jo tvarkant S. J. sodybos. Taip pat ir apie tai, kad nematė, kaip S. J. dienos metu kieme buvo pargriuvusi ir pati daužėsi galva, rankomis ir kojomis į žemę. Tai matė ir daugiau žmonių, tarp jų ir – V. Jr. . Liudytojas V. Jn. teisme parodė, kad maždaug iš 80 metrų atstumo matė, kaip jis (Al. J. ) vilko savo motiną asfaltu link kūdros ir movė jai ant galvos plastmasinį kubilą. Dar parodė, kad nesuprato, ką jis kalbėjo, nes jis (Al. J. ) buvo girtas. Tačiau paklaustas papildomai, šis liudytojas savo parodymais suabejojo, jau paminėtą atstumą sumažino iki 20 metrų. Šio liudytojo dukra liudytoja V.Jnk. parodė, kad matė jį S. J. sodyboje 13 val. Pasirėmęs šiais parodymais teismas padarė išvadą, kad iki motinos sodybos jis galėjo nuvažiuoti dviračiu. Iš tikrųjų jis dviračiu važiavo pas savo vaikus, kurie gyvena kitame kaimo gale, o iš ten vėl grįžo į B. sodybą. Teismui jis paaiškino, kad liudytojais apklausti jo giminaičiai melavo, nes vyksta ginčas dėl motinos sodybos. Be to, jo brolio An.J. žmona E. J. dirba pas ūkininką V. Jn. , brolio šeima su J. palaiko draugiškus santykius. V. Jn. žmona S. Jn. dar 1988 m. buvo pasakiusi, kad geriau jis būtų negrįžęs iš tarnybos armijoje Afganistane, nes jam, kaip karo dalyviui, be eilės priklausė butas. Pats liudytojas V. Jn. anksčiau traktoriumi buvo apgadinęs jo motinos namo sieną. Kai jis liepė namą suremontuoti, V. Jn. tai nepatiko ir jis ant jo už tai pyko. Šios aplinkybės parodo, kad ir kiti paminėti liudytojai, duodami parodymus jo atžvilgiu, nebuvo objektyvūs. Ikiteisminis tyrimas ir teismas šiuos jo argumentus nepagrįstai atmetė, o teismas neapklausė jo ir gynėjo nurodytų liudytojų E. P. , A. Pd. , D. P. , O. U. , V. J. , E. J. , V. Jr. , A. P. , M. P. , A. Bn. , V. T. , V. M. ir V. Jo. . Be to, šioje byloje nusikaltimo įrankiu buvo pripažinta lazda, kuria naudojosi S. J. . Tačiau apklausti liudytojai einančios su šia lazda S. J. nematė. Jis taip pat nesutinka ir su eksperto D.Vitkaus išvadomis. Teisme šis ekspertas į jo klausimus atsakinėjo kategoriškai, kaltino S. J. gydžiusius medikus, kad jie į ligos istoriją surašė ne visus S. J. padarytus sužalojimus. Jam neaišku, kodėl asfaltu velkamos jo motinos kūne nebuvo nustatyti nubrozdinimai, ar būtent tą dieną jai buvo sulaužyta ranka, ar tą pačią dieną jai buvo padarytos kūne rastos kraujosruvos ir mėlynės. Dar ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė apie nepasitikėjimą ekspertu D.Vitkumi, prašė, kad ekspertizę atliktų Vilniaus ekspertai, tačiau tokius jo prašymus prokuroras, o po to ir teismas atmetė. Jis dar atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji S. J. nurodė daugiau jai suduotų smūgių, negu nurodoma nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Be to, nukentėjusioji pati pareiškimo policijai nerašė ir jokių pretenzijų dėl jos sumušimo jam nereiškia. Visų šių aplinkybių teismas išsamiai neišsiaiškino ir paskyrė jam griežtą bausmę bei pripažino jį pavojingu recidyvistu. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus ir pagal ATPK paskirtas nuobaudas, nors jam buvo skiriamos tik piniginės baudos arba areštas. Jis nori, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti šios bylos iniciatoriai ir melagingus parodymus davę liudytojai. Prašo šią bylą išnagrinėti iš naujo, apklausti jo nurodytus liudytojus ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis Al. J. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl tariamo teismo šališkumo nagrinėjant šią bylą ir vertinant įrodymus, taip pat dėl bylos nagrinėjimo neišsamumo, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš bylos matosi, kad teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o visus išnagrinėtus įrodymus bei jų visumą įvertino tinkamai. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas išdėstė konkrečius įrodymus, patvirtinančius apelianto kaltę, o taip pat ir įtikinančius motyvus, dėl kurių buvo atmestos paties kaltu neprisipažinusio nuteistojo Al. J. versijos bei jo parodymai. Todėl Al. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu, o kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Jokių apelianto nurodomų, o juo labiau esminių BPK normų pažeidimų šioje byloje padaryta nebuvo.

Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad didžiojoje dėstomų argumentų dalyje nuteistasis nurodo apie tariamą bylos išnagrinėjimo neišsamumą, taip pat apie ikiteisminio tyrimo, teismo ir teisiamajame posėdyje dalyvavusio teismo medicinos eksperto šališkumą. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes jie niekuo nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu nei pats nuteistasis Al. J. , nei jo gynėja teismui ir ekspertui D.Vitkui nušalinimų nepareiškė. Apeliaciniame skunde teismą nuteistasis vadina šališku tik todėl, kad nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu bei su jame išdėstytu įrodymų vertinimu. Nepasitikėjimas ekspertu skunde grindžiamas irgi tik apelianto nesutikimu su ,,kategoriškomis“ eksperto išvadomis. Vien tik šios aplinkybės tikrai neduoda jokio pagrindo suabejoti teismo ir eksperto nešališkumu, juo labiau, kad eksperto, o ir pačias nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas patvirtina visuma šioje byloje išnagrinėtų įrodymų. Jokių kitų BPK 58 str. išvardintų pagrindų teisėjų ir eksperto nušalinimui taip pat nenustatyta.

Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teismas neapklausė jo nurodomų papildomų liudytojų. Pirmiausia pažymėtina, kad pats Al. J. , nors nei vienos apklausos metu kaltu neprisipažino, tačiau savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu davęs vienokius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu juos pakeitė ir išdėstė visai kitokią nusikaltimo dienos įvykių versiją. Tačiau iš bylos matosi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu Al. J. nenurodė jokių papildomų liudytojų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo aiškiai matosi, kad nuteistasis teismui pareiškė vienintelį prašymą – paskirti naują teismo medicinos ekspertizę ir šį jo prašymą teismas pagrįstai atmetė.Tuo tarpu nei rašytinių, nei žodinių prašymų apklausti papildomus asmenis pareikšta nebuvo. Tuo tarpu teismas teisminio nagrinėjimo metu apklausė visus liudytojus, išvardintus sąraše prie kaltinamojo akto.

Papildomus liudytojus nuteistasis išvardijo tik savo apeliaciniame skunde, tačiau prašymą šiuos liudytojus apklausti kolegija atmetė. Apeliacinio proceso metu pats nuteistasis paaiškino, kad su jo skunde nurodytu E. P. tą dieną gretimo kaimo kapinėse kasė duobę, su A. Pd. , D. P. , M. P. nuteistasis buvo kartu kapinėse ir kartu su jais sugrįžo, V. T. vairavo iš kapinių į Bokštų kaimą visus parvežusį mikroautobusą. Apeliantas taip pat nurodė, kad su V. Jo. tą dieną kartu girtavo, o su A. P. barėsi, V. M. jį matė grįžusį iš kapinių. V. J. , apelianto nuomone, patvirtintų, kad tą dieną jis savo vaikams nuvežė saldainių, jo buvusi uošvienė A. B. ir E. J. galėtų būti apklaustos dėl ankstesnių konfliktų, o O. U. galėtų charakterizuoti jo buvusią žmoną. V. Jr. galėtų būti apklausta apie tai, kad jo motina anksčiau pati daužėsi galvą į žemę ir taip galėjo pati susižaloti.

BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais byloje gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tarpu šiuo atveju iš paties nuteistojo paaiškinimų matosi, kad nei vienas iš jo apeliaciniame skunde paminėtų asmenų jokių svarbių šios bylos aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negalėtų. Apelianto santykiai su jo buvusia žmona, kaimynais ir pažįstamais, taip pat su kitais giminaičiais su teisingu šios bylos išnagrinėjimu nesusiję. Iš nuosprendžio matosi, kad ir pats teismas nepaneigė Al. J. aiškinimų apie jo buvimą kapinėse ir grįžimą iš ten į Bokštų kaimą mikroautobusu. Esminės reikšmės neturi ir to sugrįžimo laikas. Nors pats Al. J. pirmiau buvo parodęs, kad į kaimą, kur gyveno jo motina, sugrįžo apie 13 val., o teisme jau parodė, kad sugrįžo apie 15 val., vis tiek akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. apie 15.30 val., Al. J. tikrai buvo Bokštų kaime, kur gyveno S. J. , ir tai pripažįsta pats nuteistasis. Nors jis aiškina, kad tuomet girtavo B. sodyboje, tačiau pats teisme parodė, kad to girtavimo metu vienas dviračiu važinėjo po kaimą, vežė savo vaikams saldainių. Akivaizdu, kad tuo metu nuteistasis galėjo nueiti arba nuvažiuoti pas už kelių šimtų metrų gyvenančią savo motiną. Į kolegijos klausimą pats apeliantas atsakė, kad nurodyti kokias nors jo motinos sužalojimo aplinkybes, o taip pat patvirtinti arba paneigti jo paties dalyvavimą nusikaltimo padaryme nei vienas iš apeliaciniame skunde nurodomų kitų asmenų negalėtų. Iš to kolegija padarė išvadą, kad apklausinėti tuos asmenis, juo labiau po nusikaltimo įvykio praėjus labai daug laiko, nėra jokio reikalo, nes tai nepadėtų išaiškinti jokių svarbių aplinkybių ir tik užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Dėl išdėstytų ir jau aptartų priežasčių nuteistojo argumentus dėl bylos išnagrinėjimo neišsamumo, o taip pat jo prašymą apklausti papildomus liudytojus kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus šioje byloje įrodymus ir jų visumą įvertino tinkamai, pagrįstai pripažino Al. J. kaltu ir priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Teisme nuteistasis Al. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nurodytu laiku pas savo motiną S. J. užėjęs nebuvo, jos nemušė, o kas tai padarė, jis nežino. Jis parodė, kad tą dieną į Bokštų kaimą iš gretimame kaime vykusių laidotuvių mikroautobusu parvažiavo apie 15 val. Iš karto po to girtavo su kitais pažįstamais vyrais B. sodyboje. Po kiek laiko jis vienas dviračiu nuvažiavo pas tame kaime gyvenančią savo buvusią žmoną ir nuvežė vaikams saldainių. Pas savo motiną užėjęs nebuvo, o toliau girtavo. Apie 17 val. pėsčias išėjo namo į Traksėdžio kaimą.

Nors nuteistasis kaltu neprisipažino, jo parodymus paneigė ir jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtino kiti išnagrinėti įrodymai: liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros ir akistatos protokolai, specialisto ir teismo medicinos ekspertizės išvados bei eksperto parodymai teisme. Liudytojas V. Jn. parodė, kad gyvena priešais kitoje kelio pusėje esančią S. J. sodybą. Ta dieną, apie 15.30 val. būdamas lauke išgirdo S. J. garsiai šaukiant „gelbėkit“. Nubėgęs į tą pusę arčiau, pamatė namo kieme suklupusią S. J. ir šalia jos stovintį Al. J. . Šis buvo girtas, garsiai koliojo savo motiną ir vilko ją link kieme esančios kūdros. Taip pat matė, kaip Al. J. movė S. J. ant galvos plastikinį puodą. Jis garsiai sušuko, kad ateina, Al. J. tai išgirdo ir iš karto pasislėpė už namo. Netrukus pas jį į namus atėjo S. J. , ji buvo sumušta, kruvina ir sakė, kad ją sumušė jos sūnus Al. J. . Iškviesta greitoji pagalba S. J. išvežė į ligoninę. Savo parodymus V. Jn. patvirtino akistatoje su nuteistuoju Al. J. . Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tariamus prieštaravimus liudytojo V. Jn. parodymuose, konkrečiai apie atstumą, iš kurio šis liudytojas matė Al. J. ir jo motiną, nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėto plano-schemos matosi, kad V. Jn. ir S. J. sodybas skiria tik kelių dešimčių metrų atstumas. Iš tokio atstumo, o juo labiau priėjęs arčiau kelio, šviesiu paros metu V. Jn. tikrai matė įvykius S. J. namo kieme. Taip pat negalėjo supainioti ir ten pat matyto, iki tol gerai pažįstamo Al. J. su kokiu kitu asmeniu. Liudytojo V. Jn. nurodytas aplinkybes, nors ir nematę paties nusikaltimo įvykio, patvirtino ir kiti liudytojai. Liudytoja V.Jnk. parodė, kad po 15 val. iš ganyklos grįžusi namo, ten rado S. J. . Ši buvo labai sumušta, pasakojo, kad ją sumušė sūnus Al. J. ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Tai ji ir padarė, o apie S. J. sumušimą nuėjusi pasakė kitam jos sūnui An.J.. Ši liudytoja be to parodė, kad tą dieną matė nuteistąjį vaikštinėjantį po savo motinos sodybą apie 13 val. Kita liudytoja N. J. irgi parodė, kad matė sumuštą savo močiutę, sėdinčią ant laiptų pas kaimynus J. Jau ligoninėje S. J. pasakojo, kad ją sumušė Al. J. . Tą pačią dieną, bet jau vėlai vakare ji ėjo pro močiutės namus, ir ją iš ten pasišaukė Al. J. . Jis sėdėjo virtuvėje, ją pasikvietęs klausinėjo, kur dabar S. J. ir ar ji labai sumušta. Jai matant S. J. tikrai buvo pargriuvusi savo namo kieme, tačiau tai buvo prieš kelias ar savaičių iki šio įvykio ir tuomet S. J. susižalojusi nebuvo. Liudytojas An.J. parodė, kad gyvena greta savo motinos S. J. . Tą dieną, apie 16 val., pas jį atėjo V.Jnk. ir pasakė, kad jų namuose yra sumušta jo motina S. J. . Nuėjęs ten rado savo motiną sumuštą, sėdinčią ant laiptų. Liudytojas parodė, kad nežino, kas sumušė jo motiną, tačiau patvirtino, kad jo brolis Al. J. išgėręs tampa agresyvus. Parodė, kad nors ir nematė savo brolio motiną mušant, tačiau konfliktų tarp jų kildavo, tokiais atvejais motina atbėgdavo pasislėpti pas jį. Teisme liudytojas An.J. parodė, kad negirdėjo iš savo motinos pasakojimo, kas ją sumušė. Tačiau iš teisme perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad tuomet liudytojas buvo nurodęs kitokias aplinkybes. Tuomet jis parodė, kad jau pas J. motina jam iš karto pasakė, kad ją sumušė jos sūnus ir jo brolis A. Jis mušdavo motiną ir anksčiau. Parodymų pakeitimo priežasties liudytojas An.J. teisme paaiškinti nesugebėjo. Nukentėjusiosios dukra S. M. parodė, kad tos dienos vakare jai paskambino motinos kaimynė S. Jn. ir pasakė, kad motina sumušta ir yra ligoninėje. Ten ją aplankiusi pamatė S. J. labai sumuštą. Motina papasakojo, kad tą dieną namuose gulėjo lovoje. Pas ją atėjęs sūnus A. pradėjo priekaištauti dėl kažkokios mėsos, po to ėmė mušti ją per galvą kumščiais, lazda smogė jai į ranką. Jai išbėgus į lauką, Al. J. ją pasivijo, vilko link kūdros, ji garsiai šaukė ir ją išgelbėjo kaimynas. Po keleto dienų ji parsivežė motiną iš ligoninės į savo namus. Praėjus kelioms dienoms, motinos sveikata ėmė blogėti, tada ji nuvežė ją į Klaipėdos ligoninę ir ten motiną operavo. Šiuo metu motinos sveikata bloga, ji sunkiai orientuojasi, su ja sunku susikalbėti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad liudytojais apklausti jo giminaičiai ir kaimynai jį melagingai apkaltino, nes turi priežasčių jį apkalbėti, o teismas be pagrindo atmetė jo paties parodymus. Šioje dalyje apelianto argumentus kolegija irgi atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pagrįstai patikėjo visų jau išvardintų liudytojų parodymais, o nuteistojo parodymus pagrįstai atmetė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia atmetami apelianto argumentai apie tariamas priežastis, dėl kurių išvardinti liudytojai būtų galėję jį melagingai apkaltinti. Nuteistasis ir savo parodymuose, ir apeliaciniame skunde nurodinėja, kad tarp jo ir giminaičių vyko ginčai dėl motinos S. J. sodybos. Tačiau ir nuteistojo brolis An.J., ir sesuo S. M. teisme tai kategoriškai paneigė. Iš jų parodymų netgi matosi, kad jie nebūtų prieštaravę nuteistojo apsigyvenimui jų motinos sodyboje. Apeliantas nurodinėja, kad giminaičiai tariamai meluoja, jog jis netvarkė savo motinos sodybos. Tačiau tokių parodymų liudytojai iš viso nedavė, o nuteistojo brolis liudytojas An.J. netgi parodė, kad rūpinosi savo motina kartu su nuteistuoju. Tai, kad nuteistojo sesuo liudytoja S. M. po S. J. sužalojimo tapo jos globėja ir savimi pasirūpinti jau negalinčią motiną dabar prižiūri savo namuose, yra visiškai suprantamas dalykas. Nieko nekeičia ir tas faktas, kad pas S. J. buvo registruota nuteistojo buvusi žmona, su kuria nuteistasis 1999 m. nutraukė santuoką ir kuri gyvena pas savo motiną kitoje vietoje. Bet kuriuo atveju S. J. buvo tik sužalota, todėl galėjo disponuoti savo turtu savo nuožiūra, todėl kokie nors ginčai dėl jos turto dalybų tarp jos vaikų negalėjo kilti. Iš visos bylos, nuteistojo Al. J. parodymų ir apeliacinio skundo argumentų galima netgi padaryti išvadą, kad labiausiai suinteresuotas gauti kuo didesnės turtinės naudos ir disponuoti motinos turtu buvo pats apeliantas. Tuo tarpu manyti, kad dėl kažkokių turtinių ginčų nuteistąjį melagingai apkaltino liudytojais apklausti jo giminaičiai, jokio pagrindo nėra. Tokia pati išvada daroma ir dėl nuteistojo argumento apie liudytojo V. Jn. parodymus. Skunde minimas šio liudytojo tariamas priešiškas nusistatymas jo atžvilgiu dar tais laikais, kai jis grįžo iš karinės tarnybos Afganistane 1988 m. ir kai pretendavo į nemokamą būstą, su šia byla neturi jokio ryšio, ir šis argumentas iš viso nerealus. Liudytojas V. Jn. pats pripažino, kad prieš keletą metų traktoriumi buvo apgadinęs S. J. namo verandą, tačiau dėl šios priežasties jam tikrai nebuvo jokio reikalo duoti melagingus parodymus šioje byloje. Priešingai, V. Jn. parodė, kad jokio piktumo Al. J. nejaučia, o dėl nurodyto seno įvykio būtent nuteistasis iki šiol pyksta ant jo. Vertinat jau išvardintų liudytojų parodymus, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad visų jų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Manyti, kad visi liudytojai, taip pat ir tie, kurių su nuteistuoju nesieja jokie giminystės ryšiai, būtų galėję visi bendrai susitarti duoti melagingus parodymus, jokio pagrindo nėra. Šioje byloje taip pat būtina pažymėti, kad prieštaringi ir neįtikinami yra ne jau išvardintų liudytojų, o kaip tik paties nuteistojo Al. J. parodymai. Teisme buvo perskaityti jo ankstesni, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tuomet keleto apklausų metu, dalyvaujant gynėjui, Al. J. buvo parodęs, kad iš laidotuvių į Bokštų kaimą buvo parvežtas ne 15, o 13 val. Parodė, kad su niekuo Bokštų kaime negirtavo, o pėsčiomis nuėjo namo. Pas motiną nuėjo tik vėlai vakare, bet jos namuose nerado. Atsirakinęs duris, sunešė į namus rūkomą mėsą. Kaip jau minėta, parodymus apie grįžimą iš laidotuvių ne 13, o 15 val., girtavimą Bokštų kaime nuteistasis pirmą kartą davė tik teisme, o kodėl apie tai neparodė ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl parodymus pakeitė, apeliantas nesugebėjo paaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad būtent paminėtus pirminius Al. J. parodymus patvirtino liudytoja V.Jnk. Ji kaip tik ir parodė, kad matė tą dieną nuteistąjį vaikščiojantį po S. J. sodybą dar apie 13 val.

Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versijas, o patikėjo liudytojų parodymais dar ir todėl, kad būtent liudytojų parodymus patvirtino kiti bylos duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta pati nukentėjusioji S. J. . Iš byloje esančių pažymų ir ekspertizės išvadų matosi, kad ji negalėjo būti apklausta teisme dėl sveikatos būklės, kuriai neigiamos įtakos turėtų ir pats kontaktavimas su nuteistuoju. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai perskaitė S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tų apklausų metu S. J. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo savo namuose ir gulėjo lovoje. Apie 15.30 val. pas ją atėjo jos sūnus Al. J. . Jis buvo girtas, ėmė ją kaltinti, kad ji nemyli jo vaikų, o paskui pradėjo ją mušti. Kumščiais sudavė apie 5-10 smūgių į veidą ir galvą, po to paėmė prie lovos buvusią lazdą ir sudavė smūgį į petį bei kelis kartus į abi rankas. Iš viso lazda sudavė apie 5 smūgius. Ji išėjo į kiemą, kur pargriuvo, o Al. J. ėmė ją vilkti žeme link kūdros. Ji garsiai šaukė, tai išgirdo kažkuris kaimynas, pradėjęs irgi šaukti Al. J. , kad jis jos nemuštų. Tada sūnus ją paleido, o ji nubėgo pas kaimynus J., iš ten buvo nuvežta į ligoninę. Išgėręs Al. J. būna agresyvus, ją sumušė be jokios priežasties. Lazda, kuria ją sumušė, liko namuose, prie tos lazdos pritvirtintas medžiagos gabalas, ja ji mušdavo muses.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo motina irgi meluoja dėl tų pačių priežasčių kaip ir kiti liudytojais apklausti giminaičiai. Dar nurodo, kad motina neturi jam jokių pretenzijų. Tokius apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Manyti, kad S. J. dėl kokių nors priežasčių duoda melagingus parodymus, jokio pagrindo nėra. Tai patvirtina ir konkretūs bylos duomenys. Apie tai, kad ją sumušė sūnus A., nukentėjusioji kaimynams ir giminaičiams papasakojo iš karto po jos sumušimo, todėl apelianto spėliojimai apie kažkokį išankstinį susitarimą ir planą su juo susidoroti melagingai apkaltinant motinos sumušimu yra neįtikėtini ir nerealūs. Skirtingai negu pats nuteistasis, pati nukentėjusioji nepretendavo į jokį nuteistojo turtą. Paties apelianto nurodoma aplinkybė, kad S. J. namuose iki pat šio įvykio buvo registruota visai kitoje vietoje gyvenanti buvusi nuteistojo žmona, tik dar kartą paneigia nuteistojo argumentus. Iš bylos matosi, kad pati S. J. , kaip ir kiti nuteistojo giminaičiai, jokių pareiškimų policijai nerašė, o ikiteisminis tyrimas dėl S. J. sužalojimo buvo pradėtas gavus pranešimą iš ligoninės. Apklausų metų S. J. tikrai parodė, kad ją sumušusiam Al. J. pretenzijų neturi. Tačiau ši aplinkybė ne tik nesukelia abejonių dėl jos parodymų, o leidžia padaryti visai priešingą išvadą. Tai tik patvirtina, kad nukentėjusioji tikrai nesuinteresuota pakenkti ją sumušusiam sūnui, neturi priežasčių jį apkalbėti ir jos parodymai apie jos sumušimo aplinkybes yra teisingi. Nukentėjusiosios sveikatos būklė smarkiai pablogėjo tik vėliau ir po 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktos neurochirurginės operacijos. Tuo tarpu iki sužalojimų padarymo ir po to, dar gulint Šilalės ligoninėje, S. J. be problemų galėjo bendrauti su kitais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta Šilalės rajono ligoninėje 2005 m. liepos 4 d., todėl manyti, kad tos apklausos metu nukentėjusioji galėjo duoti neteisingus parodymus dėl senyvo amžiaus arba dėl sveikatos būklės, pagrindo nėra. Kaip jau minėta, pati S. J. pareiškimo policijai nerašė, apklausų metu nurodė, kad pretenzijų nuteistajam neturi. Tačiau tai nereiškia, kad Al. J. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamoji byla nėra privataus kaltinimo byla, nes dėl nusikalstamų veikų, numatytų tiek BK 138, tiek ir BK 135 straipsniuose, baudžiamasis procesas pradedamas ir nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisme nukentėjusioji S. J. apklausta nebuvo, o teisme buvo perskaityti tik jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pagal BPK 20 str. nuostatas tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais, tačiau BPK 276 str. 4 d. nurodoma, kad tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti jų apklaustų asmenų, taip pat ir nukentėjusiojo, parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Šioje byloje teisme perskaityti ir šioje nutartyje jau aptarti nukentėjusiosios S. J. parodymai kaip tik ir patvirtina visų jau paminėtų liudytojų parodymus. Nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su liudytojų parodymais ir juos papildo, todėl tų parodymų visuma dar kartą patvirtina, kad S. J. jos namuose sumušė jos sūnus nuteistasis Al. J. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad teismas nusikaltimo įrankiu pripažino medinę lazdą, nors liudytojai neparodė, kad būtų matę S. J. vaikštant su lazda. Ir šis apelianto argumentas nepagrįstas, nes ir šioje dalyje tarp įrodymų ir teismo išvadose prieštaravimų nėra. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje tikrai nurodoma, kad Al. J. savo motinai sudavė dar ir medine lazda į ranką. Apžiūrint įvykio vietą jokia lazda nebuvo surasta ir paimta. Tačiau tai, kad S. J. buvo suduotas ir smūgis lazda, patvirtina kiti įrodymai. Tai, kad giminaičiai ar kaimynai galėjo nematyti S. J. vaikštant pasiramsčiuojant lazda, paaiškinama tuo, kad ta lazda turėjo visai kitą paskirtį. Pati nukentėjusioji parodė, kad prie jos lovos visada būdavo atremta lazda su ant jos galo pririštu medžiagos gabalu. Tą lazdą ji naudojo tik tam, kad ja mušdavo muses. Būtent šia lazda ją ir mušė Al. J. . Kad tokią lazdą S. J. tikrai turėjo, patvirtino liudytojais apklausti jos giminaičiai, o kad S. J. sužalojimai galėjo būti padaryti ir medine lazda ar pagaliu, patvirtino specialisto ir eksperto išvados. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad po jos sumušimo lazda liko kambaryje, kur ji gulėjo. Tai, kad šis nusikaltimo įrankis nebuvo surastas, gali būti paaiškinama keliomis aplinkybėmis. Pirmiausia galima manyti, kad įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai tokios lazdos iš viso neieškojo ir į ją neatkreipė dėmesio. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vietoje labiausiai buvo apžiūrėtas ir aprašytas S. J. sodybos kiemas, o ne namo vidaus patalpos. Taip pat visiškai realu, kad tą nusikaltimo įrankį iš įvykio vietos vėliau paėmė, paslėpė arba sunaikino kiti asmenys. Be to, tai galėjo padaryti ir pats nuteistasis. Nuteistojo brolis liudytojas An.J. parodė, kad nuteistasis žinojo, kur saugomas jų motinos namo durų raktas, o ir pats nuteistasis pripažįsta, kad tą patį vakarą buvo atėjęs į motinos sodybą. Kad jis sėdėjo namo virtuvėje, patvirtino dar ir su juo kalbėjusi N. J. . Taigi bet kuriuo atveju dėl nuosprendyje nurodytos medinės lazdos, kaip nusikaltimo įrankio, jokių abejonių nekyla.

Nors apeliantas nesutinka su teismo medicinos ekspertizės išvadomis, dėsto įvairias kitokias S. J. sužalojimo ar susižalojimo versijas, šias aplinkybes teismas irgi nustatė teisingai. Iš bylos matosi, kad joje pirmiausia buvo gauta specialisto išvada Nr. G 319/05(10). Joje nurodoma, kad S. J. nustatytos įvairios kraujosruvos, muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas ir kairės rankos penkto delnakaulio lūžimas. Dar nustatyta, kad visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodomu laiku, ne mažiau kaip penkiais smūgiais kietais bukais daiktais, t.y. rankomis, kojomis, lazda ir pan. Tuomet S. J. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau iš bylos matosi, kad jau po šios specialisto išvados pateikimo S. J. sveikatos būklė pablogėjo, ji buvo išvežta į Klaipėdos ligoninę, kur 2005 m. rugpjūčio 18 d. jai atlikta galvos neurochirurginė operacija. Kitoje, papildomojoje specialisto išvadoje tas pats medicinos ekspertas A.Jokšas jau nurodė, kad be kitų sužalojimų, S. J. nustatytas dar ir lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijose, kas sukėlė galvos smegenų suspaudimą. Ekspertas neatmetė, kad šis kraujo išsiliejimas galėjo atsirasti ir tos pačios 2005 m. birželio 30 d. gautos traumos metu. Šis sužalojimas jau įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, byloje buvo paskirta ir teismo medicinos ekspertizė. Jos išvadose vėl nurodoma, kad S. J. buvo padaryti visi jau specialisto išvadose išvardinti kūno sužalojimai, tarp jų ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris nukentėjusiajai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės išvadose vėl nurodytas tas pats kūno sužalojimų padarymo laikas, būdas ir mechanizmas, dar nurodoma, kad delnakaulio lūžis galėjo gautis S. J. ginantis - prisidengiant kaire plaštaka nuo smūgių į galvą. Ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad Klaipėdos ligoninėje S. J. atlikta neurochirurginė operacija: kaukolės skliauto kairės pusės trepanacija ir pašalintas po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas yra tiesiogiai susijęs su nusikaltimo įvykio metu patirtu galvos sumušimu. Subdurinės kraujosruvos daugiausia atsiranda iš sužalotų smegenų žievės venų, jų eiga yra lėtinė. Jeigu dėl šių kraujosruvų smegenų spaudimas išryškėja per dvi pirmas paras, jos vadinamos ūminėmis, iki dviejų savaičių – poūmėmis, o vėliau – lėtinėmis. 2005 m. rugpjūčio 18 d. S. J. operacijos metu rastas lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu (rudas skystas kraujas) atitinka kaltinime nurodytą įvykio laiką (2005-06-30). Išvadose taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosios eisenos, kalbos (artikuliacijos) bei kiti stebėti sutrikimai paaiškinami galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties suspaudimu, kur kaip tik ir lokalizuojasi atitinkami žieviniai smegenų centrai, reguliuojantys pusiausvyrą, eiseną bei kalbą. Visas šios ekspertizės išvadas ekspertizę atlikęs ekspertas D.Vitkus patvirtino teisme, o atsakydamas į proceso dalyvių, taip pat ir į nuteistojo, klausimus dar išsamiau paaiškino ir pagrindė savo išvadas, taip pat paneigė ir įvairias apelianto keliamas versijas. Nuteistasis nurodo, kad S. J. galėjo pati susižaloti daužydama savo galvą į žemę, kapodama malkas, jis abejoja, ar visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu. Dar nurodo, kad kraujas į smegenis S. J. galėjo išsilieti ne dėl sumušimo, o dėl patirto insulto. Tačiau visa tai ekspertas teisme kategoriškai paneigė. Jis parodė, kad tarp kraujo išsiliejimo į smegenis ir sumušimo kaltinime nurodytu laiku yra tiesioginis priežastinis ryšys, o šis sužalojimas Šilalės ligoninėje nebuvo nustatytas tik todėl, kad šioje gydymo įstaigoje nebuvo reikiamos diagnostikos įrangos – kompiuterinio tomografo. Nors S. J. prieš kelerius metus buvo patyrusi mikroinsultą, ekspertas šiuo atveju kraujo išsiliejimo galimybę dėl insulto kategoriškai atmetė išaiškinęs konkrečius požymius, kurie S. J. sužalojimo atveju galėjo atsirasti tik dėl galvos sumušimo. Be to, S. J. tokių sužalojimų tikrai negalėjo pasidaryti pati sau, taip pat griūdama ir kapodama malkas. Ekspertas dar kartą patvirtino, kad visi S. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tuo pačiu laiku ir per trumpą laiko tarpą.

Apelianto argumentus dėl tariamo eksperto D.Vitkaus šališkumo kolegija atmetė ir dėl to šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Nors šio eksperto išvados tikrai pakankamai kategoriškos, tačiau jos tikrai nekelia jokių abejonių dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pats nuteistasis apie kitokias S. J. sužalojimo aplinkybes tik spėlioja neturėdamas tam jokio pagrindo, o kai kurios jo versijos iš viso neįtikėtinos ir nerealios. Pavyzdžiui, tikrai neįtikėtina, kad S. J. pati būtų daužiusi savo galvą į žemę ir susižalojusi tokiu būdu. Pažymėtina, kad eksperto D.Vitkaus išvados iš esmės sutampa ir su ankstesnėmis kito medicinos specialisto išvadomis. Be to, ekspertizės akto išvadose bei šio akto tiriamojoje dalyje ne tik konstatuoti patys S. J. padaryti sužalojimai, bet ir išaiškintas jų padarymo mechanizmas, išvados pagrįstos teismo medicinos teorijos ir praktikos žiniomis. Pažymėtina ir tai, kad visas paminėtos ekspertizės išvadas byloje patvirtina ir kiti įrodymai. Iš pačios nukentėjusiosios S. J. ir jos giminaičių, taip pat ir savo namuose ją prižiūrėjusios liudytojos S. M. parodymų matosi, kad iki sumušimo 2005 m. birželio 30 d. jie nematė jokių S. J. sumušimo požymių. Kaip jau buvo minėta, žymiai anksčiau pargriuvusią S. J. matė liudytoja N. J. , bet ji parodė, kad tuomet nukentėjusioji nesusižalojo. Dėl viso to skirti byloje naują teismo medicinos ekspertizę nėra jokio reikalo ir pagrindo, nes jau padarytos ekspertizės išvados ir eksperto parodymai teisme nekelia jokių abejonių.

Apelianto nurodomų prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir teismo išvadų dėl sužalojimų skaičiaus taip pat nėra. Nukentėjusioji parodė, kad Al. J. jai sudavė apie 5-10 smūgių į veidą ir galvą kumščiu ir apie 5 smūgius lazda į rankas ir petį. Tuo tarpu specialisto ir eksperto išvadose nurodoma, kad sužalojimai S. J. buvo padaryti ne mažiau negu 5 smūgiais. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje irgi nurodoma, kad nuteistasis savo motinai sudavė 4 smūgius kumščiu ir vieną smūgį medine lazda. Tačiau ir šiuo atveju jokių prieštaravimų nėra ir jokių abejonių nei dėl nukentėjusiosios parodymų, nei dėl medicinos specialistų bei pačių teismo išvadų nekyla. Akivaizdu, kad senyvo amžiaus nukentėjusioji galėjo tiksliai nesuskaičiuoti jai suduodamų smūgių ir tai yra visiškai natūralu bei suprantama. Tų smūgių skaičių ji ir nurodo tik apytiksliai. Kita vertus, nėra pagrindo netikėti jos parodymais apie tai, kad Al. J. jai sudavė daugiau smūgių negu nurodoma ekspertizės išvadose ir nuosprendyje. Pirmiausia, ne dėl kiekvieno suduoto smūgio nukentėjusiosios kūne galėjo likti sužalojimų pėdsakai. Apelianto nurodomų kūno nubrozdinimų velkant S. J. kieme asfaltu, nukentėjusiajai esant apsirengusiai rūbais, tikrai galėjo ir iš viso neatsirasti. Be to, dalis padarytų sužalojimų, ypač ne galvos ir veido srityse, tikrai galėjo būti nenustatyti ir neužfiksuoti. Teisme apklaustas ekspertas irgi paaiškino, kad S. J. tikriausiai buvo padaryti ir kiti sužalojimai, kurių ligoninės gydytojai tiesiog neįrašė į ligos istoriją. Taip tikrai galėjo būti, nes teismo medicinos specialisto ir ekspertizės išvados buvo padarytos ne patiems ekspertams apžiūrėjus nukentėjusiąją iš karto po įvykio, o tik remiantis medicininių dokumentų duomenimis. Natūralu, kad ligoninės gydytojai, neturėdami jokių teisėsaugos institucijų pavedimų, dokumentuose fiksavo pirmiausia pagrindinius sužalojimus, labiausiai kėlusius grėsmę ligonės gyvybei ir sveikatai. Taip pat pažymėtina, kad ir pačiose specialisto bei eksperto išvadose nėra nurodyta, kad S. J. buvo suduoti tik 5 smūgiai. Išvadose nurodyta, kad buvo suduota ne mažiau negu 5 smūgiai, t.y. jų galėjo būti ir daugiau. Tuo tarpu teismas šiuo atveju, nors ir neatmetė nukentėjusiosios parodymų, tačiau padarė tik tokias išvadas, kurias objektyvai patvirtino ir kiti įrodymai ir kurios nekelia jokių abejonių. Šiuo atveju neabejotinai įrodyta, kad S. J. tikrai buvo suduoti 5 smūgiai, tuo tarpu didesnis smūgių skaičius nebuvo nurodytas visas net menkiausias abejones įvertinus kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad tai dar kartą patvirtina bylos nagrinėjimo išsamumą bei visapusiškumą ir dar kartą paneigia jau aptartus apelianto argumentus dėl tariamo teismo šališkumo.

Apibendrinant visa tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teismas Al. J. pagrįstai pripažino kaltu, nes įrodyta, kad nuteistasis tikrai padarė nusikaltimą nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis. Tyčia sumušęs savo motiną, Al. J. padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nors nuteistasis savo paduoto apeliacinio skundo neatšaukė, tačiau apeliacinio proceso metu baigiamosiose kalbose jis pats jau išdėstė kitokius reikalavimus prašydamas tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Su tuo susijusius nuteistojo argumentus kolegija irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad bausmę teismas paskyrė teisingai, nepažeidžiant nei BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų, nei kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK normų reikalavimų. Teismas nenustatė jokių Al. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė nustatyta pagrįstai. Kad kaltinime nurodytą dieną nuteistasis girtavo, pripažįsta jis pats, o kad ir nusikaltimą padarė būdamas girtas, parodė taip pat nukentėjusioji ir liudytojas V. Jn. . Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matosi, kad būtent apsvaigusio nuo alkoholio Al. J. elgesys tapdavo agresyvus. Tik girtumu galima paaiškinti ir patį S. J. sumušimą faktiškai be jokios priežasties. Todėl akivaizdu, kad Al. J. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos matosi, kad nuteistasis prieš daugelį metų buvo sužalotas karinės tarnybos metu, jam nustatyta depresija ir jis yra netekęs 50 procentų darbingumo. Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad į šią aplinkybę, prastą nuteistojo sveikatą, skiriant jam bausmę jau buvo atsižvelgta. Kita vertus pažymėtina, kad tokia sveikatos būklė netrukdė nuteistajam daryti nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas teisingai įvertino taip pat ir Al. J. padaryto nusikaltimo pobūdį bei kaltininko asmenybę. Al. J. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.) ir sukėlė sunkias pasekmes. Sužalota S. J. iki šiol nepasveiko, jos sveikata bloga ir dėl to jai šiuo metu reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra. Byloje esantys duomenys nuteistojo asmenybę apibūdina beveik išimtinai neigiamai. Gyvenamosios vietos charakteristikoje nurodoma, kad išgėrusiam Al. J. sumažėja savikontrolė ir jis tampa agresyvus. Jam neterminuotai apribotos tėvo teisės jo vaikų atžvilgiu. Kiti bylos duomenys taip pat rodo, kad ši padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Apeliaciniame skunde nuteistasis neteisingai nurodo, kad jis anksčiau baustas tik baudomis ir areštu. Al. J. tikrai daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau dar iki šio nuosprendžio priėmimo jis jau buvo ir šešis kartus teistas. Iš prie bylos pridėtų ankstesnių nuosprendžių kopijų matosi, kad visi anksčiau padaryti Al. J. nusikaltimai buvo tyčiniai. Nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad 4 iš 6 Al. J. teistumų yra susiję su smurto panaudojimu prieš silpnesnius už save asmenis – moteris ir vaikus. Paskutinį kartą jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui sūnui. Ankstesnių teistumų skaičius ir daromų nusikaltimų pobūdis parodo, kad nusikaltimų darymas ir kitoks antivisuomeninis elgesys jau yra tapę neatsiejamais nuo nuteistojo gyvenimo būdo ir jo nuostatų. Atitinkamai jį apibūdina ir paskutiniojo nusikaltimo faktinės aplinkybės. Būdamas girtas jis be jokios konkrečios priežasties sumušė ir sunkiai sužalojo lovoje gulinčią savo 82 metų amžiaus motiną, kuri ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos būklės net negalėjo pasipriešinti ir faktiškai buvo bejėgiškoje būklėje. Nors ikiteisminis tyrimas ir teismas šito nusikaltimą kvalifikuojančio požymio nenustatė, bet kuriuo atveju šios aplinkybės parodo visišką nuteistojo asmenybės degradaciją. Įvertinus visas jau aptartas aplinkybes, Al. J. paskirta BK 135 str. 2 d. sankcijos vidurkį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Galutinė subendrinta bausmė jam paskirta apėmimo būdu, todėl irgi ne per griežta. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo padaryto nusikaltimo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, todėl tą bausmę švelninti jokio pagrindo nėra.

Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p., teismas taip pat pripažino Al. J. pavojingu recidyvistu, o nuosprendyje išdėstė ir tokio sprendimo motyvus. Kolegijos nuomone, šioje dalyje nuosprendis irgi yra teisėtas bei pagrįstas. Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p., asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jau būdamas recidyvistu, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Iš bylos matosi, kad ir be paskutiniojo 2005 m. spalio 27 d. teistumo, Al. J. turi dar keletą neišnykusių teistumų už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė jau būdamas pilnametis. Tai reiškia, kad jau iki paskutiniojo nusikaltimo padarymo Al. J. buvo recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Šiems teistumams neišnykus ir jiems esant nepanaikintiems įstatymų nustatyta tvarka, Al. J. šį kartą padarė naują, labai sunkų nusikaltimą. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnių teistumų Al. J. nedaro jokių išvadų, įvertintos taip pat jau aptartos aplinkybės, susijusios su padarytu nusikaltimu ir neigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę. Svarbu pažymėti ir tai, kad Al. J. daromi nusikaltimai tampa vis sunkesni. Todėl teismo sprendimas pripažinti jį pavojingu recidyvistu, kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Al. J. apeliacinį skundą atmesti.