Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

K. F. (K. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus užsienio valstybėse ir 10 kartų Lietuvoje, iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 32 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 12 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 18 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2023 m. liepos 28 d. apie 12.54 val. užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje paėmė 16 vnt. „Lemberg“ vaivorykštinių upėtakių ikrų, kurių vieneto kaina 10,29 Eur (bendros 164,64 Eur vertės), su 16 vnt. apsaugos žymeklių, kurių vieneto vertė 1,28 Eur (bendros 20,48 Eur vertės), ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes bei pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 185,12 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais K. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. F. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Galimai tai buvo 2023 m. liepos 28 d., bet tikslios datos prisiminti negali. Pamena, kad buvo šilta, vasara. Taip pat negali pasakyti, kelintą valandą tai įvyko, bet tai buvo dienos laikas. Užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir paėmė ikrų, pavadinimo neprisimena. Taip pat neprisimena, kiek vienetų paėmė. Prekes susidėjo į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už jas. Ikrus suvalgė, nes norėjo valgyti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Be K. F. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojos A. B. parodymais, (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 28 d. pareiškimu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. F. 2023 m. liepos 28 d. apie 12.54 val. užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje paėmė 16 vnt. „Lemberg“ vaivorykštinių upėtakių ikrų, kurių vieneto kaina 10,29 Eur (bendros 164,64 Eur vertės), su 16 vnt. apsaugos žymeklių, kurių vieneto vertė 1,28 Eur (bendros 20,48 Eur vertės), ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes bei pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 185,12 Eur vertės turtą. Apibendrinant išdėstytą, K. F. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Paskelbus K. F. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę K. F., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, jis veikė tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala neatlyginta, tačiau 2023 m. lapkričio 16 d. kaltinamasis įsipareigojo ją atlyginti per 6 mėnesius, t. y. iki 2024 m. gegužės 16 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. F. – teistas, be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smuklaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios bausmės rūšies, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

(Duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti dėl 2023 m. liepos 28 d. įvykdytos vagystės patirtos 185,12 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo K. F. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintini nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, 2023 m. lapkričio 16 d. įsipareigojo atlyginti žalą per 6 mėnesius, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš K. F. (duomenys neskelbtini) naudai priteisiant 185,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodant minėtą žalą atlyginti iki 2024 m. gegužės 16 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti K. F. (K. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. F. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

K. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Priteisti (duomenys neskelbtini) 185,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 12 ct) turtinei žalai atlyginti (iki 2024 m. gegužės 16 d. sumokant pavedimu į AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.