Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po ieškinio priėmimo 2019-01-28 ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

2019-02-05 teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas papildomai paaiškino, kad išraše iš Risk Managament Services OU priedo Nr. 14 yra nurodytos sumos yra: 8,45 Eur kiti mokesčiai, t. y. pradinio kreditoriaus UAB ,,mogo LT“ paskaičiuoti delspinigiai iki reikalavimo perleidimo dienos ir 505,22 Eur kitos išlaidos, kurias sudaro pradinio kreditoriaus patirtos 194,91 Eur skolų išieškojimo vadybininkų išlaidos ir 310,31 Eur palūkanos po sutarties nutraukimo iki reikalavimo perleidimo (e. b. l. 51-53).

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2016-07-29 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė automobilį iš UAB „mogo LT“ ir jį valdė bei juo naudojosi lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 20-22, 23-32, 33, 34-36, 37-38).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2017-12-27 lizingo sutartį nutraukė (e. b. l. 17). Ieškovas teigia, kad po sutarties nutraukimo, automobilis nebuvo grąžintas lizingo davėjui (e. b. l. 1-7).

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU (e. b. l. 9). 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 8).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2018-04-27 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 13).

Atsakovo įsiskolinimo suma sutarties nutraukimo dienai buvo 5 668,66 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 396,78 Eur nesumokėta palūkanų dalis, 8,45 Eur papildomos palūkanos bei 505,22 Eur kitos išlaidos (e. b. l. 8, 17, 18, 51-53). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6 579,11 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 2 088,33 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (5 668,66 Eur) nuo 2017-12-27 iki 2018-10-30 (ieškinio surašymo dienos) (e. b. l. 1-7). CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 23-32). Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta palūkanų norma – 43,80 procentai (e. b. l. 20-22). Pažymėtina, kad ieškinio pateikimo dieną 396,78 Eur palūkanų dalis buvo įskaičiuota į bendrą skolą, tai patvirtina 2018-04-11 2017/03/01 reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. 14 (e. b. l. 8). Be to, pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas patvirtino, kad į 505,22 Eur „kitas išlaidas“ taip pat patenka ir 310,31 Eur palūkanų dalis po sutarties nutraukimo iki reikalavimo perleidimo. Įvertinus tai, kad palūkanos už laikotarpį nuo 2017-12-27 iki 2018-04-11 jau buvo paskaičiuotos (e. b. l. 51-53) ir patenka į priteistą sumą (6 579,11 Eur), todėl ieškovo prašymas priteisti palūkanas yra tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 367,28 Eur (5 668,66 x 43,80 proc. x 201 d. (už laikotarpį nuo 2018-04-12 iki 2018-10-30) / 365 d.) dydžio palūkanos (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 43,80 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 5 668,66 Eur (nesumokėta finansavimo suma) nuo 2018-10-30 (pradinio ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo (e. b. l. 1-7). Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 23-32). Taigi šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Lizingo sutartis buvo nutraukta 2017-12-27 (e. b. l. 17, 18), o lizingo sutarties lizingo termino pabaiga – 2019-01-29 (e. b. l. 20-22). Įvertinus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų mokėjimo po sutarties nutraukimo ir lizingo termino pasibaigimo, o lizingo termino pabaiga yra 2019-01-29, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas skaičiuoti palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo termino pabaiga yra 2019-01-29 (e. b. l. 20), teismas sprendžia, jog yra pagrindas paskaičiuoti palūkanas nuo 2018-10-31 nuo 5 668,66 Eur (nesumokėta finansavimo suma), tačiau ne ilgiau nei iki 2019-01-29, kas sudaro 612,22 Eur (5 668,66 Eur x 43,80 Eur x 90 d. (nuo 2018-10-31 iki 2019-01-29) / 365 d.) (CK 6.872 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (e. b. l. 23-32). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 510,18 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 068,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis yra 9 068,79 Eur (6 579,11 + 1 367,28 + 510,18 + 612,22), kas atitinka 92,63 proc., kadangi bendra ieškinio suma yra 9 789,84 Eur (9 177,62 + 612,22)). Ieškovė prašo priteisti 206 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 14-15), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašomas reikalavimas priteisti 43,80 proc. buvo tenkintinas iš dalies ir perkvalifikuotas į materialųjį reikalavimą, t. y. 612,22 Eur palūkanų sumą, dėl šios priežasties skiriasi ir žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo sumokėti 220 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 206 Eur (220 Eur – 206 Eur), šis 14 Eur skirtumas priteistinas valstybei iš ieškovo. Taigi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovui iš atsakovo priteistina 203,78 Eur žyminio mokesčio suma (92,63 proc. x 220 /100 proc.).

Be to, byloje patirta 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovui (6,63 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (0,53 ct) priteistina iš ieškovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 6 579,11 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 11ct) skolą, 1 979,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) palūkanų, 510,18 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 18 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 068,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,78 Eur (du šimtus tris eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 14,53 Eur (keturiolika eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,63 Eur (šešis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.