Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3340 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad tiek Komisija, tiek teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. C. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, K. C. paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis paskiriant K. C. galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės K. C. skyrimo už padarytus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės skyrimą ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad K. C. vidurinėje mokykloje baigė 8 klases ir toliau mokslus tęsė (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, kurioje įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Po profesinės mokyklos K. C. grįžo į vidurinę mokyklą, baigė 10 klasių ir įgijo pagrindinį išslavinimą. Vėliau, suaugusiųjų vakarinėje mokykloje įgijo vidurinį išslavinimą. Iki nuteisimo K. C. mokėsi (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir siekė aukštesniojo išsilavinimo, tačiau mokslų nepabaigė, nes turėjo išvykti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu įgijo keletą specialybių. Priimdama nutarimą Komisija pažymėjo, kad nuteistasis šiuo metu demonstruoja motyvaciją dirbti, vykdo individualią veiklą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atlieka neatlygintinus darbus, tačiau praeityje K. C. darbinės veiklos istorija nepasižymėjo nuoseklumu ir stabilumu, kas galėjo turėjo įtakos nuteistojo įsitraukimui į nusikalstamų veikų darymą. Pateikdamas skundą teismui, K. C. pabrėžė, kad Komisija, priimdama nutarimą, atsižvelgė ne į jo darbinę veiklą, o į jo darbinės veiklos istoriją praeityje. Teismas pažymi, kad praeityje K. C. buvo teistas penkis kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje (Švedijoje), iš kurių trims teistumams Lietuvoje ir vienam teistumui Švedijoje būdingas turtinių nusikaltimų ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis, todėl teisingai Komisija vertino ir atsižvelgė į praeityje turimą darbinės veiklos istoriją, iš kurios matyti, kad K. C. nesiekė legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas įvertina ir tai, kad šiai dienai nuteistasis vykdo individualią veiklą, dirba įmonėje, nevengia atlikti ir nemokamus darbus. Įvertinta ir nuteistojo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika apie nuteistąjį, kurioje nurodyta, kad K. C. nuo 2023 m. gegužės 23 d. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbdavio nuteistasis apibūdinamas kaip pasižymintis strateginiu mąstymu, gebantis operatyviai priimti sprendimus, sąžiningas, pareigingas, atsakingas, draugiškas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis ir šiuo metu gauna pastovias pajamas iš legaliai vykdomos veiklos, darbo, tačiau jis turi finansinių sunkumų dėl neapmokėtų ieškinių. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, dirba įmonėje, o iš darbinės veiklos gautų pajamų prašo išskaičiuoti atlyginimo dalį ir pervesti tuos pinigus antstoliams, tokiu būdu siekiant palaipsniui atlyginti priteistas sumas. Visgi savaime tai nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau parodo nuteistojo polinkį ir motyvaciją taisytis.

Teismas atsižvelgia į tai, kad K. C. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijoje svarstomas ketvirtą kartą. Prieš tai svarstymo metu Komisija balsų dauguma (4 balsai prieš, 1 balsas už) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pateikė rekomendaciją vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas nustatė, kad priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija pagrįstai teigiamai įvertino, jog K. C. vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau pažymi, kad vien tik Komisijos pateiktų rekomendacijų tinkamas vykdymas negali būti vertinamas ir laikomas kaip vienintelės išskirtinės aplinkybės, kurios nulemtų Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nurodytų rekomendacijų vykdymas suteikia galimybę tikėtis lygtinio paleidimo, bet ne pareigą jį gauti svarstymo metu. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios visos reikšmingos ir jau minėtos aplinkybės.

Vertindamas kitas reikšmingas aplinkybes teismas pastebi, kad K. C. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas 5 kartus ir užsienyje (Švedijoje) teistas 1 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas būnant jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Analizuojant nuteistojo pastarųjų įvykdytų nusikaltimų pobūdį, galima teigti, kad K. C. nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu K. C. buvo pripažintas kaltu dėl keturių nusikaltimų padarymo, iš kurių du nusikaltimai priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, vienas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, vienas nusikaltimas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamam susivienijimui, kas rodo didelį pavojingumą. Dėl padarytų nusikaltimų K. C. kaltės nepripažino. Šiai dienai nuteistasis neneigia, kad jis kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais teikdavo pagalbą įvairiems asmenims, užtikrindavo tvarkos bei tuometinių taisyklių laikymąsi. Nors K. C. tuometį savo elgesį šiai dienai vertina labiau kritiškai, tačiau pastebima, kad aukšta nuteistojo savivertė bei pasitikėjimas savimi išlieka aktualūs asmenybės bruožai, kurie gali būnant laisvėje jį sieti su draudžiamais veiksmais, su nusikalstamumu. Teismas nustatė, kad praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka bausmę, buvo ne atsitiktinės, asmuo ne kartą vykdė analogiškas, pakartotines veikas, ne vienu teismo sprendimu nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas rodo jo asmenybės nenorą padaryti būtinas išvadas ir keisti ne tik elgesį, bet ir požiūrį dėl draudžiamų veikų. Pats nuteistasis interviu metu pasisako, kad kartą yra parūkęs „žolės“, tačiau neigia tai daręs sistemingai, neigia kitų narkotinių medžiagų vartojimo atvejus. Teigdamas informaciją apie alkoholio vartojimo ypatumus, K. C. probleminio vartojimo neįvardina ir teigia, jog saikingai alkoholį vartodavo švenčių ar kitų progų metų. Tokios tendencijas šiuo atveju tik yra pagrindas daryti išvadą, kad K. C. kriminalinis elgesys nebuvo sąlygotas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemų, tačiau dėl to ne menkiau pavojingas.

Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisija atsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu K. C. nepasižymėjo išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais. Pastaruoju metu nuteistasis kasdieninėje veikloje yra ramus, elgiasi santūriai, emocijų kontrolės problemos ar jų prielaidos nepastebimos. K. C. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau artimesnius socialinius ryšius linkęs palaikyti su asmenimis, kurie artimesni jam pagal jo interesų ribas, pomėgius. Nuteistasis geba tvarkytis su kasdieniniais stresoriais, kasdieninio funkcionavimo sunkumų nepatiria. K. C. neigia problemas, susijusias su psichikos sveikata, tačiau 2021 m. gegužės 17 d. išvadoje nustatyta, kad: „praeityje yra save žalojęs. Pasak nuteistojo tai buvo vienintelis būdas atkreipti į save dėmesį, kad gauti jam būtiną medicininę pagalbą“. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad pastaruoju metu pastebima, jog nuteistasis geba gan objektyviai įvertinti save bei savo galimybes, taip pat išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo galimybių, kas gali būti vertinama, kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Kita vertus, tam tikrose situacijos K. C. gali stokoti empatijos, jo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau praeityje padaryti nusikaltimai, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Teismo vertinimu, nuteistojo mąstymas ir elgesys, asmeninės savybės ir emocinė gerovė, kol kas trukdo nuteistajam mažinti Komisijos nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksmus ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas įvertina ir tai, kad K. C. bausmę atlieka nuo 2010 m. gruodžio 8 d. 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o nuo 2023 m. gegužės 8 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu K. C. buvo baustas 13 kartų už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2021 m. rugsėjo 16 d. už tai, kad kratos metu pas nuteistąjį buvo rasti draudžiami daiktai: telefonas ir trys SIM kortelės. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu buvo skatintas 15 kartų, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 8 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką jam buvo leista 5 valandoms išvykti už bausmės atlikimo vietos įstaigos teritorijos ribų dėl dalyvavimo sporto renginyje. Teismas teigiamai įvertina ir tai, kad K. C. vykdo intensyvaus rengimo paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos plano nurodytas priemones, iš trumpalaikių dviejų parų išvykų grįžta laiku, laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos priemones. Visgi, tiek fiksuotų jo elgesio pažeidimų skaičius, tiek jam skirti paskatinimai tik patvirtina nenuoseklią, prieštaringą ir rizikoms neatsparią nuteistojo asmenybę.

Atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis K. C. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais – mama, tėvu, seserimi, žmona, dukra, močiute. Nuteistasis pažymėjo, kad jo tėvai išsiskyrė, kai jis buvo mažametis, todėl jis savo tėvo nebuvo matęs daug metų. Džiaugiasi, kad šiai dienai atnaujino ryšį su tėvu. Su artimaisiais bendrauja telefoninių skambučių pagalba, pasimatymų metų, pastaruoju metu jam buvo suteikiamos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, o nuo 2023 m. birželio 9 d. jam kiekvieną savaitgalį suteikiama dviejų parų išvyka į namus. K. C. pripažįsta, kad praeityje buvo vedęs ir santuokoje susilaukė dukros, tačiau santuoka nutrūko dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės trukmės. Antrą kartą vedė (duomenys neskelbtini) metais, šioje santuokoje vaikų neturi, sutuoktinė augina savo dukrą iš ankstesnės santuokos. Pasak nuteistojo, jo santykiai su antrąją žmona yra tvirti, atviri, ketina po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gyventi kartu su žmona, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sulaukia artimų paramos ir palaikymo, kas neabejotinai yra svarbus veiksnys, motyvuojantis K. C. koreguoti savo elgesį ateityje, tačiau, kita vertus, šiai dienai nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad vien tik artimas bendravimas su artimaisiais ar artimųjų parama neabejotinai sulaikys asmenį daugiau nedaryti nusikalstamų veikų ir ateityje nebenusikalsti.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad K. C. nors ir tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui reikšmingas paties nuteistojo požiūris į jo veiką, baudžiamosios atsakomybės turinį, dėl to šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad K. C. galėtų toliau taisytis būdamas laisvėje ir prižiūrimas, nes jo elgesys, mąstymas, tam tikros kriminalinės nuostatos, ankstesnių teistumų skaičius ir paskirtos bausmės neatgrasė asmens nekartoti analogiško nusikalstamo modelio – K. C. ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė nusikalstamas veikas, visa tai kelia teismui abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus.

Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad K. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Pažymėtina, kad reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai pakartotinio vertinimo metu kito, t. y. sumažėjo kriminogeninių veiksnių srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje savarankiškai įsidarbino ir šiuo metu dirba); „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ (gaudamas stabilias pajamas nuteistasis savarankiškai stengiasi mokėti baudas, padengti skolas); „Gyvenimo stilius ir draugai“ (nuteistasis laisvalaikį praleidžia turiningai, sportuoja, lanko įvairius užsiėmimus, yra atsiribojęs nuo neigiamos įtakos); „Mąstymas ir elgesys“ (nuteistasis geba nustatyti savo problemos priežastis, supranta kitų poveikį ir moka lanksčiai mąstyti); „Nuostatos“ (nuteistojo nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, tvarko bendrojo naudojimo patalpas). Viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu K. C. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu, tačiau pastaruoju metu pastebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys ir pastangos tinkamai elgtis. Kita vertus, pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties K. C. gyvenimo būdo ypatumų, nepakankamo gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų, problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stokos, nepakankamo savo veiksmų pasekmių įvertinimo, neigiamų nuostatų į visuomenės vertybes. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo K. C. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Dėl to, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, ar nuteistasis būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis K. C. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir atskiroji Komisijos nario nuomonė pateikta nutarime, kuri grįsta pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į dalinius ir tik teigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus. Pastebėtina, kad Komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarime Nr. RV-25-3340 yra pateikta atskiroji nuomonė taikyti nuteistajam K. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuri iš esmės motyvuojama tuo, kad nuteistasis rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, stebimas nuteistojo rizikos mažėjimas išsilavinimo ir darbo, lėšų valdymo, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog K. C. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti K. C. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti K. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutarė:

atmesti K. C. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3340 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. C..

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.