Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1446-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
e1-1446-1131/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09683-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
R. V.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1446-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09683-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 9 mėn. viešųjų darbų, skiriant įpareigojimą dirbti po 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinė bausmė – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: R. V. 2022 m. kovo 21 d., apie 18.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilių etilo alkoholio koncentracija.

R. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. kovo 21 d. po pietų, leido laiką (duomenys neskelbtini) parke su sugyventine E. B.. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio, buvo išgėręs pusę litro degtinės. E. nematė, kad jis gėrė alkoholį, slapstėsi nuo jos. Kadangi pasimetė E. šuo, jis nusprendė jos turimu automobiliu važiuoti ieškoti šuns. Vairuodamas automobilį apsvaigęs nesijautė, tačiau supranta, kad išgėrus alkoholio vairuoti negalima. Taip pat supranta, kad neturint vairuotojo pažymėjimo vairuoti automobilio negalima, tačiau jam nebuvo išeities, norėjo padėti E.. Automobilis Citroen C3, kurio valstybinių numerių nežino, priklauso įmonei, kurioje dirba E., ji pati automobilį ir vairuoja. Važiuojant Vilniaus mieste, Ateities ar Visorių gatve, jam kelią užkirto greitosios pagalbos automobilis, medikai iš jo atėmė automobilio raktelius bei papurškė dujų, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, jis du kartus pūtė į alkotesterį, jeigu gerai atsimena, pirmą kartą įpūtė 2,70 promilės, antrą - 2,95 promilės. Su alkoholio matuoklio rodmenimis sutinka. Vairuodamas automobilį neturint tam teisės ir dar vartojus alkoholio, jis pilnai suvokė savo veiksmus, tačiau sprendimas vairuoti buvo priimtas labai greitai ir nelabai pagalvojo apie pasekmes. Vairuotojo pažymėjimą turėjo du metus, t. y. nuo 2010 m. iki 2012 m., tačiau jį prarado, kadangi padarė autoįvykį (el. b. l. 106-110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. A. S. parodė, kad 2022 m. kovo 21 d., apie 18.40 val., važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje su kolegomis V. V. ir S. J. greitosios pagalbos automobiliu, sankryžoje iš K. B. gatvės į Ateities gatvę, pastebėjo, kad automobilio Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas užvažiavo ant bordiūro. Įvykio metu vairuotojas pažeidė automobilio kairės pusės priekinę rato padangą ir nesustodamas mėgino važiuoti toliau. Jie šį automobilį aplenkė. Pro galinį langą pamatė, jog už vairo sėdi vyras, šalia sėdėjo moteris. Vairuotojas automobilyje elgėsi keistai, sukinėjo keistai vairą, dėl ko automobilis blaškėsi eismo juostose. Kadangi ši situacija jų ekipažui sukėlė įtarimą, ekipažo vairuotojas V. įjungė mėlynos šviesos švyturėlius ir sustojo, dėl ko automobilio Citreon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas taip pat sustojo paskui jų ekipažą. Priėjus prie vairuotojo, V. pro atidarytą vairuotojo langą, įtaręs, jog vairuotojas yra neblaivus (nuo asmens sklido alkoholio kvapas), paklausė, ar jis vartojęs alkoholį, vairuotojas atsakė neigiamai. V. pasakius, kad atvyks policijos pareigūnai, vairuotojas lėtai pradėjo važiuoti pirmyn. Vairuotojui pradėjus važiuoti, V. ištraukė iš automobilio spynelės raktelius. Tuo metu ji jau skambino 112 ir kvietė policijos pareigūnus. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė vairuotojui girtumą (el. b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad yra MB "Q." (duomenys neskelbtini). Automobilis Citroen C3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo įmonei. Pagal panaudos sutartį jis buvo patikėtas E. B. Automobilis buvo jos darbo įrankiu. Automobilis E. naudoti duodamas visam laikui kol ji dirba įmonėje. Ji automobiliu gali naudotis ir asmeniniais tikslais. 2022 m. kovo 21 d. E. nematė, nežino ką jį tą dieną veikė. Jis R. V. nepažįsta. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiims pats (el. b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad dirba MB "Q." (duomenys neskelbtini). Automobilis Citroen C3, valst. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei, automobilis jai patikėtas tol, kol ji dirba šioje įmonėje. Automobiliu galėjo naudotis ir savo reikmėms. R. V. yra jos sugyventinis. 2022 m. kovo 21 d. su R. buvo (duomenys neskelbtini) parke. Būnant parke pabėgo šuo ir ji kartu su R. važiavo ieškoti šuns. Ji buvo labai susijaudinusi ir dėl to negalėjo pati vairuoti automobilio. Automobilį davė vairuoti R.. Nežinojo, ar R.as turi teisę vairuoti transporto priemones, taip pat nežinojo, kad tą dieną R.as buvo vartojęs alkoholį. Neatrodė, kad R. būtų buvęs neblaivus. Važiuojant Ateities gatve, automobiliui kelią užkirto greitosios pagalbos automobilis ir jie iškvietė policijos pareigūnus, greitosios medikai įpurškė dujų R. ir iš jo atėmė automobilio raktelį (el. b. l. 38).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio D. I. 2022 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (el. b. l .7), 2022 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis (el. b. l. 10, 13, 14, 15), 2022 m. kovo 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis (el. b. l. 16-22), VšĮ Emprekis duomenimis (el. b. l. 28), Dreager alcotest 7510 rodmenų kvito duomenimis (el. b. l. 10-33).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V., bylai aktualiu laiku ir vietoje, vairavo automobilį CITROEN C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs kai nustatytas didesnis nei 1.51 promilės girtumas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 130-131).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, tačiau teistumas išnykęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. V., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję, ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog R. V. vairuodamas transporto priemonę neturėjo tokios teisės. VĮ Regitra duomenimis ši teisė buvo jam suteikta 2010 m. birželio 2 d. ir galiojo iki 2012 m. birželio 2 d. (el. b. l. 52). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, R. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymo pakyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 24 d. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo R. V. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB Q.. Iš įmonės direktoriaus parodymų matyti, kad automobilis buvo perduotas naudotis įmonės darbuotojai E. B., kuri automobilį galėjo naudotis ir asmeniniais tikslais, jam nebuvo žinoma, kad E. B. automobilį perdavė vairuoti neblaiviam kitam asmeniui. E. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino davusi vairuoti naudojamą automobilį R. V., tačiau nežinojo, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir yra neblaivus. Vertinant liudytojų parodymus, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ Emprekis duomenimis transporto priemonės Citroen C3, kaina su PVM Lietuvoje 1230 Eur, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 111-114). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. (R. V.) paskirti 52 MGL (2600 Eur) dydžio baudą.

Paskirti R. V. (R. V.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. kovo 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. V. (R. V.) išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Citroen C3“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

R. V. (R. V.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

R. V. (R. V.) išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė