Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui J. K. (J. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad mama N. K. netinkamai vykdytų savo motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnamečio D. K. išsakytą nuomonę ir išreikštą norą, kad sutinka ir nori gyventi su motina, išvadą teikiančios institucijos skyrius neprieštarauja nepilnamečio D. K. gyvenamosios vietos nustatymui su motina N. K.. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pritiesimo iš atsakovo, atsakovo jauną ir darbingą amžių, o taip pat į nepilnamečio D. K. amžių, išvadą teikiančios institucijos skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas, užtikrinantis būtinas sąlygas vystytis ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui, išvadą duodančios institucijos skyriaus nuomone, galėtų užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, išvadą duodančios institucijos skyriaus nuomone, turi būti nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus tenkinant kasdienius poreikius susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla, todėl skyrius neprieštarauja ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio argumentus ir reikalavimus. Pažymėjo, kad reiškia reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nurodė, kad šalių santuoka iširusi ir prašo nenustatyti termino susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl sutuoktinių taikinimo

5. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė N. Š. (dabartinė pavardė – K.) ir atsakovas J. K. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo negyvena jau keletą metų, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, vadinasi, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

8. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo dėl bendrų interesų nebuvimo, sutuoktinio abejingumo, nenoro prisidėti prie buities gerinimo, vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu.

9. Nors atsakovas buvo informuotas apie iškeltą bylą, tačiau jis nagrinėjamoje byloje buvo pasyvus – nei atsiliepimo į ieškinį, nei rašytinių paaiškinimų, kuriuose būtų išdėstęs poziciją dėl ieškinio reikalavimų, neteikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti jam nedalyvaujant neprašė, taip pat neteikė ir kitų procesinių prašymų

10. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad šalių santykiai santuokos metu blogėjo ir šalys pradėjo gyventi skyriumi. Santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą vienas kitą gerbti, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

11. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. Nutraukus santuoką, šalims paliekama jų turima pavardė „K.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

14. Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas pozicijos neišreiškė. Išvados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad nepilnametis D. K. išreiškė norą gyventi su motina. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo nepilnamečio D. K. gyvenamosios vietos nustatymui su motina N. K..

15. Taigi šalių sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove N. K..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

16. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šalių ginčo dėl to nekilo, todėl atsakovo su vaiku bendravimo tvarka šiuo sprendimu nenustatytina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 350 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėtų skirti pusę vaikui išlaikymui skirtinos sumos (700 Eur). Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaikui per mėnesį reikia 700 Eur sumos.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

19. Sprendžiant klausimą dėl tėvų turtinės padėties, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nedirba, nedarbo išmokos negauna. Ieškovė uždirba apie 1 300 Eur pajamas (atskaičius mokesčius). Abi šalys turi asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto.

20. Nors ieškovė gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes gauti didesnes pajamas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų, jam būtų nustatytas tam tikras darbingumo lygis, nėra. Be to, atsakovas, kaip ir ieškovė, turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalys turėtų lygiomis dalimis išlaikyti vaiką.

21. Ieškovė nurodė, kad ji taip pat gauna vaiko pinigus iš valstybės, tačiau, teismo vertinimu, pagrindo mažinti išlaikymo dydį valstybės mokama vaikui išmoka nėra, nes įstatyme nustatyta tėvų prigimtinė ir asmeninė pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuri valstybei turėtų būti perkeliama tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta.

22. Atsižvelgiant, į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 350 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

24. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

25. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto neįgijo.

Dėl kreditorių

26. Ieškovė nurodė, kad ji nei asmeniškai, nei kartu su sutuoktiniu neturi finansinių įsipareigojimų. Atsakovas duomenų apie (ne)turimus kreditorius nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys tenkintintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimo patvirtinimus. Ieškovė taip pat į bylą pateikė mokėjimo kvitą už sumokėtą žyminį mokestį. Iš viso ieškovė byloje patyrė 630 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti bei 109 Еur už sumokėtą žyminį mokestį.

30. Įvertinus bylos baigtį (ieškinys tenkintas), ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 630 Eur už teisines paslaugas yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 109 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 739 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 95 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 95 Eur žyminio mokesčio.

32. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 26,95 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K. (J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei N. K. pavardę „K.“, atsakovui J. K. palikti pavardę – „K.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2024 m. vasario 8 d.), pinigus už einamąjį mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 739 (septynis šimtus trisdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai atsakovo J. K. (J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 (devyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio. Valstybei mokamas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. K. (J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,95 Eur (dvidešimt šešis eurus 95 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.