- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e1-727-434/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17119-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021-02-17 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. viešaisiais darbais, 2021-09-13 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis V. T. 2025 m. gegužės 13 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) k., iš A. L. priklausančių dviejų šalia esančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė ten buvusį svetimą, A. L. priklausantį turtą - 600 erdmetrių medienos šakų, skirtų biokurui, 1000 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir užsiima apaugusių griovių, teritorijų išvalymu, o už darbą gauna atlygį - iškirstas šakas. Taip išvalęs, iškirtęs teritoriją, pagal skelbimą susiranda žmones, kurie susmulkina šakas į biokurą ir jas išsiveža ir už jas jam sumoka pinigus. Jis 2025 metų balandžio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) ir pagal seniūnijos leidimą išvalė nenaudojamą teritoriją ir dar keliems žmonėms išvalė teritorijas. Iškirstas šakas sudėjo į krūvas ir ieškojo žmonių, kas turėdami medienos smulkintuvą jas susmulkintų. Važiuodamas į darbus (duomenys neskelbtini) kaime, matydavo, kad yra krūva sukrautų šakų. Matėsi, kad taip pat išvalyta teritorija, tačiau kam jos priklausė, nežino. Kaime klausinėdavo kaimo gyventojų, kam jos priklauso, tačiau niekas nežinojo. Jis 2025-05-12 vakare internete susirado žmones, kurie gali susmulkinti šakas ir susitarė, kad 2025-05-13, ryte, jie atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie susitiko prie netoli šio kaimo esančio (duomenys neskelbtini) tilto ir važiavo smulkinti jo pripjautų šakų. Buvo apie 7.30 val. ir jis tiems žmonėms parodė, kad reikia susmulkinti ir tą jo jau matytą šakų krūvą, kuri priklausė ne jam. Kam priklausė nežino, manė, kad tai niekieno šakos. Už šias susmulkintas šakas jis gavo 600 eurų. Kur tie žmonės padėjo susmulkintas šakas, nežino, jie jas išsivežė susipylę į automobilio priekabą, greičiausiai jas pardavė biokuro gamybai, nes tos šakos tik tam ir yra skirtos. Jis tų žmonių nežino, jų nei vardo, nei pavardės neklausė. Taip pat dar tie žmonės jam susmulkino ir jo išpjautas šakas. Jis supranta, kad savavališkai pasisavino, pardavė susmulkinimui svetimas šakas ir dėl to labai gailisi. Su tų šakų savininku kalbėjo, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, jų atsiprašė, kad taip savavališkai pasielgė. Supranta, kad tai yra vagystė. Jiems padarytą žalą atlygino (el. b. l. 123-126).
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios A. L. pareiškimas ir jos parodymai, liudytojų V. L., A. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga:
3.1. Nukentėjusioji A. L. 2025-05-16 pareiškime bei apklausų metu parodė, kad 2025-05-13, apie 14.30 val., pastebėta, kad iš jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., yra pavogta jai priklausanti žaliava biokuro gamybai. Žaliavos biokurui buvo 600 erdvinių metrų, kuriuos vertina 1000 eurų. Viso dėl vagystės jai padaryta 1000 eurų turtinė žala. Ji (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sutuoktiniu V. L.. Ji kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) kaime turi įsigiję du žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sklypus nusipirko 2016 metais. Sklypų teritoriją po truputį tvarkėsi, išpjovė visus ten buvusius krūmus. Sklypų valymo darbus vykdė jų pažįstamas A. V.. Šių metų kovo ar vasario mėnesiais A. baigė valyti jų sklypą, šakos tada galutinai buvo sukrautos į vieną krūvą ir paliktos vietoje. Buvo su A. sutarta, kad jis tas šakas sutvarkys ir parduos kūrenimui. Koks kiekis sklype buvo šakų, ji nurodyti negali, tuo nelabai domėjosi. A. jai buvo sakęs, kad susmulkinus šakas, gautųsi apie 130 kubų susmulkintų šakų. Žiūrint rinkos kainą, šiuo metu vieno kubo kaina yra 6-8 eurai. 2025-05-13, apie 07:30 val., ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Važiuodama matė, kad jos sklype buvo smulkintuvas ir krovininis automobilis. Ar ten tuo metu jau vyko darbai, ji nematė, tačiau visas transportas buvo jos sklype prie šakų krūvos. Ji tuo metu nieko blogo nepagalvojo, pamanė, kad A. surado, kas nuperka ir susmulkina ten buvusias šakas. Krovinio automobilio su smulkintuvu kabina galimai buvo raudonos spalvos, su juodais elementais. Kabinos viršuje matėsi įjungtas apšvietimas. Koks krovininio automobilio su smulkintuvu modelis ir markė, pasakyti negali. Už sklype augusių eglučių matė stovintį lengvąjį automobilį, tačiau jo markės nurodyti negali. Po pietų jos sutuoktiniui V. paskambino A. ir pasakė, kad nebėra jų sklype buvusių šakų, kad jos yra susmulkintos ir išvežtos. Kas jas išvežė, jis nieko nežinojo. Jos sutuoktinis paskambino kažkokiam vyriškiui, kuris aplinkui (duomenys neskelbtini) rajone vykdo krūmų valymo darbus ir, kaip suprato, išsiaiškino, kad minėtas vyriškis tas šakas susismulkino ir išsivežė. Jos vyras, kiek žino, nusiuntė tam vyriškiui A. telefono numerį, kad būtų aptartas žalos atlyginimas, kadangi A. labiau žino ir supranta apie šakų kiekį, kuris buvo jų sklype. V. T. padarytą žalą dėl šakų vagystės atlygino, jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi (el. b. l. 18-23, 51-54, 62-64, 65-67).
3.2. Liudytojas V. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sutuoktine A. L.. Jie kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) kaime turi įsigiję du žemės sklypus, kuriuos nusipirko 2016 metais. Sklypų valymo darbus vykdė jų pažįstamas A. V.. Buvo su A. sutarta, kad jis tas šakas sutvarkys ir parduos kūrenimui. Koks kiekis sklype buvo šakų, jis nurodyti negali, apie tai daugiau gali pasakyti A. 2025-05-13 po pietų jam paskambino A. ir pasakė, kad nebėra jų sklype buvusių šakų, jos yra susmulkintos ir išvežtos. Kas galėjo pasisavinti šakas, neaišku. Tą dieną jis apžiūrėti savo sklypo nevažiavo, apie įvykį policijos pareigūnus informavo A. 2025-05-14 jis sugalvojo paskambinti vienam vyriškiui vardu V., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad jis jų apylinkėse vykdo apleistų sklypų valymo darbus. Jo kontaktinius duomenis žinojo iš ankščiau, kadangi prieš kurį laiką V. siūlėsi išvalyti, jo kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau to daryti jis jam neleido. Jam paskambinus V. ir pasakius, jog pasisavino ne savo šakas, jis jam iš karto prisipažino, kad jas pasisavino. Jam V. paaiškino, kad vienas gyventojas, kuris gyvena netoli įvykio vietos, kad šakos priklauso jam ir V. gali jas pasiimti. Jis V. pasakė, kad jam atsiųsiu A. numerį, kadangi šakų realizavimu rūpinosi A. ir aptartų, kaip galėtų atlyginti jiems padarytą žalą. Kadangi A. šakas tvarkė, žino jų kiekį ir kainą. Šiuo metu jiems su sutuoktine žala dar nėra atlyginta, jeigu V. jos neatlygins, jie skundą pateiks vėliau neturi (el. b. l. 103-106).
3.3. Liudytojas A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) k., prie upės yra žemės sklypai, kuris priklauso A. L. ir jos vyrui V. L.. Jis kartu su sklypo savininke A. L. bendru susitarimu sutarė, jog jis sutvarkys sklypą, tai yra išpjaus jame augančius nereikalingus krūmus ir išvirtusius, nudžiūvusius medžius. Šitą sklypą valė vienas tris žiemas. 2025 sausio-vasario mėnesiais jis baigė valyti sklypą ir išpjautus nereikalingus krūmus ir išvirtusius medžius, suvežė į vieną krūvą. Sklype sukrauta žaliava biokuro gamybai, tai yra krūmų, smulkių medžių šakos buvo paliktos kuriam laikui, kadangi prie jų privažiuoti nebuvo galima, nes ten buvo pakankamai šlapia. Sukrautą žaliavos krūvą jis pats išmatavo, kadangi norėjo apskaičiuoti, kiek yra erdvinių metrų. Norint perduoti žaliavą, žmonės užsiimantys biokuro gamyba, klausia, kokio dydžio yra krūva. Jis pats pasiskambino įmonei, kuri užsiima biokuro gamyba ir susitarė su įmone dėl žaliavos pirkimo. Tada įmonė atsiuntė savo atstovą apžiūrėti ir įvertinti žaliavos kokybę. Įmonės atstovas pasakė, kad iš sukrautos krūvos žaliavos gali būti nuo 140-160 kubinių metrų. Tuo metu įmonė siūlė nuo 6 iki 8 eurų už kubinį metrą. Jis pasiskaičiavo, jog už šią sukrautą šakų ir krūmų krūvą būtų galima gauti apie 1000 eurų. Kadangi šios žaliavos įmonė nepirko, todėl minėta žaliava biokuro gamybai buvo palikta toje pačioje vietoje, kur ji ir buvo sukrauta. Kiekvieną kartą važiuodamas į (duomenys neskelbtini) miestą ir atgal matydavo sukrautą žaliavą sklype. 2025-05-13, apie 14.30 val., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) miestą pamatė, kad krūmų ir šakų krūvos sklype nebėra. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miestą ir susitvarkęs ten reikalus, grįždamas į namus, užsuko į minėtą sklypą. Jo žiniomis, medžių ir krūmų šakų krūvos niekas negalėjo susismulkinti, iš sklypo išsivežti, kadangi jų pardavimu rūpinosi jis pats. Būdamas sklype, jis paskambino savo broliui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini)., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam pasakė, jog kažkas pavogė šakas, buvusias sklype. Tada jis jam pasakė, kad jis ryte matė, kad minėtas šakas ir krūmus smulkino speciali tam skirta šakų smulkinimo technika, tačiau jam nepranešė, kadangi pagalvojo, jog jis jau rado pirkėją. Jo brolis M. V., iš jo sužinojęs, jog jis šakų krūvos niekam neperdavė, jam pasakė, jog (duomenys neskelbtini) k. matė dirbančią techniką, skirtą šakų smulkinimui. Tada jis nuvažiavęs iki vietos, kurioje dirbo žmonės su minėta technika ir jų paklausęs, ar jie susmulkino minėtas šakas, jie jam atsakė, jog šakų tame sklype nesmulkino. Tada jis grįžęs atgal į sklypą paskambino sklypo savininkui V. L., norėdamas pasiteirauti, ar jis ką nors žino apie dingusią krūmų ir šakų krūvą. V. L. jam pasakė, kad apie tai nieko nežino. Baigęs pokalbį su V. L. jis iš karto paskambino skubios pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie dingusią krūmų ir medžių šakų krūvą. Medžių ir krūmų šakų, t. y. žaliavos biokurui, pardavimą organizuoti jį buvo įpareigojusi, šios žaliavos savininkė A. L.. Po to, kai žaliava buvo pavogta, susitarti dėl žalos atlyginimo su ją pavogusiu asmeniu vėl buvo įpareigotas jis. Iš pažįstamų sužinojo, kad A. L. žaliavą biokurui pavogė V. T., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jis pats ir V. T. skambinėjosi 2025 metų gegužės 14, 15 ir 16 dienomis, bandydami susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Su V. T. susitarti nepavyko, nes jis norėjo sumokėti mažesnę pinigų sumą nei jis buvo paskaičiavęs, kiek žaliava biokurui verta. V. T. jam iš pradžių siūlė 550 eurų, po to 600 eurų, galų gale 800 eurų, bet kai jis nesutikdavo su jo pasiūlyta pinigų suma, jis įsikarščiuodavo ir išjungdavo telefono pokalbį. Be to, įsikarščiavęs jis jam imdavo grasinti, kad jį primuš pats, ar pasakys, kad primuštų šakas smulkinę asmenys ir aprimdavo tik tada, kai pasakydavo, kad telefono mikrofonas įjungtas ir jų pokalbį girdi liudytojai. Šiuos grasinimus primušti jis priėmė kaip spaudimą, jog jis sutiktų su jo diktuojamomis sąlygomis. Supratęs, kad su V. T. susitarti nepavyks, jis paskambino žaliavos biokurui savininkei A. L., kuri atvykusi į policijos komisariatą parašė protokolą-pareiškimą (el. b. l. 95-98).
3.4. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-08-13, apie 16:24 val., A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog iš jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k. yra išvežtos ten buvę šakos, kurios prieš tai buvo susmulkintos (el. b. l. 10-12).
3.5. 2025-05-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., ribose prie upės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo teritorija. Į sklypo teritoriją patenkama iš kelio (duomenys neskelbtini) pusės, rytų kryptimi, ten yra įvažiavimo kelias į žemės sklypo teritoriją. Žemės sklypo teritorija apaugusi žolėmis. Teritorijoje, ant žemės, matyti smulkių šakų liekanos, smulkių šakų likučių ilgis yra 47.6 m, o plotis 5.7. Prie smulkių šakų likučių, ant žemės, matyti transporto priemonių padangų žymės, matyti išvažinėta žemė. Žemės sklypo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (el. b. l. 35-43).
4. Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę, jog jis pagrobė svetimą turtą ir šia savo veika padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
5. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir trukme (el. b. l. 146-160).
6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybės, kad jis visiškai prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
7. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, t. y., kad jis dirba, vykdydamas individualią veiklą, anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas keturis kartus, visas skirtas baudas yra sumokėjęs. Teismas sprendžia, jog Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis), be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei įpareigos nebenusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant pagrindui, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
8. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str., teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi (sveikatos priežiūra).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi (sveikatos priežiūra).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (įskaitant laisvės atėmimo) bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima