Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-494-253/2016

2016 m. balandžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. B. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims R. B., J. A., I. M. J., R. B. ir S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas T. B. patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarp J. B. (V.) ir T. B. nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) patvirtinti bendraturčių dalis po kadastrinių duomenų patikslinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iki santuokos nutraukimo pagal pateiktą projektą: R. B. valdoma dalis – 10/100; I. M. J. ir J. A. dalis –3/100; T. B. dalis – 11/100; T. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdoma dalis – 76/100; 3) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: ieškovui T. B.: automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); T. B. personalinę įmonę kavinę, į. k. (duomenys neskelbtini); 87/100 dalis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); 632/810 dalis žemės sklypo plote 0,0810 (duomenys neskelbtini); 87/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); atsakovei J. B.: poilsio patalpas 6-1, 5-2, 5-3 su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, šalių procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė šalių paduotus apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Įvertinus apeliacinių skundų turinį matyti, kad šalys nepateikė motyvuotų argumentų ir apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo ir jo pagrindo. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu skundžiamame sprendime, atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos priešieškinio reikalavimai dėl ieškovo vardu esančio gyvybės draudimo padalijimo bei nuostolių priteisimo iš ieškovo. Kito dalytino turto – automobilių bei T. B. personalinės įmonės–kavinės padalijimo tarp šalių klausimas apeliaciniuose skunduose nekeliamas ir ši sprendimo dalis iš esmės neginčijama.

Dėl gyvybės draudimo.

Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl AB SEB banke esančio ieškovo T. B. gyvybės draudimo padalijimo. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ dalį lėšų, sukauptų pagal T. B. VIP investicinio gyvybės draudimo sutartį su AB SEB banku. Iš 2013-12-23 UAB „SEB gyvybės draudimas“ rašto duomenų nustatyta, kad T. B. yra apsidraudęs investiciniu gyvybės draudimu, draudimo liudijimo Nr. GD019610 (t. 2, b. l. 100). Apeliantė skunde nurodo, kad T. B. turėjo dar vieną draudimą „MetLife“ bendrovėje, tačiau taip pat pažymi, kad dėl šio draudimo reikalavimų nereiškė. Iš byloje esančio ieškovui T. B. adresuoto 2015-01-13 rašto duomenų matyti, kad nuo 2012‑08-28 MetLife TUNZiR SA filiale ieškovo vardu buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, sutartis apmokėta iki 2012-09-28, jos galiojimas yra sustabdytas dėl eilinių draudimo įmokų nemokėjimo (nuo 2012‑08‑28 buvo sumokėta tik viena mėnesinė įmoka), o sutartis nėra sukaupusi jokios išperkamosios sumos (t. 3, b. l. 59). Apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad ji taip pat buvo sudariusi draudimo sutartį su UAB „SEB gyvybės draudimas“. Atsakovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad atsakovės turėto gyvybės draudimo sutartis buvo nutraukta 2012 m. dėl blogos materialinės padėties ir ji negavo jokių išmokų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie 2013‑04-10 pagal su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytą draudimo sutartį jai išmokėtas išmokas – 1 220,42 Lt (353,46 Eur). Nors apeliantė nurodo, kad tarp ieškovo vardu sukauptos ir atsakovės vardu sukauptos sumos yra esminė disproporcija, o T. B. nereiškė reikalavimo dėl atsakovės gautos draudimo sumos grąžinimo, kaip nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas T. B. pažymi, kad negalėjo žinoti apie šio draudimo sukauptas lėšas ir reikšti konkrečių pretenzijų. Ieškovo poziciją patvirtina ir tai, kad duomenys apie atsakovės gautas išmokas pagal jos vardu sudarytą draudimo sutartį pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad išmokų negavo, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad klausimas dėl jos gautos draudimo išmokos iš viso neturėjo būti nagrinėjamas, tačiau taip pat skundo argumentus grindžia ieškovo ir atsakovės draudimo lėšų santykiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, byloje buvusią atsakovės poziciją šiuo klausimu bei tai, kad santuokos metu savo gyvybę faktiškai buvo apdraudusios abi šalys, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada esant nurodytoms aplinkybėms dėl tik vieno sutuoktinio reikalavimo priteisti ½ dalį lėšų, sukauptų pagal kito sutuoktinio gyvybės draudimo sutartį, nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.

Dėl nuostolių priteisimo.

Atsakovės J. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ir nurodo, kad reikalavimas priteisti už laikotarpį nuo 2010-08-18 iki 2012-12-18 už turto dalį gautų (ar turėtų gauti) 8 400 Lt (28 mėn. x 300 Lt), t. y. 2 432,80 Eur, yra pagrįstas. Šį reikalavimą atsakovė grindė aplinkybėmis, jog T. B. be atsakovės sutikimo 2010-06-18 išnuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir už nuomą gauna kas mėnesį 600 Lt, bet atsakovė už savo dalį nieko negauna (t. 1, b. l. 62-65). Iš byloje pateiktos 2010-07-01 buto panaudos sutarties matyti, kad minėtos patalpos D. D. perduotos panaudai (t. 1, b. l. 152-155). Apeliantė nurodo, kad panaudos sutartis fiktyvi, pateikta tik po to, kai atsakovė pareikalavo savo nuomos mokesčio dalies, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas gauna lėšas už minėtų patalpų nuomą nepateikta. Kita vertus sutiktina, kad ir atsakovė gauna pajamas, nors ir esant nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, tačiau iš esmės iš bendro sutuoktinių turto patalpų nuomos. Atsakovė, remdamasi CK 3.94 str. 3 d., teigia, kad tokiu atveju jai priklausytų pusė negautų pajamų dėl sutuoktinio aplaidaus, neprotingo ir nerūpestingo turto tvarkymo. Pagal CK 3.94 str. 3 d., jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Ieškovas nurodo, kad ilgai nepavyko turto išnuomoti, o D. D. ketino butą nuomotis, tačiau nuomos atsisakė dėl didelės buto nuomos ir jo išlaikymo naštos, dėl to sudaryta panaudos sutartis. Iš panaudos sutarties matyti, kad panaudos gavėjas įsipareigoja pagal pateiktas sąskaitas sumokėti panaudos davėjui už patalpų elektrą, dujas ir vandenį kiekvieną mėnesį, taigi numatytas už patalpas mokėtinų mokesčių padengimas, dėl to nėra pagrindo konstatuoti ieškovo aplaidžių ar nerūpestingų veiksmų tvarkant turtą. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo reali galimybė išnuomoti patalpas komerciškai naudingesnėmis sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, šio atsakovės reikalavimo netenkinti.

Dėl dalytino turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir įtraukimo į dalytino turto balansą.

Apeliaciniame skunde ieškovas T. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė idealiosios ir realiosios sutuoktinių turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, šios dalies turtinio režimo. Šią poziciją apeliantas motyvuoja tuo, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja rašytiniam įrodymui – VĮ „Registrų centras“ dalių nustatymo projektui, numatančiam, kad sutuoktinių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 87/100 dalis, iš kurių 11/100 dalių asmeninės nuosavybės teise valdoma ieškovo T. B. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, o 76/100 dalys turto yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. B. pažymi, kad 2013 m. atlikus neinventorizuotų patalpų kadastrinius matavimus nebuvo atliktas pasikeitusių bendraturčių dalių perskaičiavimas, t. y. T. B. vardu liko registruota 78/100 dalys, ginčo tarp bendraturčių dėl turto dalių nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 4.262 str., įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovui T. B. įregistruota nuosavybės teisė į 78/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 78/100 dalis kitų statinių–kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-22, 108-110). Nors ieškovas byloje prašė patvirtinti bendraturčių dalis po kadastrinių duomenų patikslinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje name (duomenys neskelbtini), iki santuokos nutraukimo pagal pateiktą 2013-07-17 dalių nustatymo projektą (t. 1, b. l. 135), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikta įrodymų, kad tokie kadastro duomenų pakeitimai buvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1, 5 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 9 p.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas duomenis apie sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytiną nekilnojamąjį turtą, šiuo aspektu pagrįstai nurodė viešojo registro duomenis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, iš padarytų išvadų dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje patikslinimo bei teismo sprendimo motyvuose pateiktas išvadas dėl sutuoktinių turto padalijimo, darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje nurodant ieškovui ir atsakovei po ½ priteistinų kitų statinių (inžinerinių)–kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies dydį padaryta techninė klaida –nurodant 87/100 dalis vietoj 78/100 dalių. Ši klaida ištaisytina skundžiamą sprendimą patikslinant.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai ne visas T. B. vardu registruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat nepagrįstai į asmeninę ir bendrąją nuosavybę paskirstytos 632/100 dalys minėtu adresu esančio žemės sklypo. Šią poziciją grindžia argumentais, kad turtas santuokoje buvo iš esmės pagerintas. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 str. 1 d.). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 str. 1 d., kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas vertindamas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ieškovui T. B. nuosavybės teisė į 78/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 78/100 dalis kitų statinių–kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota ir 1981-12-02 bei 1987-11-12 paveldėjimo teisės liudijimų Nr. 18515 bei Nr. 2297 pagrindu (t. 1, b. l. 19-22, 108‑110). Iš nurodytų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų nustatyta, kad ieškovas paveldėjo dalį minėto gyvenamojo namo, tarp bendraturčių 1988-03-04 sutartimi nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka (t. 1, b. l. 23, 24, 27). Tačiau iš šalių paaiškinimų bei byloje esančio 1996-09-03 leidimo vykdyti statybos darbus bei 2001-06-21 kavinės patalpų praplėtimo-priestato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto nustatyta, kad santuokos metu ieškovas T. B. įvykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją (t. 1, b. l. 59, 60-61). Kaip skunde nurodo ir atsakovė, iš pradžių šalys gyveno patalpų dalyje, pažymėtoje indeksu 1A1p, tačiau po rekonstrukcijos išsikėlė gyventi į naujai pastatytą pastato dalį (2a2p), o dalyje, pažymėtoje indeksu 1A1p, įrengė parduotuvę. 1996‑05-24 sutartimi bendraturčiai perskaičiavo gyvenamojo namo dalis ir nustatė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką (t. 1, b. l. 25). Iš šalių paaiškinimų bei rašytinių duomenų byloje matyti, kad šalia senosios pastato dalies (1A1p) buvo pastatyta nauja pastato dalis, žymima indeksu 2a2p, o prie šios pristatyta pastato dalis, žymima indeksu 3a1p. Apeliantė pažymi, kad buvo atliktos pastato rekonstrukcijos, kurių metu T. B. vardu registruotas bendras plotas padidėjo, tačiau pažymėtina, kad ir atsiliepime į atsakovės skundą T. B. neginčija, jog visas pristatytas priestatas yra bendra nuosavybė su J. B..

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsižvelgęs į tai, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo įvykdyta santuokos metu, pirmosios instancijos teismas vertino, kad 78/100 dalys pastato – gyvenamojo namo su kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas išskyrė gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), esančias 37,19 kv.m. bendro ploto prekybos patalpas ir jas pripažino asmenine ieškovo T. B. nuosavybe, kaip įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Iš 2015-04-22 UAB „Lovertus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 150422LCH-01 duomenų nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini), esančios prekybos patalpos yra 37,19 kv.m. ploto, jas sudaro patalpos pirmame aukšte: 1-1 (1/3 dalis 0,47 kv.m.), 1-2 (1/3 dalis 1,33 kv.m.), 1-4 – 3,21 kv.m., 1-5 – 10,71 kv.m., 1-6 – 21,47 kv.m. Nors apeliantė nurodo, kad po rekonstrukcijos dalis senojo pastato (1A1p) patalpų buvo sujungtos su naujai pastatyto pastato dalimi (2a2p), o būtent – patalpa 1-3 ir 1-19 (virtuvė), kurių plotas tapo 15,73 kv.m., tačiau atsakovės nurodomos patalpos ekspertizės akte neįtrauktos į name esančių prekybos patalpų plotą. Iš bylos duomenų matyti, kad prekybos patalpos yra senojoje namo dalyje, t. y. pažymėtoje indeksu 1A1p, kurią ieškovas įgijo paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad buvo pakeista patalpų tikslinė paskirtis iš gyvenamųjų į parduotuvės (prekybos), tad akivaizdu, jog dėl to reikėjo daryti pagerinimus. Tuo tarpu tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad parduotuvės patalpose statybinių rekonstrukcijų ir pakeitimų nebuvo atliekama, iš esmės buvo tik atnešti baldai, taip pat nurodo, kad jo paveldėtoje namo dalyje langai nekeisti. Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog parduotuvės veikla nutraukta dar 2002 m., patalpos nudėvėtos, pagal paskirtį nenaudojamos. Įvertinus, kad minėtas parduotuvės patalpas santuokoje šalys naudojo pagal paskirtį, būdamos santuokoje gavo iš to naudos, tačiau ši veikla jau itin ilgą laiką nevykdoma, patalpos pagal tikslinę paskirtį nenaudojamos, nėra pagrindo konstatuoti esminį jų pagerinimą vien dėl tikslinės jų paskirties pakeitimo. Nepateikta patvirtinančių duomenų, kad atsakovės nurodomi vandentiekio ir nuotekų tinklai, dujų tinklai ir centrinis šildymas būtent į ieškovo paveldėtas patalpas įvesti santuokos metu, atsakovės ar sutuoktinių bendromis lėšomis ar atsakovės darbu, taip, kad šis turtas būtų laikytinas pagerintu iš esmės. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad dujotiekio įvedimas nesusijęs su jo paveldėta namo dalimi, nes visi sistemos vamzdynai yra naujai pastatyto priestato dalyje (2a2p) ir ieškovo brolio namo dalyje. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ne visas T. B. vardu registruotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prekybos patalpos, kaip ieškovo T. B. paveldėta turto dalis, yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir neįtrauktina į bendro dalytino turto masę.

Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija taip pat įvertina ieškovo T. B. apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo neatitikties paveldėjimo teisės liudijimui, numatančiam, kad paveldėta didesnė dalis, sudaranti 49,62 kv.m. Įvertinusi tai, kad iš paminėtų aplinkybių matyti, jog dalis ieškovo paveldėtų senojoje namo dalyje buvusių patalpų pristatant priestatą santuokos metu buvo rekonstruota ir sujungta su naująja dalimi (atskira nuo parduotuvės patalpų), o tokios rekonstrukcijos rezultatas pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teisėjų kolegija minėtą ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies nustatymo atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto 632/100 dalių žemės sklypo (0,0810 ha bendro ploto), esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymo į asmeninę ir bendrąją nuosavybę. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui T. B. registruota nuosavybės teisė į 632/810 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viešo registro duomenų bei rašytinių įrodymų byloje matyti, kad šią dalį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-12 sprendimu Nr. S16-9 dėl nuosavybės tiesių atkūrimo T. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės dalį – 0,0299 ha, bei 2010‑10-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi T. B. nupirkta 0,0333 ha žemės sklypo dalis iš bendro 0,0810 ha žemės sklypo ploto (t. 3, b. l. 165-169). Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teisės T. B. atkurtos į jam tenkantį buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš 1987-11-12 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, T. B., kaip anūkas, paveldėjo A. B. turto dalį. Esant tokioms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pagrindu atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį buvo būtent bendrosios jungtinės nuosavybės tiesių į pastatą turėjimas. Taip pat nėra pagrindo 2010-10-07 valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą sklypo dalį vertinti kaip esminį buvusios sklypo dalies pagerinimą, padidinant šio plotą, nes tokiu būdu nedaryta įtaka kitai sklypo daliai, o tiesiog santuokos metu įsigyta atskira, papildoma žemės sklypo dalis (0,0333 ha), kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo tarp sutuoktinių, o 0,0299 ha žemės sklypo dalį pagrįstai nustatė priklausant ieškovui T. B. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), esant galimybei padalija turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 str. 3 d.). Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą padalijo natūra. Skundžiamu sprendimu padalijant santuokos metu įgytą ir bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą nekilnojamąjį turtą ieškovui priteistos kavinės patalpos (69 000 Eur vertės) bei šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintos dalies kiemo aikštelės ½ dalis (950 Eur vertės), esančių (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovei J. B. priteista dalis gyvenamųjų patalpų (32 600 Eur vertės) bei šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintos dalies kiemo aikštelės ½ dalis (950 Eur vertės), esančių (duomenys neskelbtini). Remiantis 2015-04-22 UAB „Lovertus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu 632/810 dalies žemės sklypo rinkos vertė yra 83 000 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalims priteista po ½ dalį bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,0333 ha, kurios vertė sudarytų 43 733 Eur, šalims priteistų žemės sklypo dalių, t. y. po 0,0166 ha, vertė yra 21 867 Eur. Ieškovui T. B. taip pat priteistos poilsio patalpos su bendro naudojimo patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertė, remiantis 2015‑04-22 UAB „Lovertus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 150422LCH-02, yra 98 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, be to, atsakovei J. B. iš ieškovo T. B. priteista 20 000 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnės turto vertės dalį.

Apeliaciniu skundu ieškovas T. B. nesutinka su sprendimo dalimi natūra padalyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantė J. B. nesutinka su skundžiamu sprendimu atliktu nekilnojamojo turto padalijimo būdu iš esmės dėl šalims tenkančių turto verčių skirtumo ir atsakovei priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnės vertės turto dalį dydžiu. Vadovaujantis CK 3.117 str. 1-2 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK numatytais atvejais galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto T. B. argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo priimant skundžiamą sprendimą. Apelianto nuomone, teismo ekspertizės išvadoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas neteisingai, o tai turėjo esminės reikšmės turto vertės nustatymui ir sutuoktiniams tenkančių turto dalių vertei. UAB „Lovertus“ 2015-04-22 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 150422LCH-01 pažymėti viešo registro duomenys apie sutuoktiniams priklausančias turto dalis. Kita vertus matyti, kad buvo apžiūrėtos ir įvertintos konkrečios ieškovui ir atsakovei priklausančios patalpos, esančios minėtu adresu. Apeliantas teigia, kad namas yra dviejų aukštų, tuo tarpu ekspertizės išvadoje jis vertintas kaip vieno aukšto namas su mansarda. Kaip matyti iš ekspertizės akto duomenų bei teismo ekspertės L. C. paaiškinimų byloje, ekspertė atliko turto apžiūrą vietoje, užfiksavo faktinę situaciją. Ekspertizę byloje atlikusi teismo ekspertė byloje paaiškino, kad akte įvardydama patalpas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis apie tai, kad namas turi vieną aukštą, bei faktiškai esamas patalpas įvardijo pagal joms taikytiną atitinkamą sąvoką pagal esamą statybų teisinį reglamentavimą. Byloje teismo ekspertė taip pat davė paaiškinimus apie tai, kokiu būdu patalpas vertino kaip priskirtinas prie komercinių patalpų, nurodė, kokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais remiantis padarytos šios išvados. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad jo nurodomas skirtingas patalpų įvardijimas, taip pat teigdamas, kad rūsio patalpų priskyrimas ne pagal jų tikslinę paskirtį (t. y. prie komercinių patalpų, o ne gyvenamųjų patalpų), akivaizdžiai turi esminės reikšmės nustatytai turto kainai, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo nesivadovauti byloje atliktos teismo ekspertizės išvada.

Patikslintu ieškiniu ieškovas T. B. iš esmės prašė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui jo vardu registruotą patalpų dalį gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė prašė šiuo adresu esančias gyvenamąsias patalpas (206,93 kv.m. bendro ploto) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti kavinės patalpas bei prekybos patalpas. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinio naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tvarka. Įvertinus bylos duomenų visumą apie santuokos metu tarp šalių nusistovėjusio ilgalaikio faktinio naudojimosi minėtu turtu aplinkybes, tai, jog atsakovė J. B. yra bedarbė ir faktiškai naudojamos patalpos yra jos pajamų šaltinis, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei J. B.. Apelianto T. B. skundo argumentai, jog inžineriniai vidaus tinklai įrengti kaip vientisos sistemos visam pastatui, o ne atskiroms jo dalims, neįrodo, kad turto padalijimas natūra iš esmės nėra galimas. Pažymėtina, kad padalydamas santuokos metu įgytą ir bendrąją jungtine nuosavybe pripažintą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi patalpų identifikavimu 2015-04-22 UAB „Lovertus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 150422LCH-01 esančiame apžiūros akte ir sprendime nurodė šalims faktiškai priteistinas patalpas gyvenamajame name su kavinės patalpomis pagal jų paskirtį ir jų bendrąjį plotą. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kiemo aikštelę dalijo per pusę, nes ši iš esmės skirta kavinei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistos gyvenamosios patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), vertintina, kad jai pagrįstai priteista ir dalis kitų statinių–kiemo aikštelės minėtomis patalpomis tinkamai naudotis ir joms aptarnauti.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas prieštarauja turto prigimčiai, nes turtas atsirado iš paveldėjimo santykių. Kaip nurodyta anksčiau, nustatant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudarančią turto dalį išskirta iš paveldėjimo teisinių santykių atsiradusi nekilnojamojo turto dalis asmeninės nuosavybės teise priklausanti ieškovui. Be to, vertindama tiek minėtus apelianto argumentus, tiek ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl jai priteistinos kompensacijos dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad į aplinkybę, jog būtent ieškovo T. B. paveldėtoji turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ieškovo tėvų ir senelių namuose buvo pagrindas šalims santuokoje kurti bendrąją jungtinę nuosavybę šį turtą plečiant komerciškai itin patrauklioje vietoje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir, priteisdamas minėtu adresu esančias gyvenamąsias patalpas (kuriose vykdoma ir patalpų nuomos veikla) atsakovei, šią aplinkybę įvertino bei konkrečios bylos kontekste pripažino svarbia aplinkybe nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, iš esmės sutinka. Akcentuotina, kad tokią pirmosios instancijos teismo išvadą papildomai pagrindžiančia aplinkybe laikytina ir ieškovo sveikatos būklė, kadangi 2014-05-29 darbingumo lygio pažymos duomenimis ieškovui T. B. nustatytas tik 35 proc. darbingumas (t. 2, b. l. 148).

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), turėjo būti dalijamos per pusę, tačiau patikslintu priešieškiniu atsakovė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), prašė priteisti jai ir išreiškė poziciją, jog šios patalpos negali būti dalijamos pusiau, nes jos faktiškai nėra pritaikytos bendram naudojimui. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą T. B. taip pat pažymi, kad minėtose patalpose egzistuoja tik viena erdvė, nėra atskirų kambarių. Tad iš esmės vertintina, jog minėtos patalpos negali būti dalijamos natūra.

Matyti, kad skundžiamu sprendimu parenkant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto nekilnojamojo turto padalijimo tarp šalių būdą, taip pat ir sprendžiant dėl ginčo poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui bei atsakovei nustatant kompensaciją pinigais, iš esmės atsižvelgta į faktinį naudojimąsi turtu, abiejų šalių poreikį po santuokos nutraukimo turėti gyvenamąją vietą bei sudaryta galimybė abiem šalims po santuokos nutraukimo gauti pajamas iš jiems tenkančio turto. CK 3.117 str. 3 d. numato, kad sutuoktiniui priteisto turto vertei viršijant jo dalį iš bendro turto, šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į skundžiamu sprendimu atsakovei J. B. iš ieškovo nustatytą priteistinos kompensacijos už tenkantį mažesnės vertės turtą dydį – 20 000 Eur (sudarantį 8 proc. nuo padalyto sutuoktiniams bendro nekilnojamojo turto vertės), taip pat į skundžiamu sprendimų šalims priteisto nekilnojamojo turto vertes matyti, kad dalijant bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažintą nekilnojamąjį turtą iš esmės ieškovui nustatyta 69/100 dalis, o atsakovei – 31/100 dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus motyvus, vertina, kad toks nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nagrinėjamu atveju yra teisingas ir pritaikytas pagrįstai, dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos dydžio padidinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Palangos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi apeliantei J. B. atidėtas už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies, t. y. 1 000 Eur, sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės J. B. valstybei priteisintas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant ieškovui T. B. ir atsakovei J. B. po ½ dalį priteistos kitų statinių (inžinerinių)–kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies dydį, vietoje 87/100 dalių nurodant 78/100 dalis.

Priteisti iš atsakovės J. B. valstybei 1 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.