Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis ūkio dalies vedėju (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį – 46 MGL (1732,36 Eur) dydžio bauda (paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. gegužės 12 d.);

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 64 MGL (3200 Eur) dydžio bauda (paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d.),

kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. (toliau – ir V. S.), pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija ) 3 punkto, 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), (duomenys neskelbtini), vykdydamas išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už 100 Eur atlygį nugabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, iš (duomenys neskelbtini), automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini )atvyko į degalinės "Borusta" teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bei nenustatytam asmeniui į automobilį pakrovus 1000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir 1500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tokiu būdu įgijęs 2500 vnt. Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, ir yra 10 661 Eur, gabeno įgytas cigaretes automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai.

V. S. šiais veiksmais ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikti duomenys, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos, kaina su PVM Lietuvoje yra 2270 Eur.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jis neteisėtai įgijo 2 500 vnt. Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų cigarečių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL dydžio sumą ir yra 10 661 Eur, ir neteisėtai gabeno jas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) už sutartą 100 Eur atlygį, kol (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų.

V. S. veiksmai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

V. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. V. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

V. S. dirba, baustas administracine tvarka, byloje nėra įrašų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 47 straipsnio 3 dalis numato, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą bauda yra nuo 100 iki 4 000 MGL. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, V. S., skiriama bauda mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas konfiskuoja turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Darant nusikalstamą veiką buvo panaudotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausantis kaltinamajam V. S.. Ši transporto priemonė buvo būtina nusikalstamai veikai, numatytai BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaryti, t. y. neteisėtai įgytoms akcizais apmokestintoms prekės gabenti, todėl automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme. Kadangi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, todėl ši transporto priemonė konfiskuotina kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių pasienio rinktinėje, Klaipėdos g. 6, Pagėgiai (Kvitas B NR. B008630), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, –sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Konfiskavus transporto priemonę, kartu su automobiliu saugomi užvedimo rakteliai ir registracijos liudijimas, perduodami konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, V. S. paskirtą 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir skirti V. S. galutinę – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių pasienio rinktinėje, Klaipėdos g. 6, Pagėgiai (Kvitas B NR. B008630), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti;

– automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Kvitas (duomenys neskelbtini)), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių pasienio rinktinėje, Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2) Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5) Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.