- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1749-777/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- M. A., O. A.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1749-777/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. A. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir O. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1990-10-20 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1983, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad šeima yra iširusi, nuo 2011 m. kartu negyvena, netvarko bendro ūkio. Prašo patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-11 nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas nurodė, jog pareiškėjų nelygiomis dalimis prašomo padalyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2004 m., todėl negali būti laikoma objektyvia buto verte. Pareiškėjai įpareigoti patikslinti buto vertę. Pareiškėjai nenurodė dalijamo turto 1/5 dalies kitų statinių – kiemo statinių unikalaus numerio. Pareiškėjai dalijasi individualią įmonę bei 26 proc. AB „Dolphin Cataring“ akcijų, tačiau nenurodė jų vertės, nepateikė įrodymų, jog 26 proc. AB „Dolphin Cataring“ akcijų priklauso pareiškėjams. Pareiškėjai nepateikė kreditorės AB SEB banko sutikimo, jog prievolę jai po santuokos nutraukimo vykdys pareiškėjas. Pareiškėjai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kaip šis turtas susijęs su dalytinu turtu. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškimo rezoliucinės dalies 2 p. neteisingai nurodyta pareiškėjos pavardė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos M. A. atstovė advokatė S. Baracevičienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, jog teismas neteisingai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti duomenis apie buto aktualią vertę, nes tarp šalių dėl to nėra ginčo, be to, įstatymas tokios pareigos pareiškėjams nenumato. Teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti kreditoriaus sutikimą, nes kreditoriui buvo išsiųstas pranešimas apie kreipimąsi į teismą. Nurodė, kad kiti teismo nurodyti trūkumai (kiemo statinių unikalus numeris, akcijų vertė, įrodymai apie jų nuosavybės teisę, klaida pavardėje) yra neesminiai, juos buvo galima tikslinti teismo posėdžio metu. Šalys siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu be papildomų išlaidų, o duomenų apie turto bei akcijų vertę pateikimas susijęs su piniginėmis išlaidomis, be to, užtruks ilgiau nei teismo nurodytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 str., kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, bet ir ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Tačiau jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.
Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 str. 2 d. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Nurodytas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinio reikalavimas glaudžiai susijęs su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią kartu su prašymu sutuoktiniai turi pateikti teismui. Minėtoje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Pareiškėjų atstovė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti kreditoriaus sutikimą, nes kreditoriui buvo išsiųstas pranešimas apie kreipimąsi į teismą. Su tokia nuostata teismas nesutinka. Butas, adresu Paryžiaus Komunos g. 1-3, Klaipėda, įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 9), butui pirkti buvo suteiktas kreditas, butas yra įkeistas bankui. Šalys sutartimi butą nutarė pasidalyti nelygiomis dalimis, tačiau įsipareigojimus bankui prisiėmė vykdyti tik pareiškėjas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pateikti kreditoriaus sutikimą dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų, nes jos turės įtakos kreditoriaus teisėms bei pareigoms.
Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl buto vertės, dėl to teismas nepagrįstai nurodė pateikti duomenis apie aktualią buto vertę. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Dalijamo buto vertė nustatyta 2004 m., pareiškėjai butą nutarė padalyti nelygiomis dalimis, pareiškėjai atitenka didesnė buto dalis. Dėl to, siekiant nustatyti, ar dalijant turtą nebus pažeisti vieno iš sutuoktinių interesai, būtina nustatyti realią dalytino turto vertę.
Apeliantų atstovė skunde nurodo, kad kiti teismo nurodyti trūkumai (kiemo statinių unikalus numeris, akcijų vertė, įrodymai apie jų nuosavybės teisę, klaida pavardėje) apskritai yra neesminiai, juos galima pašalinti teismo posėdžio metu. Ši nuostata nepagrįsta. Paminėti trūkumai, aiškiai susiję su dalytinu turtu ir pareiškėjos pavarde po santuokos, negali būti laikomi neesminiais, nes jų pašalinimas turės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms po santuokos nutraukimo. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sudedamoji teismo sprendimo dalis, kurioje privalo būti visi turtą bei asmenys identifikuojantys duomenys. Reikalavimas pateikti duomenis apie dalytino turto – akcijų nuosavybės teisę bei jų vertę negali būti laikomi neesminiu. Teismas gali patvirtinti tik tokią sutartį, kuri atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 541 str.), o tuo atveju, jeigu šalių sudarytos sutarties trūkumai būtų šalinami ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o teismo posėdžio metu, gali būti pažeistas CPK 540 str. 2 d. nustatytas prašymų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėjimo terminas. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad duomenų apie turto bei akcijų vertę pateikimas susijęs su piniginėmis išlaidomis, be to, užtruks ilgiau nei teismo nurodytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog ši pareiškėjų atstovės nurodyta priežastis negali būti laikoma pagrindu teismui priimti įstatymų reikalavimų neatitinkančio procesinio dokumento. Tuo atveju, jeigu pareiškėjams nepakaktų teismo nustatymo termino, jie turi teisę, nurodydami priežastis, prašyti teismo nustatytą terminą pratęsti (CPK 77 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai, siekiant užtikrinti pareiškėjų bei jų kreditorių interesus, laikytini pagrįstais ir teisėtais, o teismo priimta nutartis negali būti pripažinta trukdančia pareiškėjams realizuoti teisę kreiptis į teismą. Priešingu atveju, jei nutraukiant santuoką būtų netinkamai išspręstas pareiškėjų prievolinių įsipareigojimų kreditoriams tolesnio vykdymo klausimas, gali būti pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, privalo pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, taip pat ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų pareiškėjų kreditorių ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Įvertinus nurodytas aplinkybės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutartį palikti nepakeistą.