Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai L. K.., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat L. K. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

L. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodkeso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš Linos K. R. D. naudai priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariama pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2007-11-24 apie 3 val. Kaune, Nepriklausomybės aikštėje šalia namo Nr. 7, veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, jiems abiems panaudojus fizinį smurtą R. D. atžvilgiu, dėl ko šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžimu, pagrobė iš nukentėjusiojo piniginės 95 litus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2008-10-06 kaltinimas L. K. buvo pakeistas, kaltinant ją pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, iš kaltinimo pašalintas nukentėjusiojo turto, 95 litų, užvaldymas.

Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalį už tai, kad 2007-11-24, apie 03.00 val., viešoje vietoje, Kaune, Nepriklausomybės aikštėje šalia 7 namo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pribėgusi prie nukentėjusiojo R. D., užšoko jam ant nugaros, trenkė delnu į veidą, o tuo metu pribėgus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir sudavus smūgį nukentėjusiajam R. D. į galvą, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, užšokusi ant nukentėjusiojo, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei spardydama kojomis į krūtinės, pilvo, lytinių organų sritį ir kitas kūno vietas, tačiau ne mažiau dviejų smūgių, plūsdama įvairiais necenzūrinais žodžiais, savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą L. K. išteisinta, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas savo išvadą grinė nukentėjusiojo R. D. parodymais, kad smūgį, nuo kurio jis prarado sąmonę, jam sudavė ne L. K., bet tyrimo nenustatytas asmuo. Teismas padarė išvadą, kad L. K., nors ir užpuolė nukentėjusįjį ir jį mušė, nesudavė smūgio, kuriuo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, argumentuodamas tuo, kad tarp nukentėjusiajam atsiradusios žalos ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, konstatuodamas, kad nukentėjusysis dėl L. K. veiksmų patyrė ne tik kūno sužalojimus, bet bet ir dvasinius išgyvenimus, didelį išgąstį, emocinį stresą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. D. prašo L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirti bausmę ir priteisti iš pastarosios jo naudai 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog ne L. K. suduoti smūgiai sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą,. Apelianto manymu, teismas tokios išvados priėjo, neapklausęs specialisto apie sužalojimų pobūdį, nepašalinęs prieštaravimų tarp kaltinamosios ir liudytojų parodymų, taip pat be pagrindo padarė išankstinę išvadą, jog L. K., būdama moteris, tokio pobūdžio sužalojimų iš viso negalėjo padaryti.

Apeliacinės instancijos posėdyje prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą teismas išnagrinėjo šališakai. Nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą atmesti, nuosprendžio nekeisti.

Nukentėjusiojo R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis panaikintas, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nors formalių teismo pripažinimo šališku pagrindų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ir 2 dalyje, nėra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas, numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tai yra, kai nustatomos kitos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę teismo nešališkumu.

Visų pirma, teismas be jokių pateisinamų priežasčių nesiėmė priemonių, kad į teismo posėdį būtų iškviestas ir apklaustas D. Z., kurio asmenybę ir asmens duomenis nurodė L. K. dar ikiteisminio tyrimo metu. Šį asmenį L. K. nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kad toks asmuo iš tikrųjų egzistuoja ir kad jis dalyvavo įvykyje, patvirtina ta aplinkybė, kad D. Z. atžvilgiu dėl tų pačių veiksmų, kurie inkriminuoti L. K., buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui ir šiuo metu nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme. Šiame procese L. K. dalyvauja kaip liudytoja. Esant tokioms aplinkybėms, bylas išnagrinėti teisingai, jų nesujungus į vieną bylą, neįmanoma.

Antra, nors L. K. buvo pareikšti įtarimai ir ji teisiama dėl to, kad jai inkriminuotą veiką ji padarė su tyrimo nenustatytu asmeniu, (t. y., D. Z.), teismas nė nebandė aiškintis abiejų asmenų bendrininkavimo turinio, o nuosprendį L. K. atžvilgiu priėmė pašalinęs bendrininkavimą ir to pašalinimo visai neaptaręs. Jeigu toks nuosprendis įsiteisėtų, jis iš anksto eliminuotų D. Z. atsakomybę.

Kad teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai, patvirtina ir tai, kad nebuvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių tiesai nustatyti- neapklaustas specialistas, nepatikrintos L. K. versijos. Teismo išvados skubotos, prieštaringos ir nesuprantamos. Esant situacijai, kai baudžiamoji byla D. Z. atžvilgiu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje dėl paminėtų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio nei patikrinti, nei ištaisyti nėra galimybės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.