Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu1 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi savo Sprendimą1 iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada, o ne nustatytais faktais bei paties pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo prieš daug metų, dėl ko priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą Sprendimą1.

Migracijos departamentas Sprendime1 nurodo, jog pareiškėjas užpildydamas klausimyną nurodė, jog 1997-2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Tačiau pareiškėjas užpildė klausimyną ir nurodė: 1997-2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono skyrius nepaprastųjų situacijų, gaisrų gesinimas ir likvidacija nepaprastų situacijų...“ (t. y. dirbo gaisrininku). Migracijos departamentas Sprendime1 abstrakčiai nurodė pareiškėjo darbo vietą, nenurodydamas nei pareigų, nei atliekamų darbo funkcijų, nei kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbo vieta, kurios gali būti identifikuojamos kaip darančios įtaką, tuo tarpu ir vertinant pareiškėją, kuris galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui. Pareiškėjas informuoja, jog Migracjos departamentui sąžiningai atskleidė informaciją apie savo darbą Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo ugniagesys. Ugniagesys - specialistas, apmokytas gesinti gaisrus, keliančius pavojų gyvybei, turtui ir aplinkai. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėja skęstančius žmones, suteikia jiems pirmąją pagalbą per stichines nelaimes ir buityje, taip pat užsiima gyvūnų gelbėjimu, transporto avarijų likvidavimu, cheminių ir ekologinių incidentų padarinių šalinimu. Taigi iš aukščiau nurodyto, nėra aiškus ryšis tarp pareiškėjo dirbto darbo ir galimos grėsmės visuomenės saugumui. Pažymėjo, jog pareiškėjas jau nuo 2018 m. dirba Lietuvos Respublikoje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju. Pareiškėjas įsidarbinęs Lietuvos įmonėje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju turėjo pastovų darbą, nusistovėjusį darbo grafiką ir reguliarias, pastovias pajamas, t.y. pareiškėjas buvo užtikrintas dėl pragyvenimo šaltinio ir gabėjimo išlaikyti savo šeimą. Santykiai su darbdaviu taip pat buvo nusistovėję ir nei viena iš darbo santykių šalių neketino keisti nusistovėjusią darbo tvarką, nes nebuvo tam nei teisinių, nei faktinių pagrindų.

Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas1, priimtas neįvetinus objektyviai ir išsamiai, kaip pareiškėjas kelia grėsmė visuomenės saugumui, paveikia ne tik pareiškėjo teisę į darbą, kurį dirba nuo 2018 metų, bet ir Lietuvos įmonės interesus, kurios veikla - tarptautiniai krovinių vežimai, tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų, o kaip žinoma Lietuvoje ypatingai trūksta šios profesijos atstovų (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams patvirtinimo“).

Daro išvadą, jog atsakovui priimant Sprendimus, kurie yra formaliai įvertinti ir neatitinka faktinių aplinkybių, daro neproporcingą žalą ir Lietuvos įmonėms, kurios užtrunka ilgą laiką, kol susiranda darbuotoją, įvykdo ilgą užsieniečio įdarbinimo procedūrą, apmoko darbo, o galiausiai šie darbo santykiai priverstinai turi būti nutraukiami, nes užsieniečiui atsisakoma pratęsti jau išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui nuo 2018-2019 buvo išduotos nacionalinės vizos, 2019-2021 ir 2021-2023 išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi išduodant nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nekilo abejonių dėl pareiškėjo ir nebuvo nustatyta, jog asmuo galėtų kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Taip pat pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pildydamas klausimyną Migracijos departamentui pareiškė, jog nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Pareiškėjas taip pat nepalaiko Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, tačiau pareiškėjas yra vienas iš daugelio šios valstybės gyventojų, kurie negali pakeisti valstybės režimo, taip pat nėra galimybės palikti namų, turto, išvykti gyventi į kitą valstybę. Pareiškėjas nurodo, jog nėra pagrindo abejoti jo pažiūrom ir išreikšta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomų veiksmų, nes abejoti Migracijos departamentas neturi jokio pagrindo, o vien manyti, ką pareiškėjas galėtų ar negalėtų, yra tik subjektyvus vertinimas priimant Sprendimą1. Migracijos departamentas pats nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, o pasirėmė tik VSD išvada. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas Sprendimas1, pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, nes Sprendime1 nėra atsakovo pusės atlikto vertinimo, nuomonės, išvadų, įžvalgų, argumentų. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą1, neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius atsakovo įtarimus. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos. Vieninteliai nustatyti faktai, tai pareiškėjo nurodyta informacija (Migracijos departamento Sprendime1 nurodyta ne visa pareiškėjo klausimyne nurodyta informacija), jog dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 1997- 2017 metais, ir tai laikoma grėsme.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Sprendimas1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl prašo panaikinti Sprendimą1 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.

2023-08-01 teisme gauti pareiškėjo 2023-07-21 papildomi paaiškinimai. Juose pareiškėjas patikslino savo darbinę veiklą. Nurodo, kad nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. dirbo įvairiose pareigose ((duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) kaimo gaisrinės viršininkas, priešgaisrinės priežiūros inspektorius, vyresnysis inžinierius gaisrų prevencijai ir likvidavimui) (duomenys neskelbtini) rajono skyriuje ekstremalioms situacijoms. Jo pagrindinė pareiga dirbant buvo gesinti gaisrus ir gelbėti juose esančius žmones. Kitose pareigose atliko įvairias funkcijas: rajono gyventojų ir dirbančių piliečių mokymas priešgaisrinės saugos taisyklių, organizacijų ir įmonių bei piliečių gyvenamųjų pastatų priešgaisrinės būklės tikrinimas, kalbėjimas rajono darbo kolektyvuose, gyventojų informavimas apie avarinių situacijų (gaisrų), gaisrų patikrinimų vykdymas (priežasčių ir už jų kilimą atsakingų asmenų nustatymas), rajono vadovybės informavimas apie organizacijų ir įmonių, rajono gyvenamojo fondo priešgaisrinės saugos būklę, apie priemones, imamasi gerinti rajono priešgaisrinės saugos lygį ir užkirsti kelią kitoms ekstremalioms situacijoms, ruošiant informaciją besidomintiems būtinybe padėti suremontuoti krosninį šildymą ir pakeisti elektros laidus vienišiems senoliams ir kitiems nepasiturintiems piliečiams. Darbo metu neturėjo galimybės susipažinti su slaptais dokumentais. Atleistas iš darbo dėl neigiamų priežasčių, nes (duomenys neskelbtini) ministerijos atstovui tikrinant jo skyrių, jis su juo sukonfliktavo, jis tikrintojo adresu panaudojo nenorminę leksiką. Apie šį įvykį tikrintojas pranešė Ekstremalių situacijų ministerijai, tai ir buvo jo atleidimo priežastis. Iki šiol laiko nuoskaudą aukštesnei vadovybei dėl to, kad sąžiningai atliko savo darbo pareigas (nestandartizuotas darbo laikas, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, naktimis, naudojo asmeninį automobilį ir degalus), o jie jį padarė nusikaltėliu, išmetė kaip nereikalingą elementą, niekas net nepadėkojo už darbą. Jis niekada nebuvo politinių partijų narys, niekada nesikišo į politiką, neturi nieko bendra su politika. Jau penkerius metus sąžiningai dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik tam, kad gautų atlyginimą šeimai išlaikyti. Pareiškėjas yra prieš karą Ukrainoje ir už greitą konflikto sprendimą taikiu būdu.

Migracijos departamentas gavo VSD 2023-05-19 išvadą Nr. 18-5497, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) piliečiui A. C. išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 p. nustatyta, kad priimant Sprendimą2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Mano, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų Sprendimą1, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimai yra priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgdamas į tai, priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) piliečiui A. C. išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyse ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Nurodo, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi klausimą.

Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr, IX-907), kurios 14 punkte teigiama: ,,Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022-02-24 Rusijos Federacija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų Aliaksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos valstybę strategijoje. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 ,,Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Šioje rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 ,,Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo.“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Rezoliucijoje griežtai smerkiama Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiama karinė agresija, įvykdyti ir toliau vykdom karo nusikaltimai prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimai žmoniškumui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo darbo laikotarpiai nelaikytini ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, bei įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Pažymi, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Vertinant pareiškėjo ryšius Lietuvos Respublikoje bei patikrinus informaciją Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose, nustatyta, kad Lietuvos Respublika jam buvo išdavusi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018-07-18 iki 2019-07-09 ir nuo 2019-07-17 iki 2019-10-16. Šis užsienietis taip pat buvo gavęs leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2019-07- 10 iki 2021-06-29. Šiuo metu pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2021-06-09 iki 2023-06-09, buvo panaikintas 2023-05-31 Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S79668. Aktualiausiais 2023-06-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2018-08-01 iki dabar su pertraukomis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinant jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis šiuo metu tokių ryšių neturi. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Mano, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją ir priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSD nuomone, atsakovas priėmė Sprendimus pagal kompetenciją, vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktais, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2023-05-19 VSD raštu Nr. 18-5497 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, nurodė, kad 1997–2017 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) pil. A. C. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Pranešimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad Migracijos departamentas 2023-06-08 priėmė sprendimą Nr. 23S85168, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-06-08 iki 2028-06-07 vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi.

2023-06-09 elektroninis laiškas, patvirtinantis Sprendimo1 įteikimą pareiškėjui.

2023-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika Nr. 23-272, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2018-08-01 iki 2023-06-05. Pareiškėjas pasižymi darbštumu, strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus. Pareiškėjas, vairuodamas vilkiką, nebuvo padaręs avarijų ir eismo pažeidimų. Pareiškėjas pasižymi kaip dėmesingas, mandagus, drausmingas darbuotojas.

2023-07-21 pareiškėjo paaiškinimas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.