Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. P. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-18-2023, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. 2023 m. kovo 23 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-18-2023, buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2022 m. spalio 28 d., 16.32 val. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką Mažeikių rajono savivaldybės skyrių darbuotojams, Viekšnių seniūnijos seniūnui K. K. ir šios seniūnijos darbuotojams, pavaldiems seniūnui, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariams, laiške tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, peržengiant viešo asmens kritikos tolerancijos ribas, apie Viekšnių seniūnijos seniūną K. K., kompromituojant ir diskredituojant K. K. asmenį, be to pateikė „vizualinę emociją“, suprantamą kaip matomą šališką jausmų reiškimą, diskriminuojančiai šaržuojant, įžeidžiant ir žeminant K. K. asmenį, taip griovė pasitikėjimą K. K., menkino jo asmenį, kompromitavo kaip valstybės tarnautoją ir įžeidė jo garbę ir orumą. O būtent L. P. laiške nepateikdamas faktinių duomenų ir tikros informacijos duoda suprasti, neva K. K. neatlieka savo pareigų, nevykdo arba vykdo netinkamai kaip valstybės tarnautojas viešojo administravimo funkcijų, galimai piktnaudžiauja valstybės tarnyba, yra šališkas: „...> Primename, kad Viekšnių seniūnijoje Viekšniuose nepavyksta puse metų suderinti projekto šviesolaidinių kabelių perklojimo iš orinių į požemines linijas Mažeikių gatvėje, Mažeikių 1-asis takas, Mažeikių 2-asis takas, Mažeikių 3-asis takas, Mažeikių 5-asis takas, Draugystės gatvėje. Taip pat 2 metus uždaryti kasimo leidimą Palnosuose, o tai pagal naujausią tarybos sprendimą kasinėjimo darbams trukdo išsiimti naujus kasimo leidimus. Taip pat Kapėnuose mėnesiais neišduodami leidimai jungti naujus klientus.<..,“ Toliau L. P. nepateikdamas konkrečių faktų, kad kažkokie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, duoda suprasti, neva K. K. būdamas Viekšnių seniūnijos seniūnu teikia nepagrįstus reikalavimus projektų derinimui, kas pažeidžia Viekšnių seniūnijos gyventojų teisėtus interesus „...> Suprantame, kad per dvidešimt kelis mūsų darbo metus taip ir neišmokome dirbti pagal Jūsų pageidavimus, bet prašome Jūsų suderinti minimus projektus, nes Viekšnių seniūnijos gyventojai negali naudotis kokybišku interneto, televizijos ir telefonijos ryšiu.<...“. L. P. menamai, kartu pabrėžtinai sveikina seniūną, kas suprantama kaip ironija, pašaipus kaltinimas, tekstas spausdintas didžiosiomis raidėmis, o informacija neatitinkanti tikrovės, nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kokius aktyvius neteisėtus veiksmus seniūnas atliko, be to L. P. skleisdamas diskredituojančią informaciją apie K. K. klaidina, kadangi L. P. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo ir kituose Lietuvos regionuose, rajonuose „...> SENIŪNĄ NORIME PASVEIKINTI UŽ AKTYVŲ DALYVAVIMĄ ŽLUGDANT VIETINĮ TELEKOMUNIKACIJŲ VERSLĄ!<...” L. P. sveikinimas: „...>Su Moliūgų švente!<...”, spausdinto laiško teksto pabaigoje, suprantamas kaip skirtas visiems elektroninio laiško gavėjams – valstybės tarnautojams, politikams viešai įžeisti, kai moliūgas menamai dar suprantamas kaip žmogaus protinių gebėjimų apibūdinimas ar apibūdinant tingų, nerangų žmogų. Po tekstu įkeltame L. P. paveiksle pavaizduotas vyriškis, kurio galva plika, jo rankos sunertos ties krūtine, vaizduojamas vyriškis stambaus kūno sudėjimo, vilkintis kostiumą, už jo, juoda spalva dangaus fone nupieštas jo šešėlis, šešėlis vaizduojamas su karūna, aukštesnio ūgio ir su apsiaustu, paveikslo kontekste duodama suprasti, kad vaizduojamas Viekšnių seniūnas K. K., taip išjuokiant jo asmens bruožus, jį ironizuojant. Taigi L. P. skleista informacija pasireiškė netinkamai išsakytais apibūdinimais, neetiškais ir žeminančiais žodžiais ir vaizdais, kurie visuomenėje suprantami kaip neigiami, užgaulūs, įžeidžiantys asmenį (taip pat valstybės tarnautoją), sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, demonstruojantys bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituojantys jį ir kenkiantys jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse, tokiais savo veiksmais, L. P. pažemino valstybės tarnautojo K. K. garbę ir orumą.

Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. P. paskirta 175 eurų dydžio bauda.

L. P. nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 507 straipsnį. Nurodė, jog nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 636 straipsnis), t. y. jis yra visiškai nemotyvuotas, neaišku kokie įrodymai patvirtina padarytą veiką, be to, nurodyta, kad nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors priimant nutarimą dalyvavo ir jis, ir jo atstovas. Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas pagrįstas šališka, subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis. Pasak L. P., byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar kiti el. laiško gavėjai pakeitė nuomonę apie K. K., kaip apskritai vertino laišką, taip pat negauta specialisto išvada dėl teksto suvokimo, nes el. laiško turinio vertinimas reikalauja specialių žinių. L. P. teigimu, jo siųstame laiške nėra jokių žeminančių, įžeidinėjančių ar užgauliojančių žodžių apie K. K., todėl nėra valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo sudėties požymių, o į nutarimą perkelti K. K. nurodyti teiginiai – tai jo paties samprotavimai, išvados, o ne objektyvus duomenų vertinimas. Elektroniniu laišku išsiųstas sveikinimas su tekstu bei paveiksliuku neleidžia konstatuoti, kad tekstas buvo nepagarbus, kad juo buvo siekiama įžeisti valstybės tarnautoją – šiuo konkrečiu atveju seniūną, tokiu būdu pažeminti jo garbę ir orumą. Skunde pažymima, kad el. laiškas siųstas net trisdešimčiai adresų, ir tik vienas iš jų – K. K., pateikė skundą. Taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo išaiškinta ar kitiems minėtą el. laišką gavusiems asmenims jis sukėlė kokių neigiamų pasekmių, ar paskatino neigiamai galvoti apie Viekšnių seniūną K. K. Šiuo siųstu el. laišku jis prašė atlikti tam tikrus darbus, t. y. suderinti projektus, nes Viekšnių seniūnijos gyventojai negali naudotis kokybišku interneto, televizijos ir telekomunikacijos ryšiu. Tuo pačiu jis pasveikino visus su moliūgų švente, ko niekaip negalima traktuoti kaip diskredituojančios informacijos apie K. K. skleidimą, nes laiškas išsiųstas 2022 m. spalio 28 d., penktadienį, 16.30 val., po valstybės tarnautojų darbo valandų, o pirmadienį, t. y. spalio 31 d. buvo Helovynas, arba kitaip Moliūgų šventė, pripažįstama ir švenčiama visuotinai Lietuvoje ir užsienyje. Prašo panaikinti 2023 m. kovo 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas L. P. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo viešąjį ryšių tinklą, turi pastoviai su juo dirbti, prašyti seniūnijų, savivaldybių leidimų kasti žemę ir susiduria su problemomis, todėl 2022 m. spalio 28 d. siųstame el. laiške išreiškė tam tikrą kritiką, jog neišduoda leidimų, vilkiną procesą, dėl ko jo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali Mažeikų rajono gyventojams teikti kokybiško ryšio. L. P. manymu, jo rašytame el. laiške išdėstyta kritika yra tinkama, jis K. K. įžeisti nenorėjo. Prie laiško pridėtas paveiksliukas – tai paprasta vizualizacija. Pasveikinimu „Su Moliūgų švente!“ įžeisti nieko nenorėjo ir išvis nustebo, kad kažkas tai įžvelgė. Laiškas buvo siųstas ne konkrečiai K. K., o ir administracijai, merui, tarybos nariams, kad atkreiptų dėmesį į šią problemą, bet Viešosios tvarkos skyriaus pateiktais duomenimis niekas daugiau neįsižeidė. Daugiau niekam minėtas laiškas neigiamų emocijų nesukėlė, neteko girdėti, kad el. laiškas būtų sukėlęs žmonėms neigiamą reakciją į K. K., kad pakenktų jo prestižui tuo labiau, kad tekstas nebuvo paviešintas viešoje erdvėje.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, yra visiškai nemotyvuotas, neaišku, kokie įrodymai patvirtina neva padarytą veiką. Išsiųstu el. laišku L. P. neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti valstybės tarnautojo. Tai darbinio pobūdžio laiškas, nes L. P. prašė suderinti projektus, kuris buvo išsiųstas prieš šventinį laikotarpį, t. y. 2022 m. spalio 28 d., penktadienį, o pirmadienį jau buvo Helovynas, todėl pasveikino gavėjus su artėjančia moliūgų švente. Pareiškėjo atstovo teigimu, laiške nebuvo jokių žeminančių, įžeidžiančių ar įžeidžiančių žodžių, kuriais L. P. būtų pasisakęs apie K. K..

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Mažeikių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą, nepateikė. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėjos dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 507 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę - ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo nukreipti į tarnautojus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų garbę ir orumą. Didelę reikšmę turi ir įžeidžiančių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, ar žodžiai buvo vartojami pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Svarbu ir tai, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar asmuo nebuvo išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad L. P. 2022 m. spalio 28 d., 16.32 val. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, adresuotą Mažeikių rajono savivaldybės skyrių darbuotojams, Viekšnių seniūnijos seniūnui K. K. ir šios seniūnijos darbuotojams, pavaldiems seniūnui, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariams, „...> Primename, kad Viekšnių seniūnijoje Viekšniuose nepavyksta puse metų suderinti projekto šviesolaidinių kabelių perklojimo iš orinių į požemines linijas Mažeikių gatvėje, Mažeikių 1-asis takas, Mažeikių 2-asis takas, Mažeikių 3-asis takas, Mažeikių 5-asis takas, Draugystės gatvėje. Taip pat 2 metus uždaryti kasimo leidimą Palnosuose, o tai pagal naujausią tarybos sprendimą kasinėjimo darbams trukdo išsiimti naujus kasimo leidimus. Taip pat Kapėnuose mėnesiais neišduodami leidimai jungti naujus klientus<..“ „...> Suprantame, kad per dvidešimt kelis mūsų darbo metus taip ir neišmokome dirbti pagal Jūsų pageidavimus, bet prašome Jūsų suderinti minimus projektus, nes Viekšnių seniūnijos gyventojai negali naudotis kokybišku interneto, televizijos ir telefonijos ryšiu.<...“. „...> SENIŪNĄ NORIME PASVEIKINTI UŽ AKTYVŲ DALYVAVIMĄ ŽLUGDANT VIETINĮ TELEKOMUNIKACIJŲ VERSLĄ!<...”: „...>Su Moliūgų švente!<...”. Po tekstu įkeltame L. P. paveiksle pavaizduotas vyriškis, kurio galva plika, jo rankos sunertos ties krūtine, vaizduojamas vyriškis stambaus kūno sudėjimo, vilkintis kostiumą, už jo, juoda spalva dangaus fone nupieštas jo šešėlis, šešėlis vaizduojamas su karūna, aukštesnio ūgio ir su apsiaustu.

Įvertinęs laiško tekstą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas padarė išvadą, kad tokiais žodžiais ir pateiktu piešiniu, L. P. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, peržengiant viešo asmens kritikos tolerancijos ribas, kompromituojant ir diskredituojant K. K. asmenį, be to pateikė „vizualinę emociją“, suprantamą kaip matomą šališką jausmų reiškimą, diskriminuojančiai šaržuojant, įžeidžiant ir žeminant K. K. asmenį, taip griovė pasitikėjimą K. K., menkino jo asmenį, kompromitavo kaip valstybės tarnautoją ir įžeidė jo garbę ir orumą. Tačiau teismas, įvertinęs nuoseklius L. P. parodymus bei susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, su tokia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išvada nesutinka.

Tiek paaiškinime savivaldybės atstovui, tiek apklausiamas teisme L. P. nuosekliai paaiškino, kad tyčios įžeisti konkretų valstybės tarnautoją neturėjo. Nurodė, jog laiške tikrovės neatitinkančios informacijos apie Viekšnių seniūnijos seniūną K. K. jis neskleidė, laiške net neminėjo jo vardo ir pavardės, nerašė jokių menamų užuominų, laiškas nebuvo adresuotas asmenims, kurie apie šią egzistuojančią problemą nežino. Nurodė taip pat, jog laišką parašė būdamas susirūpinęs dėl bendros konfliktinės situacijos, turėdamas priekaištų dėl to, kad nepateisinamai ilgai stringa leidimo jo vadovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasimo darbams atlikti telekomunikacijų kabelių tiesimui Viekšnių mstl, Mažeikių g., Draugystės g., Kapėnų km., kuriame tarp kitko gyvena ir jis pats, išdavimo klausimo sprendimas. Kadangi laiškas buvo siųstas 2022-10-28, artėjo lapkričio 1 d., jis visus adresatus, be jokių įžeidžiančių užuominų, pasveikino su moliūgų švente.

Teismas, parskaitęs minimą laišką, susipažinęs su kitais byloje esančiais dokumentais konstatuoja, kad nors nukentėjusysis K. K., duodamas paaiškinimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei, tvirtina, kad L. P. laiške dėstė neigiamą informaciją būtent apie jį, kaip valstybės tarnautoją, jį žemindamas, siekdamas padaryti spaudimą padaryti naudingus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sprendimus, tačiau pats nurodo, jog iš tiesu šiuo metu yra derinami projektai dėl telekomunikacijų kabelių tiesimo Viekšnių mstl., buvo išduotas leidimas atlikti tokius darbus Palnosų km, bet dėl darbų atlikimo tvarkos pažeidimų šie klausimai iki šiol nėra išspręsti galutinai. Nutarime taip pat nurodoma, jog el. laiške pateikta „vizualinė emocija“, kurios dešiniajame kampe pavaizduotas kostiumą vilkintis stambaus sudėjimo vyriškis, plika galva, ties krūtine sunertomis rankomis, o už jo – juodos spalvos pastarojo šešėlis su karūna ant galvos, aukštesnio ūgio ir su apsiaustu, suprantama kaip K. K. atvaizdas, siekiant išjuokti jo asmens bruožus, jį ironizuojant. Nutarime teigiama, jog šia „vizualine emocija“ įžeidžiamas ir žeminamas K. K., sugriautas pasitikėjimas juo, menkinamas jo asmuo, jis kompromituojamas kaip valstybės tarnautojas, įžeidžiama jog garbė ir orumas.

Teismo vertinimu, L. P. laiške išdėstytas teksto turinys ir pateikta „vizualinė emocija“ negali būti suprantami kaip žeminantys konkretaus valstybės tarnautojo garbę ir orumą, nukreipti būtent prieš K. K., siekiant jį kompromituoti ir diskredituoti jo asmenį, nes iš minėto laiško turinio neįmanoma tai nustatyti. Be to, L. P. siųstame laiške nėra jokių žeminančių, įžeidžiančių ar užgauliojančių žodžių apie minėtą asmenį. Teismo manymu, skundžiamas nutarimas paremtas vien subjektyvia nuomone. Be to, nutarimą surašiusios institucijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, todėl teismui neaiški jos pozicija dėl L. P. pateikto skundo. Nors kai kurios laiške išsakytos frazės, minint Viekšnių seniūną, savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo būtent jam sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teismo nuomone, sietini su susiklosčiusia situacija dėl sprendžiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijos kabelių tiesimo Viekšnių seniūnijoje, o ne su valstybės tarnautojo – Viekšnių seniūno K. K. garbės ir orumo pažeminimu. Laiške išsakytos tokios frazės tokiame kontekste, kaip jos buvo surašytos, negali būti laikomos garbę ir orumą žeminančiomis. Tai susiję su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo L. P. išsakytu objektyvioje tikrovėje esančių faktų subjektyviu vertinimu. Viekšnių seniūnas, suvokdamas, kad klausimai reiškiami dėl jo darbo, nenukreipiant to tiesiogiai į jo asmenį, turėjo tai vertinti konstruktyviai – atsakyti į keliamus klausimus tiesiogiai ar pasiūlyti jam užklausas pateikti raštu, neįsitraukiant į emocinį aiškinimąsi. Sprendžiant L. P. kaltės klausimą savivaldybės administracija privalėjo vertinti ne pavienes frazes ar žodžius, o visą laiško turinį, kontekstą, tačiau apsiribojo tik pavienių frazių pateikimu ir paties nukentėjusiojo K. K. situacijos interpretacija.

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas ANK 507 straipsnyje numatytas nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – veikimas tiesiogine tyčia, todėl administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

Pažymėtina ir tai, jog vieši asmenys turėtų būti atsparesni reiškiamai nuomonei ir kritikai ir negali kiekvienos frazės absoliutinti kaip jį įžeidžiančios ir žeminančios. Net jei tam tikri teiginiai nebuvo malonūs Viekšnių seniūnui K. K., tai savaime nelemia įžeidimo esmės.

Atsižvelgiant į nustatytas, anksčiau aptartas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Šiuo nutarimu L. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).

Iš teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas L. P. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 250 Eur. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad advokatas Mindaugas Klemenis rengė skundą, teikė konsultacijas, teikė prašymus teismui, atstovavo pareiškėją teisme. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos teisinės gynybos pagalbai apmokėti nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą advokato darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, L. P. iš Valstybės priteisiant 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundą tenkinti.

P. M. rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-18-2023 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną L. P. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti L. P. iš valstybės 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) patirtas išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.