Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. Ž., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui E. Ž., Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Drukteinei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. pateiktą ieškinį atsakovui E. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 8 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. Ž. (toliau - ieškovė) ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) santuoką, įregistruotą 2001 m. balandžio 7 d., įrašo Nr. 186, Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, tarp atsakovo E. Ž. (toliau - atsakovas) ir ieškovės I. Ž. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad nepilnamečių vaikų L. Ž., gimusios 2001 m. lapkričio 3 d., ir R. Ž., gimusios 2006 m. liepos 8 d., gyvenamoji vieta yra su ieškove; 3) priteisi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti atsakovui 500 Eur vertės lengvąjį automobilį AUDI 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei 1000 Eur vertės lengvąjį automobilį OPEL, ASTRA STATION WAGON, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais nepriteisti iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnės vertės automobilį; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Šeima iširo ir nebegali būti išsaugota. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, nes jos vieno mėnesio pajamos sudaro darbo užmokestis (apie 500 Eur), kitų pajamų neturi. Santuokoje yra įgijo du automobilius. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Ieškovė pažymėjo, jog yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo sau neprašo. Kreditorių neturi (b. l. 3-5).

2018 m. spalio 24 d. teisme buvo gautas atsakovo E. Ž. prašymas, kuriuo prašė skirti šešių mėnesių terminą ieškovei ir atsakovui susitaikyti (b. l. 28).

2018 m. gruodžio 11 d. teismas priėmė nutartį nustatyti ieškovei I. Ž. ir atsakovui E. Ž. šešių mėnesių terminą susitaikyti. Civilinė byla buvo sustabdyta (b. l. 44-45).

2018 m. gruodžio 11 d. teismas priėmė nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas priteisti iš atsakovo E. Ž., laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Ž. ir R. Ž., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui, laikiną išlaikymą priteisiant nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę I. Ž., uzufrukto teise tvarkyti nepilnametėms dukroms L. Ž. ir R. Ž. skirtas lėšas, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 46-47).

2019 m. birželio 4 d. teismas priėmė nutartį atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 51).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - institucija) pateikė išvadą, nurodydama, jog I. Ž. ir E. Ž. šeima nebuvo įrašyta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą šeimoje, negavo. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai - L. Ž., gim. 2001-11-03, ir R. Ž., gim. 2006-07-08. Atsakovas E. Ž. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Nepilnametės Laurinta ir Roberta gyvena su mama I. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Kai šalys gyveno kartu šeimoje vaiko teisių pažeidimų ar smurto prieš vaikus nebuvo užfiksuota. Duomenų iš įvairių įstaigų apie I. Ž. netinkamą elgesį su vaikais ar vaikų nepriežiūrą nebuvo gauta. L. Ž. ir R. Ž. išreiškė norą gyventi kartu su mama. Atsižvelgiant į esamą emocinį ryšį tarp mamos ir vaikų, į dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje susiformavusį socialinių ryšių ratą, į nepilnamečių vaikų nuomonę, tikslinga L. Ž. ir R. Ž. gyvenamąją vietą palikti vaikams įprastomis sąlygomis. Atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs turimą informaciją pritaria, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama I. Ž.. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos. Iki šiol šalys sutaria geranoriškai tarpusavyje ir suderina bendravimo su vaikais klausimus, abu vienodomis teisėmis dalyvauja dukrų auklėjimo ir kitose gyvenimo veiklose, todėl institucija nerekomenduoja šalims nusistatyti bendravimo su vaikais tvarkos. Institucija pritaria išlaikymo priteisimui iš E. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės (b. l. 31).

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaida Drukteinė patvirtino byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2001-04-07 ieškovė I. L. ir E. Ž., Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje registravo santuoką, įrašo Nr. 186. Po santuokos sudarymo I. L. pasirinko pavardę - ,,Ž“ (b. l. 9). Santuokos metu gimė L. Ž., gim. 2001-11-03 ir R. Ž., gim. 2006-07-08 (b. l. 10-11). Ieškovė I. Ž. dirba UAB ,,Germanika“, išmokėtas darbo užmokestis per mėnesį 2018 m. balandžio – gegužės mėnesį buvo apie 445 Eur (b. l. 12). Santuokos metu registruoti automobiliai: AUDI 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL, ASTRA STATION WAGON, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 14).

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teismo posėdyje šalių teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą su šiuo prašymu, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CK 3.63 straipsnis).

Dėl pavardžių.

Atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnametės dukros L. Ž. ir R. Ž. pageidauja ir toliau gyventi ten kur ir šiuo metu gyvena, kad nepilnamečių dukrų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama, skyrius taip pat pažymėjo ir esant stiprų emocinį ryšį tarp nepilnamečių vaikų ir mamos. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukrų amžių ir išreikštą jų norą, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, todėl nepilnamečių L. Ž. ir R. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnametėms dukros priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu - 555 Eur), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms Laurintai (17 metų) ir Robertai (13 metų), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 150,00 Eur kas mėnesį, nurodė, kad dėl sveikatos problemų negali susirasti geriau apmokamo darbo, yra sunki turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad atsakovas posėdžio metu nurodytų argumentų neįrodė, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, t. y. abu tėvai gauna minimalias pajamas, jiems buityje padeda tėvai. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių dukrų amžių, pripažintina, kad tokia išlaikymo forma ir dydis atitinka vaikų minimalius poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms Laurintai ir Robertai, mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos - 2018-10-08 iki dukrų pilnametystės (CK 3.192 str. 2d., CK 3.196 str. 1 d., 3.200 str.).

Priteistų Laurintai ir Robertai išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str., 3.170 str., 3.201str.).

Dėl turto padalinimo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalys santuokos metu įgijo automobilius: AUDI 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL, ASTRA STATION WAGON, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalys prašė padalinti automobilius, priskiriant tą automobilį tam, kurio tėvai jį padovanojo, tai yra priteisti atsakovui 500 Eur vertės automobilį AUDI 80, o ieškovei 1000 Eur vertės lengvąjį automobilį OPEL, ASTRA STATION WAGON. Šalys sutiko, jog atsakovui nebūtų išmokėta kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi, todėl klausimas dėl turtinių prievolių padalinimo nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei I. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-09-04 sprendimu buvo suteiktas 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6-7).

Atsakovui E. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-22 sprendimu buvo suteiktas 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 29).

Byloje pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus rašytiniai dokumentai patvirtina, kad I. Ž. buvo suteikta paslaugų už 257,29 Eur (b. l. 53).

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas visiškai bei į tai, kad atsakovui buvo suteiktas 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, valstybei iš atsakovo E. Ž. priteistina (50 procentų), tai yra 128,65 Eur teisinių atstovimo išlaidų ir 72 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2001-04-07 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 186) tarp I. Ž. (iki santuokos įregistravimo L), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. Ž. palikti pavardę „Ž“, E. Ž. palikti pavardę „Ž“.

Nustatyti nepilnamečių dukrų L. Ž., 2006 m. liepos 8 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gimusiai 2006 m. liepos 8 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Ž., 2006 m. liepos 8 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gimusiai 2006 m. liepos 8 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 200,00 Eur (po du šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-10-08 iki dukrų pilnametystės.

Nepilnamečių dukrų L. Ž. ir R. Ž. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Eur vertės automobilį OPEL, ASTRA STATION WAGON, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur vertės automobilį AUDI 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 128,65 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 72 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.

2018-12-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. Ž. laikiną išlaikymą, nepilnamečiams vaikams L. Ž. ir R. Ž., panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.