Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neįgalus (nustatytas 45 procentų darbingumo lygis), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2017 m. kovo 10 d. nuo 0³¹ val. iki 15⁴⁴ val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju E. E. metu medine malka sudavė nukentėjusiajam E. E. vieną smūgį į galvą, dėl ko šis krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į kietą pagrindą, tokiu būdu padarydamas jam dešinės pusės kaktikaulio ir momenkaulio atvirą įspaustinį lūžį, kaukolės pamato kaulų lūžį kairės akiduobės stogo srityje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje ir pakaušyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad seniai pažįsta nukentėjusįjį E. E., nes gyveno tame pačiame kaime. Vėliau E. E. išvažiavo, apie 10 m. negrįžo į kaimą, sakė, kad užmušė sugyventinę. Neseniai E. E. parvažiavo. Jo (S. G.) ir nukentėjusiojo santykiai komplikuoti. Ne pirmą kartą vienas prieš kitą pakelia ranką. Prieš maždaug 12 m. E. E. jį (kaltinamąjį) „prismeigė“.

2017 m. kovo 10 d. abu su E. E. buvo stipriai girti. Įsileido E. E. į namus, abu gėrė. E. E. priekabiavo, jis (S. G.) E. E. pora kartų nuramino. E. E. čiupo ant stalo buvusį peilį ir atkišo į jį (kaltinamąjį). Jis (kaltinamasis) užsidengė ranka, išmušė peilį. Tada apsikumščiavo, nusiramino, vėl gėrė. Jei E. E. nebūtų puolęs, jis (kaltinamasis) nebūtų E. E. sudavęs. Vėliau E. E. vėl „užėjo durnumas“. Kiek prisimena, E. E. nudaužė butelį ir su buteliu puolė jį.

Savo poelgį vertina blogai. Jei būtų buvęs blaivus, būtų nuraminęs E. E.. Po įvykio buvo ligoninėje, bendravo su nukentėjusiuoju. Sutarė su ligonių kasa, kad kiekvieną mėnesį mokės įmokas. Vieną įmoką praleido, nes neturėjo pinigų, buvo sulaikytas, laiku nesusitvarkė medicininių dokumentų ir 2017 m. birželį negavo neįgalumo pašalpos. 2017 m. liepą sumokės už du mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausose, akistatose bei tikrinant parodymus įvykio vietoje S. G. kaltę pripažino ir paaiškino (1 t., b. l. 130-131, 138-139, 140-151, 152-153, 156-157, 158-159, 162-163, 164-165, 169-170), kad gyvena (duomenys neskelbtini), su 86 m. motina. Nukentėjusysis E. E. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 0,5 km nuo jo (kaltinamojo) namų. Visą savaitę iki įvykio su nukentėjusiuoju gėrė alkoholį. 2017 m. kovo 9 d. maždaug nuo 12 val. iki 16 val. gėrė E. E. namuose, vėliau iki maždaug 18³⁰ val. gėrė S. G. namuose. Tada E. E. išėjo, ketino važiuoti į Klaipėdą. Po 3-4 val. nukentėjusysis grįžo taksi automobiliu į jo (kaltinamojo) namus, buvo prasiskėlęs pakaušį, atsivežė du 0,7 l butelius degtinės ir kažkiek alaus. E. E. buvo labai girtas, gulėjo ant (S. G.) namo laiptų, buvo sunku su juo susikalbėti. Nukentėjusysis sakė, kad nori dar išgerti. Įleido nukentėjusįjį į vidų, gėrė. E. E. nesiorientavo, kur yra, varė jį (S. G.) ir jo motiną lauk, priekaištavo dėl moterų. Jis (S. G.) ramino E. E., sakė, kad jis (E. E.) yra svečiuose. Lyg ir pavadino nukentėjusįjį necenzūriniu žodžiu. Nukentėjusysis sėdėdamas griebė ant stalo padėtą peilį ir dūrė juo arba norėjo įdurti (S. G.) į žandą. Jis (S. G.) sėdėdamas trenkė nukentėjusiajam į dešinę ranką ir išmušė peilį. Tada E. E. griebė antrą pradarytą butelį, nudaužė į stalą ir norėjo juo trenkti, bet jis (S. G.) atsistojęs kairės rankos kumščiu nestipriai ar stipriai trenkė E. E. į veidą. Pamena tik vieną smūgį. E. E. nugriuvo nuo kėdės aukštielninkas ant linoleumu užklotų medinių grindų šalia šaldytuvo, nes buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Nukentėjusysis griuvo ant pakaušio, ėmė knarkti, užmigo, taip miegojo iki ryto, kol atvažiavo GMP. Gerai nepamena visų aplinkybių, gali būti, kad nukentėjusiajam sudavė ne kumščiu, o malka. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjas A. Matutis 2017 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 113) nurodė, kad ištyrė E. E. (tel. Nr. 8-645-35359) 2017 m. kovo mėn. skambučių ir SMS išklotinę (1 t., b. l. 114-115). Sužinojo, kad S. G. (tel. Nr. 8-602-02239) 2017 m. kovo 10 d. 0¹⁹ val. skambino E. E., pokalbis truko 11 min. 53 sek. Po šio pokalbio E. E. 2017 m. kovo 10 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su niekuo nebendravo.

Daiktų apžiūros 2017 m. balandžio 20 d. protokole (1 t., b. l. 103-107) aprašyta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų 2017 m. kovo 10 d. 15³² val. ir 15³⁶ val. skaitmeninių garso įrašų apžiūra. S. G. paskambino BPC ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) žmogui blogai, vėliau pasako, kad žmogus sumuštas. Operatorei paklausus, kas šį žmogų sumušė, S. G. atsako: „Aš“. Operatorė klausia: „Su kuo mušėt? Ar rankom mušėt?“, S. G. atsako: „Ar aš turiu būtinai pasakyt su kuo?“.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti (1 t., b. l. 121), kad S. G. 2017 m. kovo 10 d. 17⁰⁸ val. nustatytas sunkus – 2,93 promilių – girtumo laipsnis.

konstatuoja:

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-428/2010, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-279/2010).

Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-313/2012). Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2K–267/2012). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-125/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-140/2011).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-284-550/2008 E. E. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) prieš V. V. padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir bylą jo atžvilgiu nutraukė.

2017 m. kovo 11 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. apklausose S. G. sakė, kad sudavė E. E. po to, kai pastarasis dūrė jam peiliu (1 t., b. l. 130-131, 164). Akistatoje su nukentėjusiuoju S. G. teigė, kad sudavė E. E., kai šis bandė jį (S. G.) pagriebti ir suduoti į veidą (1 t., b. l. 156-157). 2017 m. kovo 27 d. apklausoje ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis aiškino, kad sudavė E. E., kai pastarasis puolė jį su butelio šuke (1 t., b. l. 138-139). Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo versiją, esą nukentėjusysis būtų jį puolęs ir dūręs arba norėjęs durti į veidą peiliu bei bandęs trenkti nudaužtu buteliu. Ant S. G. kūno nerasta sužalojimų, kurie būtų padaryti įvykio metu (1 t., b. l. 92, 69-71), įvykio vietoje nerasta butelio šukių (1 t., b. l. 103-107). Taigi nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis inkriminuotą nusikaltimą būtų įvykdęs esant būtinosios ginties situacijai. Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų [...] (BK 135 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (55 m.), išsituokęs, nuo 2012 m. nedirba, bet turi legalaus darbo patirties, nuo 2015 m. registruotas darbo biržoje, neįgalus (dėl genetinės ligos, pasireiškiančios įgimtu fiziniu pirštų defektu, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis) (1 t., b. l. 166, 184, 190-191; 2 t., b. l. 30). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, VšĮ Šiaulių rajono PSPC psichiatro pacientų registrą ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 194, 196). Keturis kartus baustas administracine tvarka už smulkius administracinius teisės pažeidimus: tris kartus – už viešosios tvarkos pažeidimus, vieną kartą – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 186-189). Teistas už 1998 m. padarytą nusikaltimą, teistumas išnykęs, todėl juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 185). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: įrankius, būdą, trukmę, smūgių kiekį ir sužalojimų dislokaciją, nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmenybes, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį – 3 m.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Aptariamoje byloje kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 10 d. 16⁰⁵ val. iki 2017 m. kovo 12 d. 10²⁵ val. (dvi paras) (1 t., b. l. 175, 179). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą laisvės atėmimo bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės atėmimo dienas.

Kaltinamasis atitinka formalius kriterijus, kuriems esant laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas: yra nuteistas už sunkų nusikaltimą mažesne nei 4 m. laisvės atėmimo bausme (BK 75 str. 1 d.). Svarstydamas, ar yra materialus pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, bet teistumas išnykęs, todėl jis, kaip minėta, juridiškai laikomas neteistu; į atsitiktinį nusikaltimo pobūdį; tai, kad kaltinamasis gyvena ir prižiūri solidaus amžiaus (86 m.) motiną.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 m., skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; įpareigojant kaltinamąjį 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (-ose), per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą įsidarbinti ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 171-172) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2017 m. gegužės 24 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 82-83) prašė priteisti iš kaltinamojo 1 619,68 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam E. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimą. Iš informacinės sistemos SVEIDRA išrašo (1 t., b. l. 84) matyti, kad E. E. gydymas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir sveikatos centre UAB „Energetikas“ (24 d.) kainavo 1 619,68 €.

Kaltinamasis ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas P. N. 2017 m. birželio 1 d. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo Nr. 2176 (2 t., b. l. 27-28). Ja kaltinamasis įsipareigojo per 60 mėnesių skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 1 d. atlyginti padarytą turtinę žalą, į Valstybinės ligonių kasos prie SAM sąskaitą 2017 m. birželį įmokėdamas 26,68 €, po to kas mėnesį - po 27 €.

Teismas nenustatė, kad sutartis dėl žalos atlyginimo prieštarautų imperatyvioms normoms ir/ar viešajam interesui, todėl patvirtina sutartį dėl žalos atlyginimo, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal civilinį ieškinį nutraukia (BPK 113 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Teismo patvirtinta (taikos) sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata – liet. „reikalas išspręstas“) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 str., Civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d.), kad galėtų jį pateikti antstoliui (Civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros 2017 m. kovo 11 d. metu (1 t., b. l. 18-23), ir megztinis, kurį S. G. 2017 m. kovo 23 d. pateikė Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 93-95), grąžinami S. G. kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) ėminiai su biologiniais pėdsakais iš įvykio vietos (1 t., b. l. 18-23) ir ėminys su įtariamojo S. G. DNR (1 t., b. l. 181) sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

3) kompaktinis diskas su skaitmeniniu garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. G. skirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti S. G. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, skirdamas S. G. baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešis) mėnesius atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; įpareigodamas jį 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (-ose), per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą įsidarbinti ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Patvirtinti S. G. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgalioto atstovo P. N. 2017 m. birželio 1 d. sutartį dėl žalos atlyginimo Nr. 2176 tokiomis sąlygomis: S. G. per 60 mėnesių skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 1 d. atlygina padarytą 1 619,68 € žalą, pirmą mėnesį į Valstybinės ligonių kasos prie SAM sąskaitą įmokėdamas 26,68 €, po to kas mėnesį į šią sąskaitą įmokėdamas po 27 €.

Baudžiamosios bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2017 m. gegužės 24 d. civilinį ieškinį nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) peilį ir megztinį grąžinti S. G. kaip teisėtam savininkui;

2) ėminius su biologiniais pėdsakais iš įvykio vietos ir ėminį su S. G. DNR sunaikinti;

3) kompaktinį diską su skaitmeniniu garso įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.