Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, teistas:

1) 2010-03-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 302 str. 1 d., 15 MGL (1950 Lt) bauda. 2010-09-21 bausmę atlikęs;

2) 2012-01-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 183 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam:

2012 m. sausio 20 d., apie 16.40 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinės laukė grįžtančio į namus V. K., o šiam parėjus, užstojo praėjimą į laiptinę ir, vykdydamas kito asmens V. M. tariamą teisę, kad V. K. yra pastarajam skolingas 14000 Lt, reikalavo iš V. K. pinigų, užsimojo galva, norėdamas suduoti smūgį V. K. į veidą, tačiau pastarajam šio smūgio išvengus, kumščiu vieną kartą smogė jam į kairį žandą. V. K. ginantis, susikibo su juo ir, abiem nugriuvus ant žemės, sudavė V. K. apie 5 smūgių kumščiu į galvą. Tokiu būdu, R. G., panaudodamas fizinę prievartą V. K. atžvilgiu, reikalaudamas iš jo tariamai V. M. priklausančių pinigų, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė kito asmens tariamą, ginčijamą teisę.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. M. buvo jam skolingas pinigų sumą, kurią įvardinti jis atsisako. V. M. nuolat teigdavo, kad V. K. turi jam atiduoti 14000 Lt, ir, kad R. G. skolą grąžins, kai su juo atsiskaitys nukentėjusysis V. K.. Norėdamas įsitikinti, ar V. K. tikrai yra skolingas V. M., 2012 m. sausio 20 d., apie 16.40 val., R. G. su dukra S. V., automobiliu Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie V. K. namo. V. K. jis buvo matęs, žinojo kaip šis atrodo, prie jo namo yra buvę su V. M.. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, R. G. sėdėjo automobilyje ir laukė. V. M. automobilyje nebuvo. Pamatė einantį namo V. K.. Išlipo iš automobilio ir atsistojo prie V. K. laiptinės durų. V. K. priėjus, užstojo jam duris ir pasakė, kad reikia pasišnekėti. V. K. jį nustūmė nuo durų į šalį ir smogė kumščiu į akį. R. G. nuo V. K. smūgio nugriuvo ant žemės. o V. K. atsisėdo ant gulinčio R. G. ir jį mušė kumščiais į veidą. R. G. išgelbėjo iš automobilio atbėgusi dukra S. V.. Mušdamas R. G. V. K. šaukė savo žmonai, kad ši kviestų policiją. Išsivadavęs iš V. K., kaltinamasis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Į gydytojus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, medicininė ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nebuvo atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos savo parodymus kaltinamasis R. G. patvirtino akistatos su nukentėjusiuoju V. K. metu (I t., b.l.19-20).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis pagal testamentą paveldėjo G. M. butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. G. M. mirė 2011 m. vasario 11 d. Po G. M. mirties, jis leido šiame bute gyventi G. M. sesers sūnui V. M.. Butą išlaikė V. K.. V. M. turėjo skolų, galimai už narkotikus. Jis girdavosi draugams, kad parduos savo butą ir atiduos skolas. 2012 m. sausio 20 d., apie 16.40 val., V. K. grįžo iš darbo į namus, (duomenys neskelbtini). Eidamas matė prie namo laiptinės stovintį kaltinamąjį R. G.. R. G. jam užstojo laiptinės duris ir pasakė: „atiduok babkes“. V..K. paklausus, apie kokius pinigus kaltinamasis kalba, ir kam juos turi atiduoti, R. G. užsimojo galva ketindamas suduoti jam smūgį į veidą. V. K. smūgio išvengė, todėl R. G. kumščiu smogė į veidą. Jie abu susikibo ir pradėjo stumdytis, abu nugriuvo ant žemės, grūmėsi. R. G. sudavė V. K. kumščiu kelis smūgius į galvą ir veidą. Gindamasis V. K. taip pat sudavė R. G.. Staiga pribėgo mergina, ir pradėjo daužyti V. K. galvą rankine, draskyti nagais jo veidą. M. K. pro buto langą garsiai sušuko, kad tuoj atvyks policija. R. G. agresyviu tonu pasakė: “tau liko dvi dienos gyventi“ ir kartu su mergina įsėdo į automobilį Audi-A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. sėdo už vairo, mergina atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir jie išvažiavo iš kiemo. Kiek pavažiavęs automobilis sustojo ir iš priekinės keleivio pusės išlipo V. M. su šunimi ir nubėgo į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šis butas yra maždaug 300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Atvykus policijos pareigūnams, V. K. su jais nuvyko į V. M. butą. Bute pareigūnai V. M. sulaikė. Policijos komisariato budėtojų dalyje V. K. pamatė R. G. su mergina. R. G. priėjo prie V. K. ir dar kartą pasakė: “tau liko dvi dienos“ V. K. mano, kad šio užpuolimo tikslas buvo ne jį apiplėšti, ar sumušti, bet išreikalauti V. M. pinigus už paveldėtą butą.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis V. K. patvirtino akistatos su kaltinamuoju R. G. metu (I t., b.l.19-20).

Liudytoja M. K. parodė, kad 2008 m. rudenį G. M. parašė testamentą, kuriuo savo butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko V. K.. 2011 m. vasario 9 d. G. M. mirė. Po jos mirties bute liko gyventi testatorės sesuo L. M. ir jos sūnus V. M.. L. M. prašė V. K., kad šis nepaliktų jos sūnaus be pastogės, nupirktų kambarį bendrabutyje. V. K. sutiko nupirkti V. M. gyvenamąjį būstą. 2011 m. liepos 5 d. mirė L. M.. V. M. ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), nemokėdamas jokių mokesčių. V. M. draugams teigdavo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2012 m. sausio 20 d., apie 16.25 val., M. K. stovėjo prie lango ir laukė iš darbo grįžtančio V. K.. Langas buvo atidarytas, nes M. K. rūkė. Pamatė į kiemą įvažiavusį pilkos spalvos automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sustojo ir stovėjo prie jų įėjimo, iš automobilio niekas neišlipo. Netrukus pamatė pareinantį V. K.. Tuo metu automobilis apsisuko ir atsistojo galine dalimi į laiptinę. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis ir užstojo V. K. praėjimą. Jis pasakė „kur babkės“, arba ,,duok pinigus“. M. K. suprato, kad kaltinamasis iš V. K. reikalauja pinigų. V. K. atsakius, kad nesupranta kokius pinigus jis turi duoti, kaltinamasis užsimojo galva ketindamas suduoti smūgį. V. K. smūgio išvengus, kaltinamasis kumščiu smogė jam į veidą. V. K. sušuko prašydamas kviesti policiją. M. K. matė, kad V. K. susikibo su kaltinamuoju, abu nugriuvo ant žemės prie laiptinės durų. Tuo metu iš automobilio galinės dešinės pusės išlipo mergina ir rankine pradėjo mušti V. K.. M. K. garsiai sušuko, kad tuoj atvyks policija. Kaltinamasis pasakė: “tau liko dvi dienos gyventi“ ir kartu su mergina įsėdo į automobilį. Kiek pavažiavęs automobilis sustojo. M. K. matė, kad iš automobilio išlipo V. M. ir nubėgo į savo butą. V. M. buvo su šunimi.

Liudytojas R. S. parodė kad 2012 m. sausio 20 d., apie 16.45 val., iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės užpultas vyriškis. Atvykus į pranešime nurodytą vietą, pareigūnus pasitiko V. K.. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, jo veidas buvo sumuštas, nubrozdintas, kruvinas, paaiškino, kad buvo užpultas ir sumuštas dėl paveldėto buto. V. K. įsidėmėjo kad automobilio, kuriuo pasišalino jį sumušęs asmuo, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Jis sakė, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų yra V. M., kuris šiuo metu yra V. K. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Pareigūnas kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į jo nurodytą butą, tačiau buvo durų niekas neatidarė. V. K. išlaužė buto durų spyną ir įėjo į butą. Bute buvo V. M.. Jis V. K. pagrasino, kad atlikęs bausmę užmuš, nužudys. Nukentėjusysis paaiškino, kad V. M. užpuolimo metu buvo netoliese, tačiau V. K. nemušė. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Vežamas tarnybiniu automobiliu, V. M. sugriebė rankomis nukentėjusįjį už kaklo ir ėmė jį smaugti.

Liudytoja S. V. parodė, kad 2012 m. sausio 20 d., apie 16.00 val., atėjo tėvas R. G. ir paprašė nuvežti jį pas kažkokį žmogų pasikalbėti dėl skolos. S. V. ir R. G. automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į R. G. nurodytą vietą. V. M. kartu su jais nevažiavo. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, sustojo ir sėdėjo automobilyje. Tėvas R. G. pasakė, kad žmogus, su kuriuo nori pasikalbėti apie skolą, turi netrukus grįžti iš darbo. R. G. iš automobilio nebuvo išlipęs. Netrukus tėvas pamatė ateinantį nukentėjusįjį, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie laiptinės durų. Automobilis stovėjo galine dalimi į laiptinės duris, tačiau S. V., per savo petį atsisukusi atgal, stebėjo, kas vyksta prie laiptinės. Matė, kad R. G. stovi prie laiptinės durų, prie jo priėjo nukentėjusysis ir tėvą pastūmė į šalį. Tėvas vėl atsistojo prie laiptinės durų ir nukentėjusysis smogė ranka R. G. į veidą. Jie susikibo ir stumdėsi, kol nukentėjusysis pargriovė R. G. ant žemės. Nukentėjusysis užlipo ant R. G. ir smūgiavo kumščiais jam į veidą. S. V. išlipo iš automobilio ir nubėgo ginti tėvo. Ji nukentėjusįjį traukė už striukės apykaklės. Nukentėjusysis, mušdamas R. G., šaukė per langą žiūrinčiai moteriai, kad ši iškviestų policiją. Išvažiavę iš kiemo S. V. ir R. G. išlipo iš automobilio ir susikeitė vietomis. Jie nuvažiavo į policijos įstaigą rašyti pareiškimo.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis buvo skolingas R. G. 600-800 Lt. V. M. žadėjo pinigus grąžinti tada, kai jam pačiam atiduos pinigus V. K.. V. M. manymu, butą ar jo dalį turėjo paveldėti jis, todėl V. K. jam privalėjo duoti dalį palikimo - 14000 Lt. Su nukentėjusiuoju V. K. buvo žodžiu susitarę, kad jis, pardavęs šį butą, duos V. M. 14000 Lt. Kaltinamasis R. G. manė, kad V. M. jam meluoja, todėl nusprendė susitikti su V. K. ir išsiaiškinti dėl pinigų. R. G. pažinojo V. K., buvo jį matęs V. M. bute. 2012 m. sausio 20 d. V. M. kartu su R. G. ir jo dukra pas nukentėjusįjį V. K. nevažiavo, todėl nežino, kas tarp jų įvyko. V. K. tą dieną galėjo matyti V. M. su šunimi einant namo iš parduotuvės. Vėliau R. G. jam pasakojo, kad jis nespėjo pakalbėti su V. K., nes šis užpuolė R. G. ir sumušė. 2012 m. sausio 20 d. į jo namus (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai ir nukentėjusysis V. K.. Jiems durų neatidarė, nes buvo išsigandęs. V. K. išlaužė buto duris ir įleido policininkus. V. M. neprašė kaltinamojo R. G. pagąsdinti V. K., kad šis greičiau atiduotų pinigus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012-01-24 specialisto išvadoje Nr. G186/12(03) užfiksuota, kad V. K. padarytas kairės veido pusės sumušimas, apatinės lūpos kairės pusės kraujosruva ir lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda, odos nudrėskimas kairėje kaktos pusėje, odos nudrėskimas ir poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2012 m. sausio 20 d., apie 17 val., sumušus V. K. kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu. Pusmėnulių formos veido kairės pusės odos nudrėskimai , tikriausiai padaryti rankos pirštų nagais. V. K. padaryti sužalojimai nežymiai sutrikdė jo sveikatą (I t., b.l. 22).

Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio A. V. 2012-01-20 rašytame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareigūnus pasitiko nukentėjusysis V. K.. Jo paakiai buvo sutinę, veidas kruvinas. Nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad prie namo laiptinės buvo užpultas dviejų vyrų ir moters. Bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sulaikytas vienas iš nukentėjusiojo nurodytų asmenų V. M.. Vežamas į policijos komisariatą tarnybiniu automobiliu, V. M. užpuolė V. K. ir pradėjo smaugti (I t., b.l. 8).

Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, išduotas 2011 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K., patirtina, kad G. M., mirusios 2011 m. vasario 9 d., testamente nurodyto turto - buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpėdinis yra V. K. (I t., b.l. 23).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. G. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą kito asmens V. M. tariamą teisę, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, tokiu būdu padarė V. K. didelę žalą.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo R. G. ir liudytojo V. M. buvo sutartiniai civiliniai santykiai, t.y. liudytojas V. M. buvo skolingas R. G. nenustatytą pinigų sumą. Tarp nukentėjusiojo V. K. ir V. M. tetos G. M. taip pat buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai: V. K. buvo mirusios G. M. įpėdinis ir pagal testamentą paveldėjo jos butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pretendavo į dalį palikimo ir, nors testatorės valios CK 5.17 str. numatytu pagrindu neginčijo, tikėjosi, kad nukentėjusysis V. K. parduos paveldėtą butą ir duos V. M. dalį pinigų -14 000 Lt. Nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad jis žodiniu susitarimu su V. M., ketino jam duoti dalį pinigų už parduotą testatorės butą. Liudytojas V. M. apie šią savo tariamą teisę gauti dalį V. K. paveldėto turto informavo savo kreditorių -kaltinamąjį R. G.. Taigi kaltinamasis R. G. vykdė tariamą V. M. teisę, nesilaikant CK 5.17 straipsnyje nustatytos tvarkos ginčyti testamentą, reikalauti, kad nukentėjusysis V. K. parduotų butą ir dalį pinigų atiduotų V. M., o šis grąžintų skolą R. G..

Civilinis kodeksas numato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnyje). CK.5.17 straipsnyje numatyta įpėdinio pagal įstatymą teisė ginčyti testamentą ar jo atskiras dalis, tačiau tai galima daryti tik CPK nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Liudytojas V. M. šia savo teise nepasinaudojo, o informavo kaltinamąjį R. G., kad nukentėjusysis V. K. privalo jam duoti dalį paveldėto turto. Kaltinamasis R. G. turėjo CK 6.1 straipsnyje numatytą teisę reikalauti, kad liudytojas V. M. įvykdytų savo pareigą grąžinti skolą, tačiau šią savo teisę vykdė savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai įstatymo reikalavimams. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pasirinko civilinės teisės ir geros moralės principų neatitinkantį skolos susigrąžinimo būdą- priversti nukentėjusįjį V. K. atiduoti R. G. skolininkui V. M. dalį paveldėto turto. Šią savo teisę jis vykdė panaudodamas fizinę prievartą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiajam V. K. dėl R. G. veiksmų buvo padaryta didelė žala. Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. G. pripažino, kad pas nukentėjusįjį V. K. atvyko išsiaiškinti dėl jo skolos V. M., tačiau neigė naudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, tvirtino, kad pats nukentėjusysis V. K. jį užpuolė ir sudavė smūgius. Nukentėjusysis V. K. nusikaltimo padarymo dieną atvykusiems policijos pareigūnams parodė asmenį – V. M., kuris dalyvavo konflikte, tačiau jo nemušė. Tą pačią dieną rašydamas pareiškimą policijoje aiškiai nurodė, jog visus smurto veiksmus prieš jį atliko vienas iš matymo pažystamas vyras ir viena mergina, kuri draskė V. K. veidą nagais, detaliai aprašė visus patirtus sužalojimus ir jų atsiradimo mechanizmą (I t., b.l9-10). 2012 m. sausio 24 d. pareiškime (I t., b.l. 1), 2012 m. vasario 1 d. apklausos metu (I t., b.l. 14-15) ir 2012 m. vasario 2 d. akistatos metu (I t., b.l. 19-20) V. K. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis R. G. pareikalavo grąžinti pinigus, pasikėsino galva suduoti jam į veidą ir kumščiu sudavė į veidą. Teisme nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad konflikto metu gerai įsidėmėjo jį sužalojusį asmenį ir atpažįsta kaltinamąjį V. G., nė kiek tuo neabejodamas ir neklysdamas, nes kaltinamasis buvo jam anksčiau žinomas, kaip V. M. draugas. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. S. paliudijo, kad jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis V. K. buvo sužalotas, jo veidas buvo sumuštas ir kruvinas. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir liudytoja M. K., tiesiogiai stebėjusi įvykį, bei specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. V. tvirtino mačiusi, kad nukentėjusysis pirmas smogė R. G., po to užlipęs ant gulinčio kaltinamojo mušė jį rankomis, tačiau ji yra kaltinamojo R. G. duktė, ikiteisminio tyrimo metu jai taip pat buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl S. V. parodymų patikimumo.

Kaltinamajame akte aprašant R. G. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis ne mažiau penkių kartų kumščiu trenkė V. K. į veidą. Kaltinamasis R. G. neigė trenkęs nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis V. K. nurodė, jog kaltinamasis sudavė jam kumščiais į veido sritį, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus negalėjo nurodyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G186/12(03) užfiksuota, kad V. K. sužalojimai: kairės veido pusės sumušimas, apatinės lūpos kairės pusės kraujosruva ir lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda, odos nudrėskimas kairėje kaktos pusėje, odos nudrėskimas ir poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe, padaryti sumušus V. K. kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, tačiau suduotų smūgių skaičius nevertintas. Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į veidą daugiau nei penkis kartus, todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad nukentėjusiajam kaltinamasis R. G. nukentėjusiajam į veidą sudavė apie penkis kartus. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamasis R. G. suprato, kad savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendino tariamą V. M. teisę panaudodamas fizinį smurtą, numatė galimas savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti (veikė tiesiogine tyčia).

Kaltinamasis R. G. padarė vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, turėdamas teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). R. G. nusikaltimo padarymo metu nedirbo. Jis kritiškai savo elgesio nevertina, nukentėjusiojo V. K. neatsiprašė, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Tačiau nukentėjusysis V. K., sakydamas baigiamąją kalbą, patvirtino, kad dėl šio įvykio kaltinamajam pretenzijų nebeturi.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis,56 straipsniu, R. G. skiriama Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, R. G. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės 2012 m. sausio 6 d,. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kaltinamajam R. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skiriama kardomoji priemonė – suėmimas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo R. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d., ir nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (I t., b.l. 112-113).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam R. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir R. G. suimti teismo posėdžių salėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. G. suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.