Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016-01-07 kreipėsi teismą su ieškiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas, darbdavys, įmonė), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK, komisija) 2015-12-08 sprendimą Nr. DGKS – 5442 jo darbo byloje Nr. APS-36-21051, priteisti ieškovui iš atsakovo sumažintą 6,33 Eur kintamąją atlyginimo dalį už 2015 m. liepos mėn., bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. 2015-07-07 krovinių priėmėja H. S. jam pasakė, kad negali uždaryti vieno iš vagono durų, jų uždaryti negalėjo ir pats ieškovas, todėl informavo operatorių, kuris pasakė, kad vagonas su neuždarytomis durimis iš stoties išvykti negali, ieškovas nurodė atkabinti vagoną remontui. Vagonas buvo atkabintas, nors vėliau jo durys buvo uždarytos kito asmens A. N., kuris tam teisės neturėjo. A. N. surašė tarnybinį dėl to, kad jokio remonto nereikėjo, ir dėl tokio, ieškovo manymu, nepagrįsto vagono atkabinimo buvo apkaltintas ieškovas, kuriam pagal atsakovo 2015-08-11 operatyvinio pasitarimo protokolą buvo sumažinta kintamoji atlyginimo dalis, t.y. skirta piniginė 6,33 € bauda, ko nenumato Darbo kodekso 237 str.. Ieškovo manymu, ši piniginė bauda yra drausminė nuobauda už nepagrįstą kaltinimą pažeidus darbo drausmę ir už faktinį ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, dėl ko jis kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją, kuri 2015-12-08 sprendimu netenkino jo prašymo ją panaikinti. Ieškovas prašo peržiūrėti DGK sprendimą, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti ir priteisti ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio 6,33 € dalį už 2015 m. liepos mėnesį. Ieškovas teigia, kad atsakovo įmonėje susiformavusi dviprasmiška situacija, kuomet nežinoma kaip dirbti, neaišku už ką, kas baudžiamas, darbuotojai persekiojami, vienu atveju baudžiami už vagonų neatkabinimą, kitu atveju – už atkabinimą. Ieškovas mano, kad vagono atkabinimui buvo objektyvus poreikis – negalėjimas uždaryti vagono duris kelia grėsmę saugumui, per tokias situacijas ne kartą buvo įvykę nelaimingi atsitikimai, kurių metu buvo sužaloti žmonės, todėl ieškovas vagoną atkabino norėdamas išvengti galimų rizikų, jis priėmė tokį sprendimą ir jo keisti negalėjo nepaisant to, kas vyko toliau. Darbdavys dėl tokio jo sprendimo jokios žalos nepatyrė.

Ieškovo teigimu, DGK negalėjo vadovautis atsakovo 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212, kuris papildė kintamosios atlyginimo dalies aprašą, nes jis buvo priimtas nesuderinus su atsakovo bendrovėje veikiančia AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga ,,Solidarumas“, kurios pirmininku jis yra, kaip to reikalauja atsakovo darbo tvarkos taisyklės ir kolektyvinė sutartis. Iki 2013-02-28 pagal atsakovo bendrovėje veikiančią kolektyvinę sutartį, darbo tvarkos taisykles ir kintamosios atlyginimo dalies aprašą kintamoji atlyginimo dalis galėjo būti mažinama tik už darbo drausmės pažeidimą ir tik už tą mėnesį, už kurį darbuotojui už darbo drausmės pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda. Aprašas suderintas su kai kuriomis kitomis, pas atsakovą veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, todėl ieškovui pritaikytas kitų profesinių sąjungų vizuotas aprašo papildymas yra kitos profesinės sąjungos nario diskriminacijos aktas, žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str. 2 d. visos profesinės sąjungos yra lygios. Ieškovo teigimu, DGK formuoja ydingą ir nepriimtiną praktiką: pateisino atsakovo netinkamą įrodymų vertinimą, kaip priemonę diskriminuoti ieškovą dėl jo profsąjunginės veiklos, toleravo netinkamą darbdavio darbinių pareigų atlikimą, požiūrį į darbuotoją, netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 50 str. 2 d. nuostatą, Profesinių sąjungų įstatymo 11 str. bei LR DK 50 str. 2 d., 4 str., 35 str. Įmonės kolektyvinė sutartis vienodai taikoma visiems įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar profesinė sąjunga ją pasirašė (b.l.1-4, 73-74).