Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė VenckuvienėBaudž. byla Nr. 1A–124-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.6, 2.1.6.2. (S)

2007 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžio, kuriuo B. S. , gim. (duomenys neskelbtini) , išteisinta dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 229 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. G. , gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta dėl veikos pagal BK 229 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. S. , gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta dėl veikos pagal BK 229 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. S. , gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta dėl veikos pagal BK 229 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. buvo kaltinama tuo, kad ji “būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Klaipėdos AVMI), esančios , (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, viršininko pavaduotoja, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999 m. liepos mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 str. 4 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ bei 5 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997 m. liepos mėn. 2 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 str. l p. nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2004-06-16 įsakymu Nr. Pl-239 (2004-08-20 Nr. Pi-363) patvirtintame Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t.y. „planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuruojamų Inspekcijos padalinių –I, II, III Patikrinimų, Atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo, Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyrių darbą", o būtent: ji, iš anksto žinodama, kad, vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) skirtumo grąžinimą 611 834 Lt sumai, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje (toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyrius) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto - į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų, įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. 02-05 mėn. laikotarpyje realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“, po ko UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie ką ji buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr.25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)“, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t.y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, netinkamai kontroliavo Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus darbuotojų darbą, dėl to 2005-12-15 Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S. patvirtinus savo parašu Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistės I. S. parengtą tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą, minėtą išvadą pasirašius Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G. , 2005-12-15, turėdama Klaipėdos AVMI viršininko 2005-09-13 įsakymu Nr. VI-173 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. Vl-72 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) pakeitimo“ 2 punkte suteiktus įgaliojimus „pasirašyti Sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (FR0783) pagal kuruojamas sritis“ priėmė ir pasirašė neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą, po ko 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais B. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.”

D. G. buvo kaltinama tuo, kad jis “būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI, esančios (duomenys neskelbtini) , Atrankos tikrinimo ir PVM kontrolės skyriaus vedėja, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999 m. liepos mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 str. 4 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ bei 5 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997 m. liepos mėn. 2 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIH-371 3 str. l p. nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t.y. „vadovauti Skyriaus darbui, skirstyti darbus ir raštus, bei duoti nurodymus skyriaus darbuotojams, pasirašyti visus Skyriaus rengiamus dokumentus, tikrinti pavaldžių darbuotojų atliekamą darbą, atsako už Skyriui priskirtų funkcijų ir konkrečių užduočių atlikimą" bei Klaipėdos AVMI viršininko 2005-01-17 įsakymu Nr. Vl-13 patvirtintuose Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus nuostatuose numatytas funkcijas, t.y. „vadovauja Skyriui, skirsto darbus ir raštus, užtikrina pavedimų įvykdymą bei duoda nurodymus Skyriaus darbuotojams, pasirašo Skyriuje parengtus dokumentus, atsako už Skyriui priskirtų funkcijų ir konkrečių užduočių tinkamą atlikimą, teisėtą bei teisingą skyriuje rengiamų dokumentų turinį bei formą", dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t.y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, neužtikrino Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriuje rengiamų dokumentų turinio teisėtumo, dėl to 2005-12-15 Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S. patvirtinus savo parašu Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistės I. S. parengtą tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą, kuri parengė šį dokumentą, žinodama, kad vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir Nr. 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) PVM skirtumo grąžinimą 611 834 Lt sumai, kad dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto - į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų, įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. 02-05 mėn. laikotarpyje realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“, po ko UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie ką Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr.25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)", t.y. turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, 2005-12-15 D. G. patvirtino savo parašu šią neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą, po ko minėtos išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais D. G. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos”

D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji “būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI, esančios (duomenys neskelbtini), Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėja, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999 m. liepos mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 str. 4 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ bei 5 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997 m. liepos mėn. 2 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 str. l p. nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM poskyrio vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t.y. „vadovauti PVM kontrolės poskyriui, vizuoti poskyrio parengtas išvadas bei kitus dokumentus" bei Klaipėdos AVMI viršininko 2005-01-17 įsakymu Nr. Vl-13 patvirtintuose Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus nuostatuose numatytas funkcijas, t.y. „užtikrinti, kad poskyrių darbuotojų parengti pažymų, raštų išvadų projektai būtų parengti kokybiškai bei atitiktų teisės aktų nuostatas", dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t.y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, neužtikrino, kad Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio darbuotojų parengti dokumentai būtų parengti kokybiškai bei atitiktų teisės aktų nuostatas, dėl to Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistė I. S. , žinodama, kad vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir Nr. 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) PVM skirtumo grąžinimą 611 834 Lt sumai, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto-į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų, įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. 02-05 mėn. laikotarpyje realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“, po ko UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie ką Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr.25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)", t.y. turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas-UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką 2005-12-15 pagal UAB „Resota 2005-12-14 prašymą parengė tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), kurią D. S. patvirtino savo parašu ir pateikė pasirašyti Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G. , pastarajai minėtą išvadą pasirašius, minėtos išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą, 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais D. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.

I. S. buvo kaltinama tuo, kad ji “būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI), esančios (duomenys neskelbtini), Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialiste, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999 m. liepos mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VHI-1316 15 str. 4 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis" bei 5 p. nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997 m. liepos mėn. 2 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 str. l p. nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialisto pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t.y. „rinkti, kaupti informaciją iš visų Inspekcijos skyrių apie galimai daromus mokesčių mokėtojų finansinius pažeidimus ir ją analizuoti, analizuoti Inspekcijos duomenų bazėse esančią informaciją, atrinkti rizikingus mokesčių mokėtojus pagal atrankos kriterijus, išanalizuoti visą turimą informaciją pagal gaunamus prašymus dėl PVM permokos grąžinimo (įskaitymo), spręsti tokio mokesčio mokėtojo patikrinimo tikslingumą, pateikti surinktą ir išanalizuotą informaciją poskyrio vedėjui ar skyriaus vedėjui, ar jo pavaduotojui, kad šis galėtų sudaryti tikrintinų mokesčių mokėtojų sąrašus, skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais rengti išvadas bei kitus dokumentus" bei netinkamai atliko veiksmus, numatytus Klaipėdos AVMI viršininko 2005-03-31 įsakymu Nr. VI-72 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 11 punkte, jog „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, nagrinėjantis mokesčių mokėtojų Prašymus dėl PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo), privalo išsamiai susipažinti su mokesčių mokėtojo byla ir įvertinti visus joje esančius dokumentus. Ypatingą dėmesį darbuotojas privalo atkreipti į bylose esančius kitų apskričių VMI ir institucijų (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybų ir kt.) paklausimus apie šio mokėtojo veiklą, sandorius bei kitą informaciją, o taip pat iš AVMI skyrių turimą informaciją", 16 punkte, jog „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, gavęs mokesčio mokėtojo Prašymą grąžinti (įskaityti) PVM skirtumą, turi nustatyti ar mokesčių mokėtojas: ar ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad jis į PVM atskaitą buvo įtraukęs PVM sumas, išskirtas juridinės galios neturinčiose PVM sąskaitose faktūrose, buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitęs kitus, pažeidžiant nustatytą tvarką naudojamus specialius apskaitos dokumentų blankus arba vykdė sandorius su asmenimis, kurių veikloje buvo nustatytos minėtos aplinkybės (16.8 p.), ar dėl jo veiklos buvo gauti paklausimai iš kitų teisėsaugos institucijų (16.9 p.)", 17 punkte, jog „ mokesčių įstatymų pažeidimų ir su PVM susijusių piktnaudžiavimų padidintos rizikos grupei taip pat priskirtinos įmonės: kurio savininkui, akcininkams, vadovui, vyriausiajam finansininkui, darbuotojams ar kitiems su šiuo mokesčių mokėtoju susijusiems asmenims dėl nusikaltimų finansams ar ūkininkavimo tvarkai, apgaulės būdu susigrąžinto (taip pat bandymų tai padaryti) ar į valstybės biudžetą nesumokėto PVM buvo iškelta baudžiamoji byla arba buvo sprendžiamas tokios bylos iškėlimo klausimas (17.1 p)“, „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, išanalizavęs visą apie mokesčio mokėtoją turimą informaciją ir nustatęs 17 p. nurodytus atvejus, Prašymą perduoda Patikrinimų skyriams tikrinti mokesčio mokėtojo atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą bei prašomo grąžinti skirtumo sumos pagrįstumą ir informuoja mokesčio mokėtoją. ", 22.5 punkte, jog „patikrina, ar AVMI nėra gavusi informacijos, kad įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos atlieka PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu, ir, ar pagal PVM įstatymo 91 str. 11 dalį dėl to neturėtų būti sustabdytas PVM skirtumo grąžinimas ((skaitymas); esant pagrindui priima sprendimą dėl PVM grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo“, o būtent: ji, iš anksto žinodama, kad vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir Nr. 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) PVM skirtumo grąžinimą 611 834 Lt sumai, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto – į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų, įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. 02-05 mėn. laikotarpyje realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“, po ko UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai ", kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie ką Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27raštu Nr. 25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „ Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 str. 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar Įskaitymas sustabdomas, kai Įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių Įvykdymu (Įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei Įskaitymą)“, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t.y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo, suprasdama, kad jos pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms, turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas-UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, 2005-12-15 pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą parengė bei patvirtino savo parašu neteisėtą Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), kurią pateikė pasirašyti Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S. , pastarajai patvirtinus minėtą dokumentą savo parašu bei jį pasirašius Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G. , po ko minėtos išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą, 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais I. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios intancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

pripažinti B. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 str. ir nuteisti 20 MGL (2500 litų) bauda,

pripažinti D. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 str. ir nuteisti 20 MGL (2500 litų) bauda,

pripažinti D. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 str. ir nuteisti 20 MGL (2500 litų) bauda.

Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamosios nepagristai išteisintos. Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tuo, kad kaltinamųjų veikoje nėra vieno iš nusikaltimo BK 229 str. sudėčiai reikalingo požymio - didelės žalos. Apylinkės teismas nustatė, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika - valstybės tarnautojos netinkamai atliko savo pareigas, tačiau nuosprendyje toliau teigia, kad kaltinamųjų veiksmai nepadarė žalos, nesugriovė pasitikėjimo pačia valstybės tarnyba, valstybės įstaigų veikla, nediskreditavo ir nekompromitavo šios veiklos, nepadarė didelės žalos valstybės tarnybos autoritetui ir pačios valstybės interesams. Apeliantas tvirtina, kad tokia teismo išvada nepagrįsta. Šis faktas rodo apie didelės neturtinės žalos padarymą valstybei - neabejotina, kad toks valstybės tarnautojų savo pareigų neatlikimas, neveikimas, griauna pasitikėjimą pačia valstybės tarnyba, diskredituoja ir kompromituoja VMI veiklą. Valstybės tarnautojos netinkamai atlikusios savo pareigas - neteisėtai gražinusios PVM permoką, sudarė sąlygas užbaigti nusikalstamą veiką, t.y. UAB „Resota" neteisėtai užvaldė 600 798 Lt PVM permoką.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad išteisintosios, pasirašydamos 2005-12-15 išvadą dėl PVM permokos grąžinimo UAB „Resota", įvertino žalą valstybei, kuri būtų atsiradusi negrąžinus PVM permokos, kadangi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog permokos grąžinimo sustabdymas būtų nepagrįstas, valstybė turėtu sumokėti dėl to susidariusią didelę palūkanų bei delspinigių sumą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 9 p. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas remiasi tik prielaida “jeigu būtų". Taip pat teigia, kad tarp B. S. , D. G. , D. S. ir I. S. tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, kad 2005-12-16 į UAB „Resota" sąskaitą buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų, o tai buvo padaryta tik dėl netinkamo neatlikimo savo pareigų ir funkcijų. Apeliantas teigia, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad B. S. , D. G. , D. S. ir I. S. yra kaltos dėl joms inkriminuojamo baudžiamojo nusikaltimo, numatyto BK 229 str.

Atsikirtime į apeliacinį skundą išteisintoji D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes apylinkės teismo išvados visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. BK 229 str. numatyta atsakomybė už veiksmus, kuriais valstybės tarnautojas dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, turtinės žalos buvimas nebuvo įrodytas, byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra ir kitų duomenų apie turtinės žalos padarymą. Kaltinimai dėl didelės žalos padarymo valstybės interesams grindžiami tuo, kad savo veiksmais išteisintoji diskreditavo valstybės tarnybos principus, sumenkino Klaipėdos AVMĮ, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos. Kuo pasireiškė ta žala - nebuvo nei įrodinėjama, nei analizuojama. Didelė žala valstybės interesams arba kitiems asmenims - vertybinis požymis. Didelės žalos valstybės interesams buvimą reikia įrodyti ir pagrįsti. Neįrodžius, nepagrindus tokios žalos, valstybės tarnybos darbuotojų veikos negali būti kvalifikuojamos pagal BK 229 str. Apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus - VMI prie LR Finansų ministerijos 2005-11-(be dienos) raštą Nr. (13.2-32-2)-R, kuriame visoms teritorinėms AVMI nurodoma išnagrinėti klausimus apie susidariusią PVM permokų negražintą didelę sumą, ir nurodymą, kad iki kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos būtų padengta visa nurodyta mokesčių mokėtojų nepriemoka, kurią galima padengti (mokesčio įskaitymo taisyklėmis). Šiame rašte taip pat buvo nurodyta informuoti, jog galima kreiptis dėl permokos gražinimo. Prie rašto buvo pridėti du sąrašai, UAB "Resota" buvo įtraukta į šiuos sąrašus ir nurodytas ataskaitinis periodas, už kurį buvo sustabdytas permokos grąžinimas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl išteisintųjų veiksmų buvo sudarytos sąlygos užbaigti UAB „Resota" nusikalstamą veiką, neteisėtai pasisavinus PVM permoką, nes ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Resotos" veiksmų jau buvo pradėtas, vyko ir mokestinis ginčas. Iki šiol nėra jokio sprendimo, kad UAB „Resota" neteisėtai reikalavo PVM permokos už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį grąžinimo. Civilinis ieškinys pareikštas kitoje baudžiamojoje byloje, nes, nustačius, kad PVM permokos gražinimas UAB"Resotai" nepriklauso, bus išieškota iš UAB „Resota" turimo turto bei piniginių lėšų. Nėra jokio teisinio pagrindo laikyti civilinį ieškinį, pareikštą kitoje baudžiamojoje byloje - turtinės žalos buvimu šioje baudžiamojoje byloje. Išteisinamajame nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad UAB „Resota" buvo nuolat grąžinama PVM permoka, ir, grąžinus permoką, būtų įvykdytas ir Centrinio mokesčių administratoriaus nurodymas ir nebuvo grėsmės, kad ši mokestinė prievolė nebus įvykdyta, nes nurodytą sumą buvo galima greitai sutaupyti iš kitų grąžintinų sumų, buvo užtikrintas mokestinės prievolės įvykdymas kitais būdais, nes buvo areštuotas UAB "Resota" priklausantis turtas ženkliai didesnei sumai, nei mokestinės prievolės suma, kad įmonė neturėjo mokumo problemų, iki šiol vykdo ūkinę-komercinę veikla, turi pelno, moka mokesčius. Apylinkės teismas teisingai įvertino Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės parodymus, kad dėl esamos realios padėties, kai metų pabaigoje aktualu atsiskaityti su mokesčių mokėtojais, jog būtų tinkamai įgyvendinti Valstybės biudžeto formavimo bei fiskalinės politikos uždaviniai, inkriminuojama veika gali būti traktuojama blogiausiu atveju, kaip nežymus tarnybinis nusižengimas, o faktiškai visos kaltinamosios tinkamai atliko savo pareigas ir jokios žalos valstybinės mokesčių inspekcijos prestižui padaryta nebuvo.

Atsikirtime į apeliacinį skundą išteisintųjų B. S. , D. G. gynėjas advokatas Vitas Vasiliauskas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog išteisintosios diskreditavo valstybės tarnybos principus, sumenkino VMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą ir dėl to valstybei buvo padaryta žala yra nepagrįsti. PVM permokos (skirtumo) grąžinimo sustabdymas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. (turto areštas, nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą, hipoteka ar įkeitimas, laidavimas ar garantija). Pagrindinė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcija - mokesčių administratoriaus siekis garantuoti galimų (arba jau esančių) mokesčių sumokėjimą ar išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkcijas, iš vienos pusės yra įpareigotas nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių (Mokesčių administravimo įstatymo 32 str. 2 p.), iš kitos pusės jo vienas iš pagrindinių uždavinių yra mokesčių sumokėjimo į biudžetą užtikrinimas (Mokesčių administravimo įstatymo 19 str. l d. 3 p.), jis turi pasirinkti tinkamą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Tas pasirinktas būdas privalo užtikrinti ne tik mokesčių sumokėjimą, bet taip pat jis negali pažeisti mokesčio mokėtojo interesų. Todėl kelių tos pačios apimties (ir dėl tų pačių mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo) mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas vienu metu yra negalimas, nes tai akivaizdžiai pažeistų mokesčių mokėtojo teises. 2004 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūra buvo areštavusi UAB “Resota” nekilnojamojo turto už 747 439 Lt, siekdama užtikrinti galimą žalos atlyginimą UAB “Resota” baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu, šalia turto arešto, vietos mokesčių administratoriui 2004 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais dar priėmus sprendimus sustabdyti PVM permokos (skirtumo) grąžinimą, tų pačių mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo garantuotas dvigubai, kas reiškia, jog buvo pažeistos mokesčių mokėtojo, šiuo atveju UAB “Resota” teisės. Pažymėtina, kad administruojant mokesčius, mokesčių administratorius savo veikloje, visų pirma, turi vadovautis tam tikrais mokesčių administravimo principais, kaip vieną iš esminių mokesčių administravimo principų mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ) įtvirtina teisingumo ir visuotinio privalomumo principą. Todėl akivaizdu yra tai, kad mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai vykdyti mokesčių administravimą ir protingai bei teisingai elgtis su mokesčių mokėtoju negali reikalauti iš mokesčių mokėtojo daugiau nei jam priklauso sumokėti pagal įstatymą. Savo ruožtu mokesčių administratorius ir savo reikalavimų užsitikrinimui negali taikyti didesnės apimties priemonių nei tai yra reikalinga. Mokesčių administratoriaus pareigūnai yra laisvi pasirinkti, kokias mokestinių prievolių įvykdymo prievoles reikia taikyti, yra laisvi keisti vienas priemones kitomis, svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad būtų užtikrinti valstybės biudžeto interesai. PVM įstatymas nebuvo pažeistas ir todėl jokia neturtinė žala valstybei neatsirado. Išteisintosios tinkamai vykdė ir atliko tarnybines pareigas, todėl ir kalbėti apie valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus negalima. Priešingai, priimdamos sprendimą grąžinti PVM permoką, išteisintosios apsaugojo valstybė interesus ir valstybės biudžeto interesus ta prasme, kad UAB “Resota” baudžiamoji byla šiuo metu yra dar nebaigta, mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir UAB “Resota” yra sustabdytas ir jo baigtis taip pat yra visiškai neaiški, išvengta kelių mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pritaikymo vienu metu, pagaliau finansinių metų gale priimdamos sprendimą grąžinti PVM permoką, išteisintosios sumažino valstybės įsiskolinimus mokesčių mokėtojams ir tokiu būdu sudarė prielaidas realiam kitų finansinių metų valstybės biudžeto pajamų plano vykdymui. Taip pat nurodo, kad baudžiamoji byla Nr. 06-1-00049-04, kurioje UAB “Resota” ir su ja susiję asmenys yra kaltinami neteisėtu PVM permokos susigrąžinimu, šiuo metu dar nėra baigta, todėl teigti, kad UAB “Resota” neteisėtai užvaldė PVM šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo. Klausimas, ar UAB “Resota” turi teisę į PVM grąžinimą, ar jos neturi tuo metu buvo neaiškus, neaiškus ir dabar, nes mokestinis ginčas yra sustabdytas. UAB “Resota” buvo ir yra patikimas mokesčių mokėtojas, todėl įvertinusios visas šias aplinkybes, turėdamos atitinkamą mokesčių administravimi kompetenciją bei patirtį, išteisintosios puikiausiai galėjo įvertinti žalos valstybės biudžetui atsiradimo (neatsiradimo) perspektyvas. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad tarp išteisintųjų tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nurodo, kad dėl PVM permokos grąžinimo nekilo ir neatsirado jokių neigiamų pasekmių, kadangi PVM permokos grąžinimo momentu UAB “Resota” teisė į PVM grąžinimą nebuvo paneigta, ji nepaneigta ir iki šiol, materialinės žalos neatsirado, nes galimas išieškojimas jau buvo užtikrintas prokuratūros areštu, neturtinė žala taip pat neatsirado, tą patvirtino teisme liudijęs įgaliotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos - centrinio mokesčių administratoriaus - atstovas. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad valstybės biudžetui yra padaryta 600798 Lt turtinė žala patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04 pareikštas civilinis ieškinys. Baudžiamojoje byloje, kurioje yra nustatomas žalos padarymo faktas valstybei, prokuroras yra įpareigotas pasirūpinti civilinio ieškinio pareiškimu, jei atitinkama valstybės institucija, kuriai žala yra padaryta neįstoja į procesą civiliniu ieškovu. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių, taigi šiuo požiūriu žalos padarymo konstatavimas yra nepagrįstas. Remtis civilinio ieškinio pareiškimu kitoje baudžiamojoje byloje šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, toje baudžiamojoje byloje dar neaišku, ar bus patenkintas civilinis ieškinys ar ne.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintosios ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai B. S. , D. G. , D. S. , I. S. išteisino dėl joms inkriminuojamų kaltinimų. Teisėjų kolegijos nuomone išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. Išteisinamajame nuosprendyje detaliai išdėstyta, dėl kokių motyvų nenustatytas išteisintųjų kaltumas.

BK 229 straips­nio numatyto nu­si­kal­ti­mo ob­jek­ty­vio­ji pu­sė įsta­ty­me įtvir­tin­ta iš­sa­miai: 1) prie­šin­ga vals­ty­bės tar­ny­bai vei­ka – ne­at­li­ki­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jo pa­rei­gų ar jų at­li­ki­mas ne­tin­ka­mai; 2) pa­sek­mės – vals­ty­bės tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mu pa­da­ry­ta di­de­lė ža­la vals­ty­bės in­te­re­sams ar ki­tiems as­me­nims; 3) prie­žas­ti­nis ry­šys tarp vei­kos ir pa­sek­mių. Šio nu­si­kal­ti­mo su­dė­tis yra ma­te­ria­lio­ji, nes dis­po­zi­ci­jo­je nu­ma­ty­ta, kad tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mu ar ne­tin­ka­mu at­li­ki­mu tu­ri bū­ti pa­da­ro­ma di­de­lė ža­la.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl šio nusikaltimo sudėties nustatytų požymių. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ne dėl padarytos priešingos valstybės tarnybai veikos (pavojinga veika), o dėl BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties pavojingų pasekmių – didelės vertės. Todėl teisėjų kolegija dėl pavojingos veikos nepasisako.

Didelė žala pagal BK 229 str. turi būti padaryta valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma, ar padaryta žala yra didelė, todėl toks šio nusikaltimo sudėties požymis yra vertinamasis.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str. valstybės tarnautojas, neatlikdamas pareigų, visada pažeidžia tam tikrus teisės aktus, o toks pažeidimas savaime diskredituoja pareigūno vardą. Išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala. Realiai žala vertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus asmens galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją bei netinkamu pareigų atlikimu sukeltus padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2004-12-14 nutartyje Nr. 2K-512/2004 nurodyta, kad “Tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mu daž­niau­siai yra pa­žei­džia­mi tur­ti­niai vals­ty­bės ar as­me­nų in­te­re­sai. Tie at­ve­jai, kai tur­ti­niai nuos­to­liai vir­ši­ja 250 MGL dy­džio su­mą, teis­mų prak­ti­ko­je pa­pras­tai pri­pa­žįs­ta­mi di­de­le ža­la. Ta­čiau šis dy­dis ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas for­ma­lia ri­ba ar uni­ver­sa­lia prie­mo­ne nu­sta­tant ma­te­ria­lios ža­los dy­dį. Fi­zi­nė ža­la taip pat tu­ri tam tik­rą ma­te­ria­li­zuo­tą iš­raiš­ką – tai mir­ties at­ve­jai, įvai­raus laips­nio kū­no su­ža­lo­ji­mai, ap­si­nuo­di­ji­mai ir kt. Kar­tu su fi­zi­ne, tur­ti­ne ža­la pa­pras­tai pa­da­ro­ma ir ne­tur­ti­nio po­bū­džio ža­la – tai pa­rei­gū­no var­do, ins­ti­tu­ci­jos pres­ti­žo dis­kre­di­ta­vi­mas, or­ga­ni­za­ci­nės veik­los su­trik­dy­mas ir pan. Ta­čiau mi­nė­tais at­ve­jais kva­li­fi­ka­vi­mui tu­ri reikš­mės tik vie­nos rū­šies ža­la, ir skir­tin­go po­bū­džio pa­da­ri­niai nė­ra su­muo­ja­mi. Daug sun­kiau nu­sta­ty­ti ža­lą ir įver­tin­ti jos dy­dį yra tais at­ve­jais, kai tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mu yra pa­da­ro­ma ne tur­ti­nė ir ne fi­zi­nė, o mo­ra­li­nė, po­li­ti­nė, or­ga­ni­za­ci­nė ža­la. To­kia ža­la tu­ri bū­ti kiek­vie­nu at­ve­ju ad hoc įver­ti­na­ma kon­kre­čio­je by­lo­je, nes įsta­ty­mas ir teis­mų prak­ti­ka uni­ver­sa­lių kri­te­ri­jų, kaip ap­skai­čiuo­ti jos dy­dį, ne­pa­tei­kia. Ka­dan­gi to­kio po­bū­džio ža­la tu­ri ne kon­kre­čią ma­te­ria­lią, o abst­rak­čią ne­ma­te­ria­lią for­mą, to­dėl ypač svar­bus yra ver­ti­na­ma­sis at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių as­pek­tas. Spren­džiant šį klau­si­mą, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti, ku­rio­je vals­ty­bės tar­ny­bos sri­ty­je ir ko­kioms ver­ty­bėms yra pa­da­ry­ta ža­la, po to įver­tin­ti jos dy­dį ir pa­žeis­tų ob­jek­tų reikš­min­gu­mą. Ta­čiau vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui ne­pa­kan­ka vien ob­jek­ty­vaus pa­da­ry­tos ža­los ir jos dy­džio kon­sta­ta­vi­mo – bū­ti­na nu­sta­ty­ti ne­tin­ka­mu pa­rei­gų at­li­ki­mu su­kel­tų pa­da­ri­nių ko­ky­bi­nį at­spin­dį kal­ti­nin­ko są­mo­nė­je.”

Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padarytos žalos pobūdį ir mąstą, tinkamai atsižvelgė ne tik į formalias bylos aplinkybes, bet ir į visumą, pagrįstai įvertino, kad didelė žala nepadaryta.

Kaltinime išdėstyta valstybinio kaltintojo pozicija dėl padarytos žalos pasireiškė tuo, kad B. S. “savo veiksmais diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.” Analogiškai kaltinimai dėl didelės žalos suformuoti ir išteisintosioms D. G. , D. S. , I. S. .

Vertinant, ar valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo kaltinimą dėl padarytos žalos, visapusiškai ištyrė išteisintųjų veiksmais padarytą tiek turtinio-neturtinio pobūdžio žalą, tiek mo­ra­li­nę, po­li­ti­nę, or­ga­ni­za­ci­nę žalą.

Nuosprendyje nurodyta, kad išteisintosios žinojo, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl UAB “Resota” ir jos laikinai apribotą turtą. Jos taip pat žinojo, kad anksčiau buvo priimtas Klaipėdos apskrities VMI viršininko sprendimas sustabdyti PVM permokos grąžinimą. Visgi iš liudytojų parodymų, taip pat ir iš išteisintųjų parodymų matyti, kad pastarosios atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, susijusias su UAB “Resota”.

Kaip matyti iš liudytojos E. J. parodymų, siekiant laiku grąžinti PVM permoką mokesčių mokėtojams apskrityse yra diegiami rizikos valdymo principai, kurių vienas yra sudaryti mokesčių mokėtojų, turinčių dideles PVM permokas sąrašus, tai ypatingai svarbu paskutinįjį metų ketvirtį. Sudaromi vadinamieji „žalieji“ įmonių sąrašai, kurioms PVM permoka turi būti grąžinama per 5 dienas neatliekant patikrinimo, o įprastai permokos įmonėms grąžinamos per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. „Žaliųjų“ įmonių sąrašai yra peržiūrimi kas ketvirtį. Paprastai remiamasi tokiais kriterijais kaip įmonės veiklos stabilumas, vidutinis darbo užmokestis, apyvarta, turimas turtas, mokamų mokesčių dydis, kontrolės veiksmų rezultatas (t. 7, b. l. 108-115).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos rašte Nr. (13.2-32-2)-R-10169 „Dėl PVM permokos pagal apskaitos kortelę“ numatyta, jog turi būti grąžinta didesnė nei 500 000 Lt PVM permoka visiems mokesčių mokėtojams, kurie priskirtini „žaliųjų“ grupei. UAB „Resota“ pagal visus rodiklius atitiko tokius kriterijus, jai nuolatos būdavo grąžinamos PVM permokos.

Be to, išteisintosios savo parodymuose nurodė, kad jos įvertino tai, jog UAB „Resota“ buvo moki įmonė, turinti daug turto, šiai bendrovei nuolatos buvo grąžinamos PVM permokos. Priešingu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad permokos grąžinimo sustabdymas būtų nepagrįstas, būtų atsiradusi valstybės skola UAB “Resota”, kurios našta tektų valstybės biudžetui. Valstybė turėtų sumokėti dėl to susidariusią didelę palūkanų bei delspinigių sumą, kaip numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 9 p.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad reali turtinė žala nėra nustatyta. Iš bylos matyti, kad yra nustatytas tik pinigų pervedimo faktas. Šioje baudžiamojoje valstybinis kaltintojas nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Pažymėtina, kad mokestiniai ginčai su UAB “Resota” nėra išspręsti, todėl nėra aišku, ar PVM permokos sustabdymas buvo pagrįstas. Baudžiamoji byla Nr. 06-1-00049-04, kurioje UAB “Resota” ir su ja susiję asmenys yra kaltinami neteisėtu PVM permokos susigrąžinimu, šiuo metu dar nėra baigta, todėl teigti, kad UAB “Resota” neteisėtai užvaldė PVM permoką šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo. Nesant apkaltinamojo nuosprendžio nėra pagrindo teigti, kad UAB “Resota” neturi teisės į PVM grąžinimą.. Todėl realiai pervesta suma iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje tėra tik prielaida apie realiai padarytą turtinę žalą valstybei. Kad žala nėra valstybei padaryta, taip pat nurodo ir VMI Kontrolės departamento direktorė. Ji parodė, kad UAB “Resota” pervestų pinigų išieškojimą galima nukreipti į areštuotą UAB “Resota” turtą.

Kaltinimo pozicija, kad išteisintosios savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybos principus, sumenkino Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl išteisintųjų veiksmų buvo padaryta neturtinė ar kitokio pobūdžio žala valstybei, tačiau tai nelaikytina didele žala.

Beje, nors apeliantas ginčija išteisinamąjį nuosprendį visoms išteisinamosios, tačiau neprašo pripažinti kalta ir paskirti bausmės I. S. .

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.