Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-24 · Byla Nr. N-575-644-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-24
Bylos Nr.
N-575-644-12
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-07114-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-644/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-07114-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. nutarimu pripažino A. K. (toliau – ir A. K.) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą bei administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant A. K. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 12 d., 1 val. 30 min., Taikos g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, būdamas neblaivus, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės privalomojo draudimo poliso. Pažymėjo, jog teismo posėdyje A. K. kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems) neprisipažino bei paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 12 d., 1 val. 30 min., automobilio nevairavo, bet sėdėjo su draugais stovinčiame automobilyje, kai į jį atsitrenkė M. G. vairuojamas automobilis. Nurodė, jog šią jo versiją patvirtino liudytojai D. V. bei V. N.. Tuo tarpu nukentėjusysis M. G. aiškino, jog jo ir A. K. automobiliai susidūrė važiuodami, o automobilį „BMW“ vairavo A. K., kuris automobilyje buvo vienas. Pažymėjo, jog atmeta šiuos liudytojo M. G. paaiškinimus, nes jie yra paneigti A. K., liudytojų D. V. ir V. N. paaiškinimais. Pridūrė, jog šių asmenų paaiškinimus iš dalies patvirtina ir liudytojas policijos pareigūnas D. Š., kuris teigė, kad po eismo įvykio A. K. automobilyje „BMW“ sėdėjo du žmonės. Akcentavo, jog byloje nėra nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teismui daryti besąlyginę išvadą, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl šioje dalyje administracinę bylą jo atžvilgiu teismas nutraukė, nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pažymėjo ir tai, jog byloje yra įrodyta, kad A. K. nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjo atžvilgiu nėra galiojančių administracinių nuobaudų.

II.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija), nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51 – 53), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucijos pareigūnai, fiksuodami su 2010 m. gruodžio 12 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes, tarnybiniame pranešime nurodė, jog atvykę į eismo įvykio vietą – Justiniškių-Taikos gatvę, rado dvi apgadintas transporto priemones „BMW“ ir „Renault Espace“. Pažymėjo, jog aiškindamiesi įvykio aplinkybes pareigūnai iš A. K. žodžių nustatė, jog prieš transporto priemonių „BMW“ ir „Renault Espace“ susidūrimą jis automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus kartu su draugais, kuomet pajuto smūgį į jo valdomo stovinčio automobilio kėbulą. Teigė, jog A. K. pareigūnams kategoriškai neigė vairavęs automobilį „BMW“, tačiau neneigė alkoholinius gėrimus vartojęs prieš transporto priemonių kontaktą. Tuo tarpu apklausus „Renault Espace“ automobilį vairavusį M. G. buvo nustatyta, jog transporto priemonių susidūrimo metu automobilis „BMW“ važiavo Taikos gatve link Justiniškių gatvės, o pašaliniai asmenys į eismo įvykio vietą atėjo prieš atvykstant Institucijos ekipažui. Atkreipia dėmesį, jog M. G., būdamas susipažinęs su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą byloje, pakartotinai išdėstė 2010 m. gruodžio 12 d. paaiškinime užfiksuotus parodymus bei patvirtino, kad transporto priemonių kontakto metu automobilis „BMW“ judėjo, be to, jis nurodė, jog A. K. eismo įvykio vietoje buvo vienas. Pažymėjo, jog teismas šių proceso dalyvio parodymų nevertino, o rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. ir jo pažįstamų asmenų D. V. ir V. N. versijomis, nors pagrindo nesiremti M. G. duotais parodymais nebuvo, nes jis A. K. iki įvykio nepažinojo, su juo nekonfliktavo. Pabrėžia, jog objektyviam bylos išnagrinėjimui teismas turėjo išreikalauti visą su 2010 m. gruodžio 12 d. eismo įvykiu susijusią medžiagą, kurioje užfiksuota informacija apie teisės pažeidimą mačiusį pašalinį eismo įvykio liudytoją A. V.. Priduria, jog vertingos informacijos byloje galėjo suteikti ir netrukus po eismo įvykio M. G. sustabdytas Institucijos ekipažas, tačiau teismas nesiėmė priemonių minėtus asmenis apklausti. Teigia, jog teisės pažeidimo aplinkybės patvirtina tai, kad A. K. 2010 m. gruodžio 12 d., 1 val. 30 min., Taikos g., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“ būdamas neblaivus, kas atitinka administracinį teisės pažeidimą, apibrėžtą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

A. K. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutarimą.

Atsiliepime nurodo, jog dėl eismo įvykio sukėlimo kaltu buvo pripažintas M. G., kuris keletą kartų paminėjo, jog automobilis „BMW“ važiavo labai lėtai, kas jam iš tiesų galėjo pasirodyti dėl įvykio metu kritusios šlapdribos ir pūgos. Tikina, jog jo vairavimo fakto nepatvirtino nė vienas pareigūnas, o visas skundas buvo paremtas M. G. žodžiais, kuris yra suinteresuotas išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio sukėlimo. Pažymi, jog apklausti Institucijos liudytoją turėjo pati Institucija. Tikina, jog ateiti vėliau jo draugai, kaip tikina M. G., negalėjo, nes tuo metu jau buvo pakankamai vėlu. Pažymi ir tai, jog M. G. neaiškiai nupasakoja eismo įvykio manevrus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nenustačius A. K. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties

Pažymėtina, jog byloje ginčas dėl A. K. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį nekyla, tačiau Institucija mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą dalyje pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad A. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. nuosekliai laikėsi versijos, jog su draugais alkoholinius gėrimus vartojo sėdėdamas automobilyje, pastatytame kelkraštyje, tačiau jo nevairuodamas, o M. G. automobilis į jo automobilį įsirėžė šiam bestovint vietoje. Pastebėtina, jog jo paaiškinimai buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, juos patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. V. bei V. N., kurių parodymai taip pat nebuvo prieštaringi. Kitą versiją savo ruožtu kėlė M. G., tvirtindamas, jog A. K. vairuojamas automobilis susidūrimo metu judėjo. Taigi, byloje iš esmės buvo keliamos dvi priešingos su eismo įvykiu susijusių dalyvių versijos, tačiau jokių tiesioginių bei objektyvių įrodymų, neabejotinai įrodančių A. K. vairavimo neblaiviam faktą, byloje nėra. Pastebėtina, jog tiesioginiu įrodymu negali būti laikomas Institucijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5), nes jis grindžiamas M. G. paaiškinimais apie eismo įvykio aplinkybes, taigi savo pobūdžiu yra išvestinis. Pridurtina, jog tai, kad nuo pat pradžių buvo keliamos dvi iš esmės priešingos versijos patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos pareigūnas D. Š.. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu turi įrodyti būtent Institucija, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti minėtąjį faktą, pvz. nebuvo pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio, kuriose atsispindėtų transporto priemonių padėtis po eismo įvykio bei kurios galėtų paneigti arba patvirtinti M. G. nurodytą aplinkybę, jog automobiliai susidūrė automobiliui „BMW“ manevruojant. Institucija, nors jos atstovas ir dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat neteikė jokių prašymų apklausti pašalinius liudytojus, galėjusius matyti eismo įvykį, taigi nebuvo aktyvi proceso šalis, be to, nepagrindė, kodėl apie apeliaciniame skunde minimą liudytoją jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog šį liudytoją reikėtų apklausti apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 138 str. 3 d.)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti byloje naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius