Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nutarta bylą, kurioje D. V. , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. V. kaltinamas tuo, kad pagal 2002-10-31 priedą prie išperkamosios nuomos sutarties Nr. 1023706, sudarytos 2002-10-31 tarp UAB ,,Hansa Lizingas” ir nuomininkės I. V., kaip nuomininkės sutuoktinis, ta pačia apimtimi kaip I. V. įgijo teisę naudotis ir valdyti automobilį XXXXXXXX, valst. Nr.XXXXXXXX, 64406,78 Lt vertės. 2004-11-04 automobilis XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXXX, pagal turto priėmimo perdavimo aktą (priedą Nr. 2,3,4 prie išperkamosios nuomos sutarties Nr. 1023706) buvo perduotas nuomininkei I. V. 2002-11-14 D. V. automobiliu XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXXX, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikoje, kelyje Minskas-Gardinas tarp 2002-11-14 ir 2002-11-27 automobilį XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXXX, priklausantį nuosavybės teise UAB ,,Hansa Lizingas”, pardavė už 11000 JAV dolerių V. K. Taip išvaistė jam patikėtą turtą ir UAB ,,Hansa Lizingas” padarė 64406,78 Lt turtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė bylą, kurioje D. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui.

Nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų: kaltinamajame akte pateikiami duomenys nepagrindžia kaltinimo, tad kaltinamasis aktas yra nelogiškas ir nesuprantamas; be to, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, nurodomas ir visai kitas laikas, negu aprašant pagrindinius duomenis, kuriais kaip teigiama kaltinamajame akte, grindžiama ,,įtariamojo D. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką”. Taip pat toks kaltinamasis aktas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos BPK 10 straipsnio nuostatas, nes suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą.

Teismas konstatavo, kad prieštaringas, be loginių ryšių kaltinamasis aktas yra niekinis dokumentas ir trukdo nagrinėti bylą. Tokio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, nes tinkamai surašyti atitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimus kaltinamąjį aktą turi prokuroras (BPK 218 straipsnis), kuris teisme jį skelbia, o ne iš esmės taiso, todėl byla perduotina prokurorui.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra gauti kaltinamojo D. V. ir jo gynėjos prašymai nutraukti bylą, teigiant, jog jis yra nekaltas, o jei byla nebūtų nutraukta, atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ištirti prašymuose išdėstytas aplinkybes privalo prokuroras, nes neišsprendus šių problemų negalimas tinkamas kaltinamojo akto surašymas. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje iš tiesų neatliktas, aplinkybės, kurių duomenys lemtų kaltinimo D. V. pagrįstumą visiškai netirtos. Pati byla pateikta teismui irgi itin netvarkinga.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tame pačiame teisme.

Apeliantės nuomone, teismo nutartis nepagrįsta. Kaltinamasis aktas byloje yra surašytas nuosekliai laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, jokių pažeidimų, kuriuos reikėtų taisyti teisme, nepadaryta.

Prokurorė tvirtina, kad teismas iškreipė Lietuvos Respublikos BPK XVIII skyriaus esmę, bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje ėmėsi iš esmės vertinti įrodymus ir išreiškė subjektyvią nuomonę, kad kaltinamajame akte pateikiami duomenys kaltinimo nepagrindžia ir kad ikiteisminis tyrimas byloje iš tiesų neatliktas. Taip teismas viršijo Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio nuostatas ir atliko veiksmus, nenumatytus šioje proceso stadijoje. Pažymi, kad duomenų sisteminimas kaltinamajame akte nurodant, kuriais jų grįsti kaltinimą, yra priskiriamas prokuroro kompetencijai, o įrodymų vertinimas, ar jų pakanka, ar jie tikri, yra bylos nagrinėjimo teisme stadijos, kurioje priimamas sprendimas iš esmės, funkcija.

Apeliantės nuomone, niekuo nepagrįstas ir teismo motyvas dėl būtinumo ištirti teisme gautus kaltinamojo ir jo gynėjos prašymus, aiškintis, ar visa teisinės pagalbos medžiaga pridėta prie bylos. Prašymai buvo gauti jau po kaltinamojo akto ir bylos medžiagos perdavimo teismui (Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnis), todėl prokuroras negalėjo ir neprivalo šių prašymų nagrinėti. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašo tik išpildęs Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį kokią medžiagą perduoti teismui, sprendžia tik prokuroras.

Prokurorė dėl netvarkingo bylos pateikimo teismui nurodo, kad susipažįstant su bylos medžiaga akivaizdu, kad bylos susegimo brokas esminės įtakos dokumentams nedaro ir jie išlieka aiškiai suprantami, apačia į viršų yra įsegta teisinės pagalbos medžiaga, tokia, kokia buvo gauta iš užsienio valstybių, kurių vertimas byloje pateikiamas aiškiai, o kaip be vertimo į bylą įsegtas dokumentas nutartyje įvardijamas UAB ,,Hansa Lizingas” pateiktas I. V. neapmokėtų sąskaitų sąrašas lentelėje valstybine kalba, kurios tik grafose neišversti kompiuterinės programos terminai tarptautiniais, visiems suprantamais žodžiais - ,,debit”, ,,kredit” ir pan.

Apeliantės nuomone, negali būti priežastis, neleidžianti nagrinėti bylą teisme ir ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nurodo, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje. Jeigu teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos defektų pobūdį ir reikšmę. Tvirtina, kad taip nepagrįstai grąžindamas bylą prokurorui teismas tik vilkina bylos nagrinėjimą ir pažeidžia bendruosius baudžiamojo proceso principus, įpareigojančius imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o kaltinamasis bei jo gynėja prašė šį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylą perdavė prokurorui remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Šioje teisės normoje sakoma: „Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą“. Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnis nustato, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas mano, jog kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 4 punkto nuostatų.

Su tuo sutikti nėra pagrindo. Šis punktas reikalauja nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Jau pirmajame nutarties puslapyje rašoma: „Kaltinamajame akte įvardyti duomenys, kuriais prokurorės, surašiusios kaltinamąjį aktą, teigimu (kaltinamojo akto 1-as lapas), grindžiama įtariamojo D. V. kaltė: tai paties D. V. parodymai bei liudytojų (išvardintos 7 pavardės) parodymai (kaltinamojo akto 1-3 lapai), Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių tarnybos informacija, asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašas ir muitinės deklaracijos duomenys (kaltinamojo akto 4 l.).

Vien iš to matosi, kad pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamajame akte yra nurodyti.

Tačiau skundžiamoje nutartyje kaltinamasis aktas kritikuojamas dėl nurodytų pagrindinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turinio, teigiant, kad juose nėra duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę. Tuo pirmosios instancijos teismas jau ėmėsi vertinti įrodymus. Tokia teismo funkcija bylos parengimo nagrinėti teisme stadijai nepriskiriama. Lietuvos Respublikos BPK nereikalauja, kad kaltinamajame akte pateikiami pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, įrodytų kaltinamojo kaltę. Iš Lietuvos Respublikos BPK 219 turinio seka, kad tokių duomenų nurodymas priskirtas prokuroro kompetencijai. Surašydama kaltinamąjį aktą, prokurorė šią funkciją realizavo. Nustatyti, ar duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra pakankami kaltinamajam apkaltinti galima tik teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus visus įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 20, 299, 301 straipsniai. Netyrus įrodymų, konstatavimas, kad pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepagrindžia kaltinamojo kaltės, yra per ankstyvas.

Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo išvada apie kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimų yra nepagrįsta. Kitų pagrindų, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (prašymų išsprendimas, bylos susiuvimo brokas, dokumento neišvertimas į lietuvių kalbą), Lietuvos Respublikos BPK nelaiko tokiais pagrindais, kuriems esant bylą galima grąžinti prokurorui. Todėl ir dėl šių priežasčių bylą grąžinti prokurorui nebuvo pagrindo. Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis nėra pagrįsta ir ji panaikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria nutarta baudžiamąją bylą, kurioje D. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui, panaikinti.