Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-469-1207/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-02
Bylos Nr.
e1-469-1207/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09521-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. e1-469-1207/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09521-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. kaltinamas tuo, kad 2024 m. kovo 11 d. apie 22.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, šeimos narei E. Ž., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, dešine koja du kartus spyrė į kairės pusės apatinę nugaros dalį, bei vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, taip nukentėjusiajai E. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis R. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su E. Ž. neįregistravę santuokos jau kokius 3 metus. Gyvena dviese, nuomoja bute (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Vaikų neturi, sutaria labai gerai, alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2024 m. kovo 11 d. nuo 17 val. vartojo alkoholinius gėrimus namuose vienas, turėjo nusipirkęs 0,7 l brendžio ir kelias skardines alaus, paskui, kiek pamena, buvo atėję draugai, bendrai gėrė alkoholį, vėliau draugai išvažiavo. Kas vyko vėliau dėl neblaivumo nepamena, pripažįsta, kad galėjo suduoti smūgius E. Ž., tiki jos parodymais. Tarp jų niekada nebuvo rimtesnių pykčių, nebuvo kviesta policija. Tai pirmas kartas, jis Evelinos atsiprašys. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi ir jam labai gėda.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios E. Ž. parodymais, kad 2024 m. kovo 11 d. apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, sugyventinis R. M., būdamas namuose, svetainėje vartojo alkoholinius gėrimus su draugais. Ji tuo metu buvo miegamajame ir išgirdo kaip svetainėje kažkas sudužo, atėjusi pamatė, jog sudužo stikliukas. Berinkdama šukes paklausė R. M. „Ką čia darai?“, R. M. nieko nesakęs pradėjo spardyti prieškambario spintos duris. R. draugai pamatę, kaip jis elgiasi, išsivedė jį į kiemą norėdami jį apraminti. 2024 m. kovo 11 d. apie 22.40 val. R. M. grįžo namo ir dėl kažko (tiksliai pasakyti negali) pradėjo jai priekaištauti. Ji jam tiesiog atsakė, kad jis eitų miegoti. R. M. toliau jai kažką priekaištavo ir miegamajame kambaryje pradėjo ją mušti. R. M. iš dešinės kojos du kartus spyrė jai į kairės pusės apatinę nugaros dalį, paėmęs abejomis rankomis už plaukų, tuo pačiu momentu vieną kartą dešine ranka iš kumščio trenkė jai į veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sudavęs jai smūgius R. M. pradėjo viską namuose daužyti, ji prašė, kad nustotų viską gadinti. Kadangi sugyventinis jos neklausė, paskambino draugei, paaiškino situaciją ir pasakė, kad iškviestų policiją. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, o policija sugyventinį išsivežė. R. M. prieš ją smurtavo pirmą kartą, alkoholiu nepiktnaudžiauja;

3.2. nukentėjusiosios E. Ž. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad po 2024 m. kovo 11 d. įvykio R. M. jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš. Po to incidento, kai atvyko greitosios medikai, ji atsisakė jų apžiūros, nebuvo sužalota ir niekas nebeskaudėjo, ji nevyko pas medicinos ekspertus, kitur į gydymo įstaiga nesikreipė, nes nebuvo jokio pagrindo, niekur nesigydė;

3.3. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale įrašu, kuriame nurodyta, kad R. M. 2024 m. kovo 11 d. nustatytas 2,61 prom. neblaivumas;

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), Panevėžys, daugiabutis 9 aukštų namas. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svetainėje sofa apversta, televizoriaus ekranas sudaužytas, stiklinis žurnalinis staliukas sulaužytas.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. M. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę E. Ž. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo R. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Iš kaltinimo aprašymo šalintina aplinkybė apie kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji neįeina į BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau yra bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė.

6. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

7. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas); į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius, t. y. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, R. M. paskiriant galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius, t. y. 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. 00.36 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 12.48 val. (1 para) ir laikyti, kad R. M. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad jis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė