Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS patrulių būrio patrulė J. Daukintaitė 2011 m. spalio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog R. B. 2011 m. spalio 22 d. 16.21 val. Mažeikių r. sav. Šerkšnėnų k. vairuodamas automobilį VW PASSAT su prekybiniu (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusio kito automobilio priekines kairės pusės dureles, taip apgadindamas abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė automobilio registracijos dokumento ir vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 132, 231.1, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už penkis administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

R. B. dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog važiuojant pro Šerkšnėnų lentpjūvę ir lenkiant stovėjusį automobilį, jo vairuotojas staiga atidarė dureles, ir jis, nebespėjęs vairuojamo automobilio sustabdyti, kliudė stovėjusio automobilio kairės pusės dureles. Nors stovėjusio automobilio apgadinimas buvo visai nežymus, kliudyto automobilio Ford vairuotojas paprašė 2000 Lt, o jam nesutikus mokėti ir pasiūlius kviesti policijos pareigūnus, priėję keli neblaivūs vyriškiai, kaip jis supratęs, vairuotojo pažįstami, ėmė jam priekaištauti, jį stumdyti, parvertę ant automobilio kapoto ėmė mušti bei spardyti. Bijodamas būti sužalotas, jis iš įvykio vietos pabėgo. Šiuos R. B. teiginius patvirtino važiavusių kartu su R. B. liudytojų V. S. ir V. K. paaiškinimai, jog R. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, jog iš jo buvo reikalaujama pinigų, o nesutikus mokėti, įvykio vietoje buvę neblaivūs vyriškiai R. B. ėmę mušti.

R. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta: 2011 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-1183739-11, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB patrulių J. Daukintaitės ir L. Rausčio tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo; autoavarijos vietos schema; G. G., V. K., V. S., V. K. paaiškinimais; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir foto lentele; bendra įvykio informacija, todėl R. B. skirtinos administracinės nuobaudos.

Tačiau byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad R. B., kliudęs stovintį automobilį ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, sąmoningai vengdamas atsakomybės už teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, kilusios abejonės traktuotinos R. B. naudai, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, R. B. veiksmuose nesant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą R. B., atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. asmenybę, pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinos baudos, kurių dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jas subendrinant (LR ATPK 30² ir 33 straipsniai)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo R. B. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą; .

LR ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

- LR ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą – 80,00 Lt (aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

- LR ATPK 124¹ straipsnio 7dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą – 20,00 Lt (dvidešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Išaiškinti R. B., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 57861), ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar visos baudos arba jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė