Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovams Z. S. ir L. S., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovei Sonatai Pakalnienei, atsakovui V. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. S. ir L. S. (L. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-214/2011 pagal Z. S. ir L. S. ieškinį atsakovams V. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, Kauno rajono savivaldybei dėl statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo nugriauti statinius, perstatyti tvorą, leidimo rekonstruoti statinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pažeisti CPK 268 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktų reikalavimai. Sprendimas nemotyvuotas, nesuprantamas, neaiškus, neatitinkantis esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Neatliktas tinkamas įrodymų tyrimas, pagrįstas visapusišku ir pilnu aplinkybių išnagrinėjimu, neatskleista bylos esmė. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje aprašytas kai kurių įrodymų turinys, tačiau neišnagrinėtas ieškinio faktinis ir teisinio pagrindas. Byloje neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės.

Nepagrįstai spręsta, kad šioje byloje reikėjo reikšti reikalavimą dėl sklypų ribos tarp šalių sodo sklypų nustatymo, nes ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos nesutampa. Ieškovų ir atsakovo V. G. žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, šių sklypų dydžiai nesikeitė nuo 1998 m. birželio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, šių sklypų koordinatės sutampa ir žemės sklypų riba yra visiškai aiški. Pervedus koordinates į Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94, ieškovų sklypo ribos, skiriančios atsakovui priklausantį sklypą, yra 6083027,13 ir 504359,43, 6082982,43 ir 504365,40. Ieškovams priklausančio žemės sklypo riba buvo atstatyta ir pažymėta pagal kadastro žemėlapio ištrauką 2008 m. vasario 27 d., apie tai buvo pranešta atsakovui V. G. Geodezininko A. P. įmonė 2008 m. gegužės mėn. parengė planą, kuriame pažymėtas atsakovo aptvertos tvoros neatitikimas sklypo riboms. Iš plano matyti, kad atsakovas yra užėmęs ieškovams priklausančio žemės sklypo nuo 1 m 99 cm iki 2 m pločio ruožą, atsakovo pastatyta malkinė įeina į ieškovams priklausantį žemės sklypą, atsakovas apsitvėręs ieškovams priklausantį šulinį. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nebuvo pateiktas priešieškinis, VĮ Registro duomenys nebuvo ginčijami, atsakovas nepateikė geodezininko parengto plano, kuris paneigtų A. P. parengtąjį. Liudytojų subjektyvi nuomonė dėl VĮ Registro centre įregistruotų duomenų, patvirtintų žemės sklypų planuose, negali jų nei patvirtinti, nei paneigti. Atsakovas yra užėmęs ieškovų sklypo 2 m ilgio plotą, tačiau pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 32.7 punktą galima tik 20 cm maksimali paklaida.

Sprendimo motyvai yra paremti prielaidomis ir spėliojimais, nepasisakyta dėl A. P. parengto plano, kuriame fiksuoti ieškovų teisių pažeidimai. A. P. atliko matavimus vadovaudamasis A. V. atliktais kadastriniais matavimais, kurių jis nekeitė, o tik atstatė ribas. A. P. paruošta ieškovų sklypo topografinė nuotrauka yra suderinta su Kauno rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriumi. Atsakovo pateikta UAB „Topografas“ nubraižyta statinių išdėstymo schema, kurioje nėra sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nėra ribą įrodantis dokumentas, tai patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus specialistas B.

Vadovautasi melagingais liudytojo A. V. parodymais. Jis nurodė, kad 1996 m. atliekant sklypų kadastrinius matavimus, nebuvo ieškovų sodo namo laiptų į rūsį, jie pastatyti vėliau. Yra pateikti įrodymai, kad ieškovų sodo statiniai – namas su laiptais į rūsį, balkonu, tualetu ir kanalizacijos šulinys yra pastatyti 1974 metais, jie teisiškai įregistruoti, 1986 m. (prieš 10 metų iki A. V. atliktų kadastrinių matavimų) inventorizuoti. Šie faktai yra patvirtinti ieškovų sodo namo techninės apskaitos byloje ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-0773-175/2006 sprendime. Nepagrįstas liudytojo A. V. teisme minimas 43 cm atstumas nuo ieškovų namo iki ribos. Tokie atstumai nebuvo numatyti generaliniame sodo bendrijos plane, kuriame pasirašė buvę sodo savininkai, teismui nebuvo pateikti planai, parengti atlikus geodezinius matavimus, su tokiais nurodytais atstumais. A. V., atlikdamas kadastrinius matavimus, privalėjo vadovautis Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 38 „Dėl žemės sklypo plano, parengto atlikus geodezinius matavimus, standarto patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų parengimo, atliekant geodezinius matavimus metodika, kuriuose nurodyta, jog sklypo riba nustatoma pagal labiausiai atsikišusią statinio dalį, ieškovų atveju – laiptų į rūsį.

Nevertinta, jog aplinkybę, kad ieškovų ir atsakovo sklypų ribos sutampa ir įregistruotos su tokiomis koordinatėmis, kokios nurodytos A. P. IĮ pateiktame ribų plane, patvirtino teismo posėdyje apklaustas Registrų centro kadastro skyriaus atstovas J. Jis taip pat patvirtino, kad kadastro nuostatos vienareikšmiškai draudžia suformuoti sklypą taip, kad riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas.

Nepagrįsta išvada, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog malkinė pastatyta neteisėtai. Malkinė pastatyta pažeidžiant CK 4.103 straipsnio reikalavimus, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktus. Atsakovas nesilaikė aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priede Nr. 1 numatytų minimalių atstumų nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos reikalavimų (šiuo atveju – 3 m), negavo ieškovų ar ankstesnės savininkės I. V. rašytinio sutikimo dėl mažesnių atstumų, neparengė sumažintos apimties projekto, malkinės statybai nebuvo išduotas leidimas. Ginčo statinys pastatytas pažeidžiant ir STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ 92 punkto, STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 11.1, 41.1 punktų reikalavimus. Neatsižvelgta, kad pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punktą minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių, kurių ugniai atsparumo laipsnis yra III (medinė malkinė) turi būti 10 m. Šis reikalavimas galiojo ir savavalinės malkinės statybos metu 2002 m. (2.9 p., RSN 151-92 Miestų ir gyvenviečių statybos), privalomas buvo ir 7 m atstumas nuo atskirai stovinčio ūkinio, buitinio pastato, šiltnamio ar garažo iki kaimyninio gyvenamojo namo (2.10 p., RSN 151-92 Miestų ir gyvenviečių statybos). Elektros įrenginių įrengimo taisyklės taip pat draudžia statyti virš oro linijų nutiestų laidų. Atsakovo malkinė stovi 1,5 m atstumu nuo ieškovų namo.

Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas pažeidžiant jo surašymui privalomus statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ reikalavimus – akte nėra įrašų apie projektą parengusią įmonę, projekto vadovą, projekto patvirtinimo datą ir numerį, išduotą statybos leidimą, statinio kadastrinių matavimų bylą. Pripažinimo tinkamu naudoti akto 4 punkte įrašyta, kad visų statinių projektas įforminimui suderintas 2004 m. kovo 31 d. (ne atskiri kiekvieno statinio projektai), o jau 2004 d. balandžio 2 d. aktu pripažįstama, kad V. G. rekonstruotas sodo namelis su priestatu, pastatyta malkinė ir stoginė tinkami naudoti. Šis sodo statinių bendras projektas yra ne patvirtintas, o suderintas tik įforminimui, nenurodant išduoto statybos leidimo. Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad jos nuolatinė statybos komisija nepriėmė sprendimo išduoti statybos leidimą ginčo objektui, Urbanistikos skyrius neišdavė atsakovui statybos leidimo statyti statinius sklype (kaip atskirą dokumentą), planuojamos statybos projekto, projektavimo sąlygų rengimo ir projektavimo sąlygų sąvado. Atsakovas nepateikė nei vieno malkinės statybą pateisinančio dokumento. Dėl to visi aktu priimti statiniai yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 punktas).

Nevertinta, kad ginčo statinio statyba yra pripažintina neteisėta ir dėl imperatyviosios materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pažeidimo, nes ginčo statinys pastatytas ieškovų žemės sklypo dalyje.

Malkinė pastatyta pažeidžiant sklypo užstatymo tankumą. Nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio, atsakovo sklype yra pastatyti trys priklausiniai.

Nevertintas pateiktas dalinės statinių esamos techninės būklės įvertinimo aktas Nr. 09/926:005, atliktas S. S. PĮ, kuriame nustatyti atsakovo pastatytos malkinės 411/ž neteisėtos statybos faktai ir ieškovų rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo atitikimas teisės aktų reikalavimams.

Nevertintos aplinkybės, kad Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo užregistruotas 2004 m. priimtų naudotis ūkio pastatų, rekonstruotų sodo namelių, ūkio pastatų, sodo pastatų ir gyvenamųjų namų registracijos žurnale. Aktas atsirado tik 2009 m. gegužės 21 d.

Neatsižvelgta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėjo, kad iš pateiktų projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip bus įtakojamos atsakovo teisės, ir ieškinio atmetimas neužkerta kelio, pateikus projektinius pasiūlymus, kurie atitiktų atsakovo interesus ir nepažeistų jo teisių, gauti atsakovo sutikimą. Pateiktame statinio rekonstravimo projekte yra nurodyti esminiai objektų pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis), kurie yra pakankami atsakovui nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Šis projektinis pasiūlymas buvo įtektas atsakovui iki ieškinio įteikimo teismui, todėl atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teisių pažeidimą, tačiau to nepadarė. Rekonstrukcija niekaip nepažeidžia atsakovo teisių ar teisėtų interesų. Faktas, kad ieškovų sodo pastatas VĮ Registrų centre įregistruotas nesilaikant 3 metrų atstumo (nuo 2004 m. kovo 23 d. pasikeitus atstumo reikalavimui nuo 1 m iki 3 m), nesudaro pagrindo užkirsti ieškovams galimybę vykdyti rekonstrukciją.

Savavalinės statybos aktas šioje byloje negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes jis surašytas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. IV-44 2010 m. lapkričio 2 d. reikalavimas Nr. RE-443 pašalinti savavališkos statybos padarinius yra panaikintas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius sąmoningai vilkino reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo terminus.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir atsakovas V. G. palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė sutiko su apeliantų reikalavimu dėl tvoros perkėlimo. Paaiškino, jog malkinės nugriovimas nėra būtinas – ją galima perstatyti reikiamu atstumu nuo šalių sklypus skiriančios ribos. Ieškovų sodo namelio rekonstrukciniai sprendimai turi atitikti Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimą dėl 3 metrų atstumo iki žemės sklypus skiriančios ribos išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl tvoros, malkinės statybos teisėtumo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų į juos vertinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo su šalių sklypus skiriančia riba, tačiau nesutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog ši riba nėra aiški.

Apie minimą ribą spręstina pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ( Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau tekste –Taisyklės), patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu nr. 522. Pagal jas žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami, nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ( Taisyklių 3.1, 3.5 p.). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 114 punktą apie nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje liudija kadastro tvarkytojo padalinio spaudas nekilnojamojo daikto plane.

Vadovaujantis šiomis įstatymų leidėjo nuostatomis bei byloje nustatytais faktais, jog atsakovo sklypo ribos VĮ Registrų centras įregistruotos 2002 m. rugsėjo 19 d., ieškovų – 2002 m. kovo 29 d. ir pagal teisinės registracijos duomenis neatitikimo sklypų ribos klausimu nėra; apeliantų teiginiu, kad viešajame registre yra įregistruota ir nenuginčyta ieškovų sklypo riba, nurodyta A. P. įmonės 2008 m. gegužės mėn. sudarytame plane, parengtame pagal kadastro žemėlapio ištrauką; trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovo V. J. paaiškinimu, jog šiame plane taškų koordinatės nurodytos teisingai, apeliacinio proceso metu buvo patikrinta aplinkybė dėl L., Z. S. ir V. G. sklypus skiriančios ribos buvimo vietos pagal viešojo registro duomenis.

Iš kadastro žemėlapio ištraukos t. 3 b.l. 188, patvirtintos VĮ Registrų centras Kauno filialo kadastro duomenų tvarkymo skyriaus spaudu, matyti, jog viešajame registre įregistruota šalių sklypus skirianti riba yra taškuose 6083027,13 ir 504359,43 bei 6082982,43 ir 504365,40. Šios koordinatės sutampa su taškais, nurodytais ieškovų reikalavimus grindžiančiame geodezininko A. P. įmonės 2008 m. gegužės men. parengtame plane, kuriame pažymėtas atsakovo aptvertos tvoros neatitikimas sklypo riboms, bei apeliacinio proceso metu atsakovo V. G. pateiktame UAB “Topografas” parengtame plane ( t. 3 b.l. 186). Pastarasis abiejų sklypų ribų planas akivaizdžiai iliustruoja, jog pagal viešajame registre įregistruotą ribą dalis atsakovo malkinės yra ieškovų sklype ( tai matyti ir kadastro žemėlapio ištraukoje), tvora aptverta, šią ribą pažeidžiant į ieškovų sklypo pusę, o ieškovų namo laiptai bei kanalizacijos šulinys yra jų sklype. Šalių sklypus skirianti riba taškuose 6083027,13 ir 504359,43 bei 6082982,43 ir 504365,40 yra viešojo registro duomuo, dėl kurio nuginčijimo šalys reikalavimų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie jo buvimą šalių ginčo objektu.

Minimi duomenys įrodo, jog ieškovų reikalavimai dėl 2004 m. balandžio 2 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies, kuria pastatas – malkinė 4I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas ir įregistruotas (duomenys neskelbtini), priimtas naudoti kaip tinkamas, nors dalis šio pastato yra kaimyniniame sklype, bei tvoros, skiriančios žemės sklypus Nr. 4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), perstatymo ant sklypo ribos yra pagrįsti.

Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl būtinumo laikytis teisės aktuose nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kasacinis teismas, remdamasis statytojo pareiga užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, laikosi nuostatos, jog kaimyninio sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje V. O. v. V. Č., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Vadovaujantis šia nuostata ir konstatavus, jog atsakovas malkinės ir tvoros pastatymu pažeidė jo ir ieškovų sklypus skiriančią ribą, neanalizuotini kiti šalių argumentai dėl šių statinių ( malkinės ir tvoros) galimo atitikimo ar neatitikimo kitiems statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašomas nugriauti statinys – malkinė – yra nesudėtingas, į statybos inspekcijos atstovės paaiškinimą apie galimą jo perstatymą pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, į Statybos įstatymo 28 straipsnio, numatančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 7 dalies 1 punkte nustatytą teismo teisę įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą ( gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą), tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisingumo ir protingumo principus labiau atitiktų sprendimas leisti atsakovui minėtąja įstatymine galimybe pasinaudoti ( malkinę perstačius pagal naują statybą leidžiantį dokumentą, jos techniniai parametrai bus kiti, todėl nepasisakytina dėl šiuo metu esančios malkinės neatitikimo apeliantų nurodomiems kitiems statybą reglamentuojantiems teisės aktams). Ginčo malkinė nugriautina tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą aukščiau nurodytasis teismo reikalavimas bus neįvykdytas ( Statybos įstatymo 28 str. 9 d.). Įvertinus metų laiką, kuomet priimamas teismo sprendimas, nustatytinas šešerių mėnesių tvoros perstatymo bei neteisėto malkinės pastatymo padarinių pašalinimo terminas ( CK 4.103 str. 3 d.). Tuo atveju, jei atsakovas neperstatytų malkinės, jos nenugriautų bei neperstatytų tvoros, malkinės nugriovimo ir tvoros perstatymo veiksmus leistina atlikti ieškovams, išieškant iš atsakovo šių darbų atlikimo išlaidas ( CPK 273 str. 1,2 dalys).

Dėl sodo namelio rekonstrukcijos

Atsakovo sutikimo ieškovų sodo namelio rekonstrukcijai būtinumą apsprendžia faktinė aplinkybė – 1,76 m. atstumas nuo sodo namelio sienos iki sklypų ribos ( duomuo iš A. P. parengto plano) ir Sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Ieškininio reikalavimo esmę šios kategorijos bylose sudaro prašymas apginti pažeistą teisę į statybą, pripažįstant ginčijamą teisę (CK 1.138 str. 1 p.). Teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai leidimo statybai išdavimui. Jis nėra priverstinai vykdomas, bet pašalina kliūtį atitinkamai statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą statybai tuo atveju, kai bendrasavininkis sutikimo neduoda.

Prieštaravimą ieškovų reikalavimui dėl sodo namelio rekonstrukcijos atsakovas V. G. grindė tik tuo, kad ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko Kauno apygardos teismas buvo išsprendęs 2007 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje nr. 2A-183-109/2006 ( Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla nr. 2-0773-175/2006). Šį ieškovų reikalavimą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė, vadovaudamasis prašomam rekonstruoti objektui 2009 m. gruodžio 8 d. surašytu savavališkos statybos aktu, statybos inspekcijos reikalavimu pašalinti jo padarinius ir tuo, kad dalis namo laiptų ir kanalizacijos šulinio yra atsakovo sklype.

Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka.

Visų pirma, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nusprendė dėl kitos, nei buvo vertinama kaip įregistruota viešajame registre, priimant Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje nr. 2A-183-109/2006, sklypus skiriančios ribos. Nors ir šiuo atveju atstumas nuo sklypo ribos iki sodo namelio yra mažesnis, nei trys metrai, pagal viešojo registro duomenis ir namelio laiptai, ir kanalizacijos šulinys yra ieškovų sklype.

Antra vertus, ieškovai pateikė ir kitą rekonstrukcijos projektą. Pažymėtina, jog būtent dėl projektinių pasiūlymų neapibrėžtumo civilinėje byloje nr. 2A-183-109/2006 teismui nebuvo aišku, kaip statybos techniniame reglamente nustatyto reikalavimo dėl planuojamo rekonstruoti statinio ribų nuo kaimyninio sklypo nesilaikymas įtakos atsakovo teises, ar namo, esančio arčiau nei 3 metrai iki atsakovo sklypo, paaukštinimas iki 7 metrų nepažeis atsakovo teisių į natūralų sklypo ar jame esančių pastatų apšvietimą. 2008 metų J. K. įmonės parengtame rekonstrukcijos projektiniame pasiūlyme nurodyta, jog pagal planuojamą rekonstrukciją projektuojamas tradicinės architektūros 2 aukštų pastatas su dvišlaičiu stogu, rekonstrukcija apims tik pastato paaukštinimą iki 7,5 m ir bus vykdoma ant esamo pastato. Konstatuota, jog tai aiškiai matyti iš pateiktų eskizų fasadinės dalies ir iš sklypo nr. 4 pusės bei 1 aukšto plano. Pastato išdėstymas sklype nesikeis ( svarbu, jog minėtu įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu yra konstatuotas ieškovų įgyto sodo namelio statybos teisėtumas, todėl jie nėra atsakingi dėl bendro 3 metrų atstumo nuo šio statinio iki sklypo ribos nebuvimo). Pasisakant dėl trečiųjų asmenų apsaugos nurodyta, jog yra tenkinami STR 2.02.01:2004 193 punktu nustatyti apšviestumo reikalavimai ir jie surašyti X skirsnyje „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“. Vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 p.p. reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 193.1 ne mažesnis negu jo aukštis ( planuojamas sodo namo aukštis 7,5 m., o šiuo atveju atstumas tarp namų yra apie 12 m).

Taigi, abejonės dėl galimų insoliacijos pažeidimų projektiniu pasiūlymu yra pašalintos, o joms nuneigti atsakovas įrodymų nepateikė.

Iš 2009 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovų sodo namelio rekonstrukcija yra būtina dėl pastato didelio nusidėvėjimo ( t.2 b.l. 60). CK 1.137 straipsnio 3 dalis draudžia įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovui neįrodžius, kokiu būdu ieškovų siekiama įgyvendinti sodo namelio rekonstrukcija pažeis jo teises ar teisėtus interesus, jo atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai pripažintinas nepagrįstu ( CPK 185 str., ).

2009 m. gruodžio 8 d. surašytame savavališkos statybos akte konstatuota, jog ieškovų sodo namelio rekonstrukcija laikytina savavališka dėl rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo nebuvimo. Apylinkės teismas neteisingai sprendė, kad šis aktas sudaro savarankišką pagrindą ieškovų reikalavimo nepagrįstumui konstatuoti. Rekonstrukcijos be atsakovo sutikimo galimybė pašalina kliūtį atitinkamai statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą statybai tuo atveju, kai bendrasavininkis sutikimo neduoda. Kiti rekonstrukcijos atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino viešojo registro duomenų apie šalių sklypus skiriančią ribą, sodo namelio rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo duomenų, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl, atmesdamas ieškinį, netinkamai pritaikė ieškovų reikalavimus grindžiančias materialinės teisės normas ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šių priežasčių sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys iš dalies patenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovams iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: t. 1 b.l. 5 - 246 Lt žyminio mokesčio, t. 1 b.l. 109-112 – 400 Lt matininko A. P. įmonei, 2300 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 400 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, t. 2 b.l. 12, 13 – 484 Lt už esamos statinių techninės būklės įvertinimą, t. 2 b.l. 66 – 205 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, t. 3 b.l. 106-108, 142,154 – 270 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2200 L advokato pagalbos išlaidų apeliacinio proceso metu, bendra suma – 6505 Lt. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikštasis reikalavimas yra susijęs tik su dalimi akto dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, todėl iš šio atsakovo ieškovams priteistinas žyminis mokestis už vieną neturtinį reikalavimą ( 123 Lt ir 135 Lt) ir ketvirtadalis ( 1125 Lt ) advokato pagalbos išlaidų ( 4500/4).

Iš atsakovo V. G. valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( 195,08 Lt pirmosios instancijos teisme ir 41,30 Lt apeliacinės instancijos teisme ( t. 3 b.l. , 86, 114, CPK 88 str. 1 d. 3 p. 96 str. 1, 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2004 m. balandžio 2 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria priimtas naudoti kaip tinkamas atsakovui V. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) priklausantis pastatas – malkinė 4I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas ir įregistruotas (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą V. G. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos parengti projektinę dokumentaciją šio sprendimo rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje nurodytos malkinės statybą leidžiančio dokumento gavimui ir malkinę perstatyti pagal gautą dokumentą. Per nustatytą terminą nurodyto teismo reikalavimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą V. G. nugriauti malkinę per trisdešimties dienų terminą, skaičiuotiną nuo pabaigos šešerių mėnesių termino, nustatyto malkinės perstatymui.

Įpareigoti atsakovą V. G. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perstatyti tvorą, skiriančią jo žemės sklypą Nr. 4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovų L. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir Z. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ant sklypų ribos, pažymėtos koordinatėmis 6083027,13 ir 504359,43 bei 6082982,43 ir 504365,40 kadastro žemėlapyje, esančiame trečiojo bylos tomo 188 lape, ir A. P. įmonės parengtame plane, esančiame pirmojo bylos tomo 34 lape.

Atsakovui neperstačius malkinės, jos nenugriovus ir neperstačius tvoros per teismo nustatytą terminą, pripažinti teisę nugriauti malkinę ir perstatyti tvorą ieškovams, išieškant iš atsakovo šių darbų atlikimo išlaidas.

Pripažinti ieškovams L. S. ir Z. S. teisę vykdyti statinio - 52,1 kvadratinių metrų ploto sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) - rekonstrukciją be atsakovo V. G. sutikimo pagal 2008 metais J. K. įmonės paruoštą projektinį pasiūlymą.

Priteisti iš atsakovo V. G. 4922 ( keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du ) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. S. ir Z. S. ir 236,38 ( du šimtus trisdešimt šešis Lt 38 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1383 ( vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris ) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. S. ir Z. S.