- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- N1-1188-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36007-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- R. J., E. A.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Ana Ustinovičir Jurijas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Įžanginė dalis
1.1.3.2.;1.1.4.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.10.1.; 1.1.11.1.; 1.1.11.2.; 1.1.11.5.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.1.11.11.; 1.1.13.; 1.2.4.6.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.1.;2.1.4.6.2.; 2.1.4.10.1.; 2.1.4.10.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.3.2.2.1.; 2.3.2.2.2.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.7.
2018 m. rugsėjo 28 d.
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globotinio (rūpintinio) kaltinamojo R. J. (Juškevič) atstovei pagal įstatymą S. S.,
Vilniaus (duomenys neskelbtini) namų globotinių (rūpintinių) kaltinamojo E. A. (E. A.) ir nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. (E. B.) atstovei vyriausiajai socialinei darbuotojai V. P.,
(duomenys neskelbtini) namų globotinio (rūpintinio) nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. (E. B.) atstovėms A. I. ir V. P. bei įgaliotam atstovui advokatui R. V.,
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globotinio (rūpintinio) liudytojo D. P. (D. P.) atstovei S. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje
E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2 kurso mokinys, 4 kartus teistas:
1) 2012-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones; 2013-10-29 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų;
2) 2013-09-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2012-12-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones;
3) 2014-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013-09-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones;
4) 2014-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2014-02-21 nuosprendžiu paskirta bausme-galutinė subendrinta bausmė - 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; Kauno apylinkės teismo 2016-05-17 nutartimi 2016-05-26 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
R. J. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2000-07-25 Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globotinis (rūpintinis) faktinė gyvenamoji vieta, šio centro buveinė (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus automechanikų ir verslo mokyklos 1 kurso mokinys, vieną kartą teistas: 2017-11-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant auklėjimo poveikio priemones, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. ir R. J. 2017-07-16 tarp 19.00- 20.00 val. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu bendrininkų grupėje, nusivedė nepilnametį E. B., gim. 2002-12-04, po tiltu, kur panaudojo fizinį smurtą.
R. J. sudavė vieną smūgį nepilnamečiui E. B. į kairį žandą ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.
E. A. reikalavo nepilnamečio E. B. atiduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6 ir nepilnamečiui E. B. atsakius, kad neturi telefono, E. A. grasindamas žodžiais: „neduosi, gausi dar kartą“, reikalavo nepilnamečio E. B. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko pastarasis išsigandęs išsakytų grasinimų, atidavė E. A. jam priklausantį 600 eurų mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6 (t. 1, b.l. 113, 130, 169, 175, t. 2, b.l. 30).
Kaltinamasis E. A. (toliau-kaltinamasis) apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2017-07-16 (duomenys neskelbtini). prie pašto, būdamas su draugias, pamatė D. ir jo draugą E. kuris kažką paklausė pas juos, tačiau jie nuėjo toliau. Po kurio laiko jis su R. J. paėmė dviračius ir nuvažiavo link degalinės ir pamatė D. su draugu E.. Privažiavo prie jų ir jie paprašė jo prisidegti cigaretę, nes jie buvo stotelėje ir nenorėjo rūkyti ten. Tada jie visi nuėjo po tiltu, kur jis davė jiems prisidegti. Vėliau buvo kalbėjimas apie telefoną. Jis paklausė E., kokį jis turi telefoną. E. pasakė, kad iPhone 6 ir pastarasis jam pasiūlė apsimainyti telefonais su priemoka. Po to R. J. trenkė ranka E. į žandą, tik jis nesuprato už ką. Jie parūkė ir E. paklausė kiek pinigų jis jam primokės už telefoną. Vėliau ėjo pas Ž. R., nes E. telefonas buvo išsikrovęs. Iškarto telefono nepaėmė, jis buvo pas E.. Kai R. sudavė jokių žodžių, reikalavimų nesakė. Jis dar E. paklausė ar čia jo telefonas ir ar jam nebus kokių problemų. Jis atsakė, kad nebus. Jie pakrovė tą telefoną, nes E. turėjo ištrinti duomenis telefone. Jis pasiūlė savo naują telefoną. Pas Ž. R. pasikrovė E.telefoną, jis ištrynė duomenis ir jie pasikeitė telefonais. E. jam davė savo telefoną iPhone 6, o jis jam savo Sumsung Galaxy J3 2016 m. Jie susitarė, kad dar jis primokės 80 Eur. Tą dieną davė 15 Eur ir jis sakė, kad atvažiuos kitą dieną. Dar paklausė ar neturi jam pretenzijų, pasakė, kad neturi. Jis jam nei vieno blogo žodžio nepasakė, gaunasi, kad jis savo valia atidavė telefoną. Kitą dieną paskambino jo tėvas, G. R. ir pasakė, kad per pusę valandos atvežtų ir grąžintų jam telefoną, tačiau telefono nespėjo atiduoti. E.ir jo tėvas parašė pareiškimą. Kas telefono savininkas jis nežino, iš karto sakė, kad jis, po to pasakė, kad tėvas (t. 1, b.l. 108, 114, 122-123, 131-132, t. 2, b.l. 75-78).
Kaltinamasis R. J. (toliau-kaltinamasis) parodė, kad 2017-07-16 jis su E. A. važinėjosi dviračiais. Būnant (duomenys neskelbtini), važiuojant pro stotelę, pastebėjo joje du vaikinus. Vienas jam pažįstamas - D. P. - centro globotinis, kito vaikino nepažįsta. Jis nuvažiavo toliau, po tiltu, kur ruošėsi parūkyti. Netrukus pamatė, kad į tą vietą atvažiuoja E. A. ir ateina tie du vaikinai, buvę stotelėje. Pradėjo eiti kalba apie telefoną. Jis tuo metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir dėl to labai agresyvus, todėl sudavė E. B. vieną kartą dešiniu delnu į kairės pusės žandą. Sudavė be jokios priežasties. Vaikinas liko stovėti. Toliau ėjo ta kalba apie telefoną. Netrukus girdėjo kaip E. A. pareikalavo, kad tas vaikinas atiduotų jam savo telefoną, sakė: ,,duok telefoną". Į tai vaikinas atsakė, kad neturi telefono ir pasakė D. P., kad duotų telefoną. Apie kokį telefoną buvo kalbama, nesuprato. D. P. pamatė, kad E. A. perduoda telefoną, tai buvo IPHONE telefonas, koks modelis, nežino. Pastebėjo, kad E. A., pažiūrėjęs, grąžino telefoną nukentėjusiajam atgal. Tada visi patraukė į (duomenys neskelbtini) ę pas (duomenys neskelbtini). Ją pažįsta, nes ji buvusi minėto centro globotinė. Pakeliui girdėjo kažkokį pokalbį apie telefonus, konkretaus turinio negirdėjo, nes greičiau važiavo su dviračiu. Kokiu tikslu buvo einama pas Ž(duomenys neskelbtini), jis nežino, bet pas ją pasiūlė nueiti E. A.. Užėjo pas ją jis, E. A. ir nukentėjusysis, D. P. liko lauke. Matė kaip E. A. su nukentėjusiuoju apsikeitė mobiliaisiais telefonais ir matė, kad E. A. kažkiek sumokėjo nukentėjusiajam, kiek konkrečiai sumokėjo, nematė. Išėjus iš Žanos, palydėjo nukentėjusįjį iki stotelės Nemenčinėje ir išsiskirstė. Girdėjo, kad E. A. tam nukentėjusiajam sakė, kad likusią dalį už telefoną sumokės rytoj, tai yra kitą dieną. Jokio plėšimo jis neįvykdė, yra kaltas tik dėl suduoto smūgio. Susitarimo pagrobti telefoną iš nukentėjusiojo su E. A. nebuvo. Dėl ko E. A. nukentėjusiojo reikalavo atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną, jis nežino. Kiek atsimena, nukentėjusysis turėjo IPHONE, tikslaus modelio nežino (t. 1, b.l 170-171, 176-177, t. 2, b.l. 78-80).
Nepilnametis nukentėjusysis E. B. (toliau-nukentėjusysis) apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir teisme parodė, kad jis yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), jam 15 metų. Jie susirinko pakalbėti apie jo telefoną, kurį pavogė vasarą. Buvo vasara, birželio pradžia ar vidurys, tiksliai neatsimena, buvo nuvažiavęs pas draugą į (duomenys neskelbtini). Pabuvo pas jį namie ir mama liepė grįžti apie 18-19 val. namo. Jis ėjo link stotelės, kai mama paskambino, ir paklausė, kur jis yra. Sakė, kad pas draugą (duomenys neskelbtini), klausė, kas jį išleido, sakė, kad ji neleido, liepė važiuoti namo, o jis atsakė, kad tuoj grįš. Tuo metu šnekėjo Iphone 6 telefonu. Pašnekėjęs su mama, išjungė ir įsidėjo telefoną į kišenę. Jam už nugaros stovėjo 18-19 metų paaugliai. Vienas iš jų pasakė, kad greičiau prieitų. Draugas jam sakė neiti, nes telefoną atims, todėl jis nėjo, o nuėjo tolėliau, kur laukė autobuso gal 15 min. Po to privažiavo tas 19 metų paauglys su dar vienu draugu ir paklausė, kodėl neatėjo, kai kvietė. Atsakė, kad nenorėjo. Vaikinas pasakė ,,einam po tiltu", jis sakė gerai. Tie vaikinai buvo su dviračiais. Tas vaikinas, kuris paėmė telefoną, klausė, kur jis gyvena. Iš pradžių nesakė, bet po to pasakė, kad gyvena Kareivių gatvėje. Po tiltu buvo jauna pora, kuriuos tas vaikinas išprašė ir jie išėjo. Tas vaikinas, kuris paėmė telefoną, buvo su draugu ir pastarasis trenkė jam dešine ranka per kairį žandą, sakydamas: ,,duok savo telefoną". Jis sakė, kad neturi, bet tas vaikinas sakė: ,,duok, kol vėl netrenkė". Paprašė, kad draugas iš kuprinės išimtų telefoną. Tas vaikinas sakė darom sandorį, t.y. vaikinas duos savo telefoną Samsung ir dar pinigų ,,dames", o jis vaikinui atiduos savo telefoną. Teko sutikti. Vaikinas sutiko duoti 60 eurų. Tas susirašinėjo su mergina, sakė gal atiduos jam telefoną. Jis apsidžiaugė. Paskui nuvažiavo iki to 19-mečio panos. Kai važiavo, vaikinas klausė, už kiek pirko telefoną. Sakė, kad už 160 eurų, nes telefonas buvo panaudotas. Nuėjo pas tą merginą į butą, kur tas vaikinas prijungė prie kompiuterio jo telefoną ir kažką išvalė. Po to davė jam savo telefoną, ir davė 15 eurų. Jie sėdėjo iki 21.45 val. pas tą merginą, o paskui ėjo link stotelės. Tas vaikinas klausė, ar gali prastumti jam porą telefonų už 200 eurų. Jam žadėjo duoti 100 eurų. Tas vaikinas sakė, kad su juo susisieks per jo draugelį. Nuėjo prie stotelės. Įsėdo į paskutinį autobusą ir grįžo namo. Mama buvo supykusi, apie telefoną jai nepasakojo. Kitą rytą brolis pastebėjo, kad ne tas telefonas ir pasakė tėvui. Tada jis viską papasakojo ir su tėčiu nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Prieš tai jis tam vaikinui paskambino ir davė tėvui pakalbėti. Tėvas liepė atvežti telefoną, kol neparašė pareiškimo, tas vaikinas sakė, kad atveš. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kol jį apklausinėjo pareigūnai, tas vaikinas jam porą kartų skambino, rašė. Išėjus iš policijos nuovados, tas vaikinas atidavė telefoną (1 t. b. l. 43-47, 49-70).
Nepilnametis D. P. parodė, kad jis pasikvietė į svečius savo draugą E. B.. Kai draugui jau reikėjo važiuoti namo, jis jį lydėjo iki stotelės. Eidami pamatė E. A., kuris juos pasikvietė, bet jie nuėjo toliau į kitą stotelę. Maždaug po 20 minučių, šis su draugu atvažiavo dviračiu, pasakė einam prie tilto ir jie nuėjo po tiltu. Ten buvo vyras su mergina, bet E. jiems liepė išeiti ir jie išėjo. Paskui E. A. paklausė kokį telefoną turi E.. Ir tas pasakė, kad Iphone 6. Prieš pasakant, E. liepė savo draugui trenkti E. į žandą. Tas draugas silpnai trenkė E. ir šis jiems padavė telefoną. E. B. norėjo paduoti telefoną ir išeiti, bet E. A. pasiūlė jam apsikeisti telefonais ir dar primokėti. E. sutiko. Vėliau jie užlipo ant tilto, nusileido nuo kalniuko, ten buvo bendrabučiai. Jie trise nuėjo, tai yra E., tas kitas E. ir dar kitas draugas, kuris buvo sudavęs jo draugui į žandą, į butą. Paskui jie vėl susitiko stotelėje. E. B. jam parodė telefoną, tai nebuvo Iphone 6, bet Samsung J3. Prie jo E. A. jo draugo E. nemušė, tik vieną kartą pagrasino, bet neatsimena kokias žodžiais. Tas kitas vaikinas buvo juodais plaukais, su mėlynais šortais. Pastarasis pliaukštelėjo E., bet silpnai ir viskas, praktiškai nieko nedarė. Įvykio metu nenukentėjo, jam net negrasino. Jo draugas E. atidavė savo telefoną E. A. ne savo noru, jis buvo išsigandęs, nes jam grasino (t. 1, b.l. 71-83).
2018-02-07 nepilnametis liudytojas D. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis yra D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), jam 17 metų. Pasikvietė jį pasikalbėt apie vagystę. Jie su draugu buvo pas jį namie, kai draugui reikėjo važiuoti namo, jis jį palydėjo iki stotelės. Einant E. A. prašė ateiti, bet jie nekreipė dėmesio, nuėjo į kitą stotelę, kur laukė autobuso, bet ten atvažiavo E. su R.ir jiems pasakė: ,,einam prie tilto, į galvą gausi" ir jie ėjo po tiltu. Buvo derybos, E. su jo draugu E. bandė pasikeisti telefonais prievarta, t.y. E. nenorėjo, bet jam pasiūlė 60 eurų ir tas sutiko. E. nuvažiavo namo pasiimti 60 eurų. R. trenkė E. per žandą su ranka. Tada ėjo prie kažkokio buto, jis jį palydėjo ir nuėjo namo. E. buvo su jais, o jis nuėjo namo. Tai buvo 2017 metų vasarą, mėnesį ir dieną pamiršo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), prie stotelės. Stotelė yra važiuojant iš (duomenys neskelbtini), ten yra viena tokia stotelė. Tiltas yra ten, kur mašinos važiuoja ir nusileidinėja, jis yra už kokio 1 km nuo stotelės. Ten dalyvavo E. B., pastarasis yra jo draugas, dar vienas E., jo pavardę pamiršo, apie jį nieko nežino, vardą žino iš ,,facebooko", jis su juo nebendrauja, juo nesidomi, apie jį nesikalba su kitais. Taip pat dalyvavo Robertas, Ernesto draugas, jo pavardės nežino, nieko daugiau apie jį nežino. E. su R. yra draugai, jie bendrauja. E. sakė ateikit čia, bet jie nėjo. Juos užkalbino E., kurio pavardės neprisimena. Jis jautė, kad nereikia eiti, buvo nuojauta, jei prieis, draugas pavėluos į autobusą. E. kvietė juos abu, jie nekreipė dėmesio. Jie nuėjo į stotelę, kur privažiavo E. ir R., sakė einam po tiltu. Nežino, kodėl juos kvietė, jis tiesiog nuėjo pažiūrėti, kas ten bus. Būna, kad nueini po tiltu ir nieko nebūna. Jie ėjo, kadangi pagrasino, kad gausit į galvą. Šie žodžiai buvo skirti jam ir E. B., o juos pasakė E., kuris privažiavo su dviračiu. Nežino, už ką jis norėjo duoti į galvą, gal kažkas nepatiko. Jis normaliai jautėsi, kai pasiūlė nueiti po tiltu, viskas buvo gerai. Po tiltu jie apsikeitė telefonais, jie keitėsi prievarta. E. jo draugui E. B. sakė: ,,jei neduosi, aš arba tau duosiu į galvą, arba atimsiu". E. B. sakė, kad tėvas neleidžia. E. sakė, kad nesužinos. E. norėjo išsikeisti telefoną su E. B.. E.su dviračiu nuvažiavo paimti 60 eurų. Atvažiavo, po to jie dar kelias minutes kalbėjosi, bet jis nesiklausė, po to jie pravažiavo per tiltą prie butų. R. trenkė E. B.. Tą padaryti liepė E. A.. R.s nenorėjo trenkti, sakė, kam čia trenkti, bet vis tiek trenkė E.dešinės rankos delnu per kairį žandą. Jis tai matė. E.sakė ,,trenk jam", o R. sakė, kam čia, sakė trenk. Pirma trenkė, o po to vyko derybos dėl telefono. Jei nebūtų davęs telefono, E. jį būtų pasiėmęs pats ir į kaulus dar duotų. E.sakė, kad pasiims telefoną. E. tik kalbėjosi su jo draugu. Jie pravažiavo per miškelį ir nuvažiavo pas kažkokią merginą, jis jos nematė. Jis buvo lauke, o į butą nuėjo du Ernestai ir Robertas, kas ten vyko, nieko nežino. E. sakė gali eiti namo, jis ir nuėjo. Jis nuėjo namo. Po to per telefoną susisiekė su E. B.. E. jam skambino, jis sakė išeiti. Jie susitiko prie stotelės, prie pašto, prie jo namų. Ten buvo jis, E. ir A., jie buvo tik trise. Kitas E.buvo lygtai pas savo draugus. Jis klausė, ar atgavo telefoną. E. sakė, kad atgavo, bet matė, kad namo jis išvažiavo su kito E. telefonu. Tą patį vakarą jam skambino E. B., siūlė susitikti. Tą vakarą R. ir E. nebematė. Jie susitiko, E. įsėdo į autobusą ir išvažiavo namo. E. parodė, kad gavo ne savo telefoną. Jam skambino policija, norėjo, kad pas juos atvažiuotų, kad paaiškintų visą situaciją. Po to kartu su E. bendravo telefonu ir per ,,facebooką", bet nesimatė. Apie tai su E.nesikalbėjo, bendravo kitais reikalais. Po to įvykio jis matėsi su Ernestu, šis jam negrasino, apie tą situaciją jie nekalbėjo. Buvo susitarta dėl 60 eurų. Ernestui tų pinigų niekas nedavė. E. B. pasakė, kad kitą dieną jam buvo grąžintas telefonas. Mano, kad E. pasivedė juos po tiltu, kad niekas nematytų. Mano, kad E. su R. nebuvo susiplanavę viso to įvykio, jei būtų susiplanavę, tai būtų geriau susiplanavę. Jie vienas kito nestabdė. Nežino, kas nulėmė, kad E. atidavė savo telefoną kitam E. E. B. buvo išsigandęs, tai sprendžia iš jo veido. E. buvo išsigandęs tik dėl telefono. Po įvykio santykiai su R. pagerėjo. Jo niekas neprašė kažko nepasakoti, tik policija prašė įtariamiesiems nieko nepasakoti. Po to įvykio yra girdėjęs, kad E. paimdavo telefonus, apsikeisdavo, bėdų yra turėjęs. Prieš įvykį jis apie tai nieko nebuvo girdėjęs. E. neatvažiuoja pas jį, nes nenori į (duomenys neskelbtini) važinėti dėl to įvykio. Kai R. sudavė E. per veidą, jo telefonas buvo jo kuprinėje (1 t. b. l. 96-101).
Analogiškus parodymus liudytojas D. P. kai jau tapo pilnamečiu davė parodymus ir teisme (t. 2, b.l. 73, 80-82).
2018-01-22 nepilnametis liudytojas D. P. patvirtino duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 87-94).
Liudytoja Ž. R. parodė, kad atsimena, kad 2017 metais vasarą pas ją į namus atėjo 3 vaikinai. Vienas iš jų buvo E. A., jis yra pilnametis, jį pažįsta iš to, kad ji kaip ir jis buvo (duomenys neskelbtini) namų globotiniai, teko bendrauti. Kitas vaikinas buvo R. J., jį irgi pažįsta, nes jis yra iš globos namų, kiek žino, jam ar tai 17, ar jau 18 metų, taip pat buvo ir trečias neaukšto ūgio vaikinas, kurio ji nepažįsta, galimai nepilnametis. E.paklausė jos, ar gali pas ją pasikrauti telefoną, ji leido. E. pajungė mobiliojo ryšio telefoną pakrovimui. Koks tai buvo telefonas, ji neprisimena, nekreipė dėmesio. Taip jie kartu pabuvo apie 10 minučių. Girdėjo, kaip E.kalbasi su jai nepažįstamu vaikinu, nes klausė šio, ar tas nieko prieš, kad apsikeistų telefonais. Vaikinas berods atsakė, kad sutinka. Ji į vaikinų pokalbį nelindo. Kaip minėjo, viskas truko apie 10 minučių. E. atjungė pakrovimui įjungtą mobiliojo ryšio telefoną ir visi vaikinai išėjo. Kur jie nuėjo, ji nežino (t. 1, b.l. 104-105, t. 2, b.l. 87, 89-90).
Iš 2017-07-17 pareiškėjo G. R. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2017-07-16 tarp 19.00 - 20.00 val. (duomenys neskelbtini), po tiltu du nepažįstami jaunuoliai iš jo nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), atėmė mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6. Vienas iš jaunuolių sudavė sūnui vieną smūgį delnu į veido kairę pusę, o kitas pasakė: ,,atiduok telefoną". Telefonas yra pilkos spalvos, be dėklo, jo vertė 600 Eur (1 t. b. l. 1).
2017-12-03 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - aikštelė po tiltu. Į vietą patenkama važiuojant iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatve link (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos. Privažiavus tiltą per (duomenys neskelbtini), einama link upės pagal tiltą ir prieinama po tiltu esanti aikštelė, kurioje buvo įvykdyta nusikalstama veika. Apžiūrint aikštelę, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t. b. l. 17-19).
Iš 2017-07-25 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad G. R. pateikė MRT IPHONE 6, kuris buvo apžiūrėtas ir pakvitavimu gražintas jam (1 t. b. l. 26-30).
Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 14-16 ).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kaltinamieji apklausiami teisme savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu nepripažino. Kaltinamieji vienodai nurodė šias esmines aplinkybes: E. A. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kartu su nukentėjusiuoju buvo po tiltu, kur ruošėsi parūkyti. Vėliau buvo kalbėjimas apie telefoną. E. A. paklausė E. B. kokį jis turi telefoną. Gavus atsakymą, kad iPhone 6 , jam pasiūlė apsimainyti telefonais su priemoka. Po to R. J. trenkė ranka E. B. vieną kartą dešiniu delnu į kairės pusės žandą. Kai paaiškino E. J. jis tuo metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir dėl to labai agresyvus. Po to jie parūkė ir E. B. paklausė kiek pinigų jam primokės už telefoną. Jie susitarė, kad dar primokės 80 Eur - tą dieną davė 15 Eur, o likusius pinigus pasakė, kad atiduos kitą dieną. Kaltinamojo E. A. manymu telefoną nukentėjusysis atidavė savo valia. Tačiau kaltinamasis R. J. paaiškino, kad jis sudavė nukentėjusiajam dešiniu delnu į kairės pusės žandą. Kai parodė nukentėjusysis E. B., kad kaltinime nurodyta laika būdamas Nemenčinėje, su tėvais šnekėjo Iphone 6 telefonu. Pašnekėjęs su mama, išjungė ir įsidėjo telefoną į kišenę. Jam už nugaros stovėjo 18-19 metų paaugliai. Vienas iš jų pasakė, kad greičiau prieitų. Jis atsisakė , tačiau jam stovint autobusų stotelėje prie jo privažiavo vienas iš tų vaikinų ir liepė nueiti po tiltų. Jis atėjo, vienas iš kaltinamųjų R. J. jam trenkė jam dešine ranka per kairį žandą, o E. A. sakė: ,,duok savo telefoną". Jis sakė, kad neturi, bet tas vaikinas sakė: ,,duok, kol vėl netrenkė". Paprašė, kad draugas iš kuprinės išimtų telefoną. E. A. sakė darom sandorį, t.y. jis duos savo telefoną Samsung ir dar pinigų. Jis sutiko, nes bijojo, kad dar muš. Buvo išsigandęs. Nepilnametis liudytojas D. P. patvirtino, kad jo draugas E.atidavė savo telefoną E. A. ne savo noru, jis buvo išsigandęs, nes jam grasino. Priimant nuosprendį teismas nesivadovavo 2017-07-17 ir 2017-12-04 liudytojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šį liudytoją nepavykus apklausti teisme, nebuvo galima patikrinti jo parodymų teisėtumą (1 t. b. l. 22, 24, 34-35, 38-40, t. 2, b.l. 18, 57-61, 83-85, 90-94). Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji veikdami kartu, R. J. panaudojus fizinį smurtą, t. y. sudavus vieną smūgį E. B. į kairį žandą ir tokiais veiksmais sukėlus jam fizinį skausmą, E. A. reikalavo E. B. atiduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6, kurį nukentėjusysis E. B. išsigandęs išsakytų grasinimų: „neduosi, gausi dar kartą“,, atidavė E. A. jam priklausantį 600 eurų mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6, patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir nepilnamečio liudytojo D. P. duoti parodymai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: protokolas-pareiškimas, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. A. ir R. J. bendrininkų grupėje padarė plėšimą ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę R. J. kuris inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), atsakomybę lengvinančių nebuvimą bei į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis, buvo teistas 2017-11-06 nuosprendžiu, nusikaltė iki minėto nuosprendžio priėmimo, t.y. pirmą kartą, besimokantis, nedirbantis, baustas administracine tvarka.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą maksimaliai įstatymo numatytai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam R. J. šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė bendrintina su 2017-11-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti ilgesniam laikotarpiui suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones –nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą (BK 85, 87 straipsniai), (1 t., b. l. 157-158, 179-191).
Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), į atsakomybę lengvinančių nebuvimą bei į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 4 kartus teistas, teistumai neišnyko, yra nusikaltimo recidyvas, taip pat už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nedirbantis, baustas administracine tvarka, besimokantis. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja E. A. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo E. A. teistumų nustatyta, kad jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios nepadarė jam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. A. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas gerokai mažesnis nei šios sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Tačiau esant nedideliam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, - jos vykdymas atidėtas ilgesniam nei vidutiniam laikotarpiui skiriant pareigas (t. 1, b.l. 135-161).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 109-110).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai nagrinėti-3 kompaktinės laikmenos su nepilnamečių liudytojo D. P. ir nukentėjusiojo E. B. apklausos garso ir vaizdo įrašais saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (prie 1 tomo viršelio, t. 1, b.l. 43-73, 81-86, 96-101, t. 2, b.l. 29).
BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnis nenumato teisinio reguliavimo išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų susijusių su 243, 75 Eur sumokėtų advokatui R. V. teikiant byloje antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui nukentėjusiajam E. B., todėl pagal šios tarnybos 2018-09-25 Nr. (2.16) NTP-7-5653 pažymą teikimas netenkintinas (t. 2, b.l. 96-97).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 313 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaudamasis BK 81 straipsnio 1 dalimi, 90 straipsnio 1, 4 dalimi, skirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 arešto bausmę subendrinti su 2017-11-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bausme ir R. J. (J.) skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalimi, 85, 87 ir 92 straipsniais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. J. (J.) atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-jam sutikus 40 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų įpareigojant jas atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą ir per šį laiką įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesisiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą ar pradėti legaliai dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždrausti bendrauti su E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
E. A. (E. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9 punktais E. A. (E. A.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant per šį laiką pradėti legaliai dirbti arba tęsti mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesisiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su R. J. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam E. A. (E. A.) palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
R. J. (J.) ir E. A. (E. A.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai nagrinėti-3 kompaktines laikmenas su nepilnamečių liudytojo D. P. ir nukentėjusiojo E. B. apklausos garso ir vaizdo įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-25 Nr. (21.16.) NTP-7-5653 teikimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.