Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi kaltinamojo S. N. gynejos adv. Iraidos Žogaites prašyma perduoti baudžiamaja byla prokurorui del reikalavimu neatitinkancio kaltinamojo akto,

S. N. kaltinamas padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., t.y. iššvaistes jam patiketa ir jo žinioje buvusi dideles vertes svetima turta – pinigines lešas, padarydamas ADB „RESO Europa“ (nuo 2009-04-01 ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) dideles vertes 4 723 430,40 Lt ir 2 000 000 Lt turtine žala.

Kaltinamojo gyneja adv. I.Žogaite pateike prašyma, vadovaujantis LR BPK 219 str. ir 254 str. 3 d., perduoti baudžiamaja byla prokurorui del reikalavimu neatitinkancio kaltinamojo akto. Prašyme nurode, kad kaltinamasis aktas surašytas taip, kad iš esmes neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu ir tai trukdys nagrineti byla. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus ir turi buti papildytas.

Prašyme nurodyta, kad kaltinamasis yra kaltinamas padares veika, kurioje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str. 2 d. požymiu, taciau iš kaltinamojo akto nera aišku, kokiu konkreciu veiksmu padarymu kaltinamas kaltinamasis, taip pat nera aišku, kokiu budu kaltinamasis yra padares jam inkriminuojama nusikalstama veika. Kaltinamajame akte kaltinamojo veika interpretuojama ir ivardijama skirtingai – kaltinamojo 2009-09-01 ir 2009-10-22 obligaciju sutarciu sudarymas kaltinamajame akte nurodomas skirtingai: ir kaip lešu investavimas, ir kaip lešu skolinimas, ir kaip ilgalaikio turto isigijimas. Kaltinamajame akte vartojamos savokos turi skirtinga teisine reikšme ir nera lygiavertes, taip pat skirtingai reglamentuojamos lešu investavimo, lešu skolinimo ir ilgalaikio turto isigijimo proceduros ir šioms proceduros yra taikomi skirtingi reikalavimai. Del šiu nurodytu kaltinamojo akto trukumu kaltinamasis objektyviai negali formuoti tinkamos teismines gynybos, todel nepagristai suvaržytos jo teises i gynyba.

Kaltinamajame akte nenurodoma, ar obligacijos pagal Obligaciju sutartis yra ilgalaikis ar trumpalaikis turtas. Šiuo atveju tinkamas turto nustatymas turi esmines reikšmes kvalifikuojant kaltinamojo veika pagal LR BK 184 str. 2 d. Del šio kaltinamojo akto trukumo kaltinamasis negali tinkamai pasinaudoti teise i jo interesu gynyba.

Kaltinamajame akte tik formaliai nurodyta, kad kaltinamasis pažeide Draudimo istatymo 35 str., LR Draudimo priežiuros komisijos 2004-03-09 nutarimu Nr. N-24 patvirtintas Draudimo imones techniniu atidejiniu taisykles, ju 13.9 ir 9 p., kt. teises aktus, taciau nenurodytas ir neatskleistas ju turinys, nenurodyta pažeidimo esme, taip pat nera visiškai jokiu argumentu ir nuorodu i irodymus, kuriais remiantis daromos pastarosios išvados.

Prašyme nurodyta, kad kaltinamajame akte nenurodomos pagrindines ir esmines reikšmes bylai turincios aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajame akte tik formaliai yra nurodyta, kad kaltinamasis neva pažeide LR Draudimo priežiuros komisijos 2004-03-09 nutarimu Nr. N-24 patvirtintas Draudimo imones techniniu atidejiniu taisykles, taciau visiškai nebuvo tiriama ir kaltinamajame akte nenurodoma, kad Obligaciju sutartys buvo apmoketos iš laisvu bendroves lešu (ka taip pat patvirtino apklausos metu L. J.), o techniniai atidejiniai buvo visiškai suformuoti, o daromos tik prielaidos, neparemtos jokiais irodymais, o jeigu ir paremtos – tai neaišku kokiais, kad buvo pažeistos taisykles, taikytinos techniniu atidejiniu formavimui, taip pat visiškai neaišku, kokiais veiksmais pasireiške šiu taisykliu pažeidimas. Nebuvo tiriama tai, jog L. J., kuri apklausta kaip liudytoja ir kurios parodymais remiamasi kaip neva irodanciais kaltinamojo kalte, buvo ne tik vyr. buhaltere, bet ir viena iš triju bendroves valdybos nariu ir Obligaciju sutartys buvo sudaromos jai žinant ir su jos sutikimu. Taip pat tai, ar pagal bendroveje ADB RESO Europa susiformavusia praktika, visuomet bendroves valdybos posedžiai buvo protokoluojami ir ar valdyba spresdavo klausimus del laisvu lešu investavimo ir kt.

Taip pat prašyme nurodyta, kad kaltinamajame akte nenurodoma ir neirodinejama subjektine nusikalstamos veikos puse, t.y. nenurodoma kaltinamojo kaltes forma – tycia ar neatsargumas.

Teismo posedyje kaltinamasis ir jo gyneja praše gynejos prašyma tenkinti.

Kaltinamojo S. N. gynejos adv. I.Žogaites prašymas netenkintinas.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo gynejos prašymas perduoti baudžiamaja byla prokurorui del reikalavimu neatitinkancio kaltinamojo akto, nelaikytinas pagristu, todel netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitu duomenu, butu nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybe už padaryta veika. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudeties požymius, numatytus konkreciame BK straipsnyje.

Teismas, susipažines su S. N. kaltinamuoju aktu, sprendžia, kad kaltinamojo akto forma ir turinys iš esmes atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, pagrindiniai duomenys kaltinamajame akte išdestyti aiškiai ir pakankamai išsamiai, nurodytas BK straipsnis ir jo dalis, numatantis atsakomybe už padaryta veika, nusikalstama veika išsamiai aprašyta, nurodyti kiti teises aktai – taisykles, ju punktai, kuriuos kaltinamasis pažeide. Tai, kad kaltinamajame akte skirtingai ivardijamas Obligaciju sutarciu sudarymas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad del šios priežasties kaltinamajam yra apsunkinta ar suvaržyta teise i jo teismine gynyba. Galimi kaltinamojo akto neaiškumai, kurie nera esminiai ir kurie netrukdo nagrineti byla, gali buti ištaisomi byla nagrinejant teisme.

Pažymetina, kad kaltinamasis aktas neatitinka istatymo nuostatoms, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, turincios atitikti baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos sudeties požymius (pvz., veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas) ir del to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teises i gynyba.

Taigi, teismas, susipažines su kaltinamojo akto turiniu, sprendžia, kad teismui pateikto kaltinamojo akto turinys patvirtina, jog jame yra pateikti S. N. inkriminuotu nusikalstamu veiku aprašymai, nurodant ju padarymo laika, vieta, buda, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kuria šios veikos buvo kvalifikuotos, t. y. LR BK 184 str. 2 d., dispozicija, todel S. N. inkriminuojamu nusikalstamu veiku aprašymas atitinka LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimus ir nepažeidžia jo teises i gynyba.

Pažymetina, kad kaltinamajame akte nera butina smulkiai aptarti surinktus duomenis, nes šie duomenys jokios išankstines irodomosios reikšmes neturi, neišnagrinejus ju teismo proceso metu priimant nuosprendi jais remtis negalima. Kaltinamasis aktas reikšmingas tik del to, kad jame nurodoma prokuroro užimama procese pozicija ir paaiškinama, kodel ji butent tokia. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinejimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi buti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spresti tik priimant nuosprendi.

Teismas nelaiko pagristais prašymo motyvus, kad kaltinamajame akte nenurodytas ir neatskleistas pažeistu teises aktu turinys, nenurodyta tu teises aktu pažeidimo esme, nepateikti argumentai ir nuorodos i irodymus, kuriais remiantis daromos išvados. Pažymetina, kad aprašant nusikalstama veika turi buti aptarti visi nusikalstamos veikos aprašymo požymiai, taciau tai turi buti daroma trumpai paminint esmines aplinkybes, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalemis.

Prašyme nurodyta, kad kaltinamajame akte nenurodomos pagrindines ir esmines reikšmes bylai turincios aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, kad pareikšta kaltinima visapusiškai patikrina teismas ir kaltinamasis turi galimybe nuo jo gintis. Vertinti, ar byloje yra pateikta pakankamai duomenu priimti nuosprendžiui, yra išimtine teismo teise. Butent teismas, nagrinejantis byla teismo posedyje, atlieka irodymu tyrima ir vertina ju pakankamuma apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Esant nurodytoms aplinkybems, teismas daro išvada, kad kaltinamojo gynejos prašyme išdestyti argumentai del kaltinamojo akto neatitikimo Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimams, nelaikytini pagristais, todel prašymas netenkintinas.

kaltinamojo S. N. gynejos adv. Iraidos Žogaites prašymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.