- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-131-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingos (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. vasario 18 d. surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2008 m. vasario 16 d., apie 2:54 val. Šilalės rajone, Balsių kaime, J. Basanavičiaus, S. Dariaus ir S. Girėno ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje, kelio Laukuva – Šilalė 14 kilometre vairavo automobilį Fiat Marea, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nevykdė kelio ženklų „402“, „301“ reikalavimų, apsisukdamas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nestojo ir esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, žmonės nenukentėjo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51, 52, 2 pr.1.1, 68, 62, 53, 172 punktų reikalavimus. Asmens veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 124² straipsnio 3 dalį.
II.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu pripažino E. G. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 3 dalyje ir 124² straipsnio 3 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 5 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė yra įrodyta byloje esančia medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į nusižengimo pobūdį (padaryti pažeidimai, dėl kurių kyla sunkių pasekmių, grėsmė kitiems eismo dalyviams), pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų). Atsižvelgęs į tai, kad E. G. padarė du administracinius teisės pažeidimus, sutinkamai su ATPK 33 straipsniu, galutinai šiam asmeniui nuobaudą parinko sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
III.
Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki trejų metų, o paskirtą baudą iki 800 litų.
Nurodo, kad neneigia padaręs pažeidimą, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė griežčiausias nuobaudas. Pažymi, kad jam yra 19 metų, jis mokosi Rietavo kolegijos pirmame kurse, stipendijos negauna, nuosavo turto neturi ir yra visiškai išlaikomas tėvų. Prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl to nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat pažymi, kad Šilalės rajono policijos komisariatas 2008 m. vasario 22 d. nutarimu už pasišalinimą iš įvykio vietos jį nubaudė 3 800 Lt bauda, todėl abiem nutarimais jam paskirtos piniginės baudos yra nepakeliama našta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nesušvelnino administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo E. G. skundo netenkinti. Nurodo, kad pažeidėjui vadovaujantis ATPK 33 straipsniu buvo tinkamai paskirta galutinė nuobauda už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu E. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 3 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – asmuo ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepaisė kelio ženklų, bet ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas jo paties vairuojamas automobilis. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (studentas, nuosavo turto neturi, išlaikomas tėvų, pažeidimą padarė pirmą kartą) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.