- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-396-134/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00309-2015-20
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
Adm. byla Nr. ATP-396-134/2015 (S) Teisminio proceso Nr.4-32-3-00309-2015-20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. liepos 17 d.
Panevėžys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį 434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
K. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 14 d. apie 8.25 val. ...vairuodamas savadarbį traktorių, sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir užvažiavo ant šaligatvio. Eismo įvykio metu apgadintas savadarbis traktorius, šaligatvio bortelis, ant gatvės išsiliejo tepalai. Iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos tyrimo medžiaga ir nesiėmė priemonių išsamiai ištirti bylos aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė daug procesinių pažeidimų: byla išnagrinėjo nedalyvaujant sekretorei, nedarė garso įrašo, nerašė posėdžio protokolo, nėra jokių duomenų apie dalyvavusius asmenis, jų tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio asmens atstovą. Nesant posėdžio protokolo ir nedarant garso įrašo jam nebuvo sudaryta galimybė patikrinti, ar apylinkės teismas laikėsi LR ATPK 257 straipsnio nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir nesuvaržė ATPK 272 straipsnyje numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, teismo nutartyje nenurodyta proceso eiga ir teismo ištirti įrodymai, be pareiškėjo paaiškinimų nėra jokių duomenų, kad teismas būtų tyręs dar kokius nors įrodymus, tokiu būdu nagrinėjant bylą nebuvo užtikrinta teismo darbo administracinė kontrolė. Be to, priimdamas skundžiamą nutarimą teismas nenurodė, kodėl jis nesiremia matematikos mokytojos pranešimu apie 2015-05-14 K. B. dalyvavimą pamokoje, kurioje jis rašė atsiskaitomąjį darbą kaupiamam pažymiui, Namišių seniūno išduota charakteristika, kur jis apibūdinamas kaip darbštus, padedantis tėvų ūkyje, vairuojantis traktorių, Pasvalio P. V. gimnazijos charakteristika, kur jis apibūdinamas teigiamai, 29,45 eurų perlaida Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūrai, kaip žalos atlyginimą už išsiliejusią ant asfalto alyvą, 2015-05-26 Namišių seniūnijos pranešimu, kur nurodyta seniūnija K. B. pretenzijų neturi, nes jis atlygino visą žalą dėl eismo įvykio. Apeliantas nurodo, kad įvykio vietoje atlyginti seniūnijai žalą už apgadintą šaligatvio bordiūrą buvo neįmanoma, nes nebuvo įmanoma pamatyti, kad kažkas buvo apgadinta, dėl ko policija nebuvo kviečiama į įvykio vietą. Apeliantas nurodo, kad administracinio pažeidimo byla buvo nagrinėjama ne posėdžių salėje, o teisėjo kabinete.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė LR ATPK 284-285 str. keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta bauda, o už 130 str. 1 d. – areštas arba bauda su transporto priemonės konfiskacija, o ši sankcija gali būti palyginama su bausmėmis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus. Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.). Skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo kaltu prisipažino iš dalies, tačiau nenurodo, kokias aplinkybes jis pripažino, o kurių nepripažino, nutarime neužfiksuoti jo paaiškinimai teisme dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, K. B. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmos instancijos (43 b.l.), tačiau apie tai skundžiamo nutarimo įžanginėje dalyje nenurodyta, be to, apeliantas teigia, kad teismo posėdyje dalyvavo ir jo atstovas, tačiau nutarime tai taip pat nenurodyta, byloje nėra teismo posėdžio protokolo, posėdžio metu nebuvo daromas garso įrašas, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės patikrinti K. B. paaiškinimų ir ištirtų įrodymų posėdžio metu.
Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog K. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. K., S. D. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, Pasvalio miesto seniūnijos pažyma, gyventojų registro išrašo apie asmenį pažyma, transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūra, baustumo ir kita medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama nubausti asmenį administracine tvarka. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, tai yra turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Be to, privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje. Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teise į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, jie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo neišdėstė. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.
Ši nutartis neskundžiama.