- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-517-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12666-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- K. R.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir iš atsakovo K. R. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir B. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 390 Eur, išmokas pervedant į ieškovės D. R. banko sąskaitą, o ieškovę paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, bei nustatyti laikiną atsakovo K. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri numatyta ieškinyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir B. R. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 330 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis ir nuomonę, nustatė nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, kokios prašė ieškovė su tam tikrais pataisymais.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytus argumentus, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir nusprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. R., B. R. ir atsakovo bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja maksimaliai pagal abipusį šalių susitarimą iš anksto (ne mažiau nei prieš dvi dienas) suderinę nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo datą ir laiką; nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; atsakovas, būdamas su vaikais, užtikrina, kad vaikai nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.), bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje namų darbus; ieškovė ir atsakovas privalo nedelsdami pranešti vienas kitam apie vaikų negalavimus, susirgimus, ligas, traumas ar kitas nesėkmes, nutikusias buvimo su vaikais metu; ieškovė ir atsakovas užtikrina galimybę vaikams, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir B. R. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui po 200 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nutartį nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai nutarties argumentai:
4.1. Iš pateiktų duomenų matyti, kad iki šiol vaiko tėvo ir vaikų bendravimas buvo chaotiškas, tačiau neapsiribojo tik bendravimu kas antrą savaitgalį. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, šiuo metu ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kai tėvas su vaikais bendrauja tik kas antrą savaitgalį, neteko savo aktualumo ir galimai neatitinka geriausių vaikų interesų.
4.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka įprastos bendravimo tvarkos, sumažintų ir apribotų vaikų tėvo galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ir išvadą teikiančios institucijos vertinimu, galimai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovės prašymas dėl laikinos ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo netenkintinas. Atsakovas jokios siūlomos bendravimo tvarkos bei žodinio šalių susitarimo sąlygų teismui nepateikė, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju detali bendravimo tvarka nenustatinėtina.
4.3. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas arba panašus, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu.
4.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra susitarusios dėl bendravimo tvarkos, kai skyrium gyvenantis vaiko tėvai bendrauja ir rūpinasi vaikais iš esmės lygiomis dalimis, todėl į tai atsižvelgtina nustatant išlaikymo pareigos dydį. Teismo vertinimu, tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, patiria nuolatines išlaidas, nesusijusias su kasdieninėmis išlaidomis (mokėjimai už ugdymo veiklas, papildomus užsiėmimus, ugdymo priemones, sveikatos priežiūros priemones ir kt.). Šiuo atveju nėra ginčo, kad abu tėvai rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir tenkina kasdienius būtinus jų poreikius (maistas, būstas ir pan.), atsakovas apmoka kai kurias vaikų išlaidas, tačiau, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, jog šalys sutaria dėl visų nekasdienių, periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, tenkinant vaikų poreikius (pavyzdžiui, vaikų ugdymo, išlaidų sveikatos priežiūrai, ir pan.). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų duomenų apie atsakovo išlaidas vaikams matyti, kad nėra vykdomi jokie nuolatiniai mokėjimai, skirti vaikų poreikiams užtikrinti, todėl darytina išvada, kad šiuos poreikius šiuo metu patenkina ieškovė.
4.5. Esant iš esmės lygiaverčiam vaikų priežiūros modeliui, piniginis išlaikymas vienam iš tėvų gali būti nustatomas tik likutinei išlaidų daliai padengti, o ne kaip viso vaiko išlaikymo forma. Atsakovui rūpinantis vaikais 50/50 ar jam artimu principu, ieškovės prašomas 390 Eur dydžio išlaikymas faktiškai reikštų, kad atsakovas vaikus išlaiko didesne dalimi, t. y. tiek tiesiogiai, tiek papildomai pinigine forma. Iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.
4.6. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol vaikai daugiausia gyveno su ieškove, jai tenka nuolatinės vaikų priežiūros išlaidos, taip pat į šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, spręstina, kad 200 Eur dydžio išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo yra būtina, protingo ir racionalaus dydžio, atitinka suformuotą teismų praktiką ir yra pakankama tam, kad patenkintų nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečių vaikų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį pakeisti ir padidinti iš atsakovo K. R. priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 200 Eur iki 390 Eur. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Šiuo konkrečiu atveju aktualu, kad teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam po 330 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant Ieškovę.
5.2. Sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo, kol negalima tiksliai ir konkrečiai nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, reikšminga atsižvelgti ir į orientacinį MMA dydžio kriterijų. Pagal Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio l d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) buvo 1038 Eur, (atskaičius mokesčius 777 Eur). Šiuo metu nuo 2026 m. sausio l d. minimalioji mėnesinė alga siekia 1153 Eur, atskaičius mokesčius 846 Eur (846/2 = 423 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismo nutartimi iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma yra ženkliai mažesnė ne tik už orientaciniu kriterijumi laikomo MMA dydžio išlaikymo 1/2 dalį (t. y. nuo 2026 m. 423 Eur), bet ir už nagrinėjamoje byloje priimta ankstesne 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikino išlaikymą nepilnamečiams vaikams dydį (t. y. po 330 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui). Atsižvelgiant į vaikų amžių ir preliminariai įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra pakankamas jų būtiniems poreikiams patenkinti.
5.4. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove ir kasdieniu vaikų aprūpinimu bei priežiūra rūpinasi ji, atsakovas nuo 2025 m. gegužės mėn. vaikų išlaikymui pervedė tik 100 Eur ir šiuo metu išlaikymo vaikams neteikia.
5.5. Byloje esantys duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas įrodo, jog atsakovas realiai gali materialai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo skirdamas jiems po 390 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
5.6. Ieškovė byloje pateikė įrodymus patvirtinančius, jog nuo 2025 m. gruodžio 21 d. ir visu šventiniu laikotarpiu (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai) atsakovas su vaikais visiškai nebendravo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai vaikai serga, jie visada būna ir juos slaugo tik mama ir ji tuo metu pasiima nedarbingumą, dėl ko akivaizdu mažėja ir mamos gaunamos pajamos, taigi ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo teikimo našta.
2. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, t. y. po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitos nutarties dalies, tai yra laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymu skundo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Apeliantė mano, kad iš atsakovo priteista 200 Eur laikino išlaikymo suma yra per maža, neužtikrina minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Teigia, kad jai tenka didesnė vaikų išlaikymo teikimo našta.
7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
8. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
9. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš esmės teismo nutartį motyvuodamas tuo, kad ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja 50/50 principu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iš nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos negalima daryti išvados, kad toks bendravimas teismo nutartimi yra nustatytas. Nutatyje yra tik nurodyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais A. ir B. bendrauja maksimaliai pagal abipusį šalių susitarimą iš anksto (ne mažiau nei prieš dvi dienas) suderinę nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo datą ir laiką, tačiau tokia nurodyta tvarka neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad šalys su vaikais bendrauja 50/50 principu. Be to, ieškovė nurodė, jog nuo 2025 m. gruodžio 21 d. ir visu šventiniu laikotarpiu (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai) atsakovas su vaikais visiškai nebendravo. Ieškovė akcentavo ir tai, kad kai vaikai serga, jie visada yra pas mamą ir juos slaugo tik mama, ji tuo metu pasiima nedarbingumą, dėl ko akivaizdu mažėja ir jos gaunamos pajamos. Todėl įvertintina tai, kad vaikams gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė vaikų išlaikymo teikimo našta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įvertinus nurodytas aplinkybes ir preliminariai vertinant šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, akivaizdu, jog atsakovas šiuo metu turi prisidėti didesne išlaikymo suma, kuri užtikrintų vaikų minimalius poreikius.
10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki tol, kol bus išnagrinėta byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
11. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 1153 Eur (atskaičius mokesčius apie 846 Eur), o kiekvienam vaikui Valstybė nuo 2026 m. sausio 1 d. skiria 129,5 Eur išmoką, dėl ko laikytina, kad preliminariai kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 358,25 Eur suma. Kaip minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą šioje byloje padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 358 Eur kiekvienam vaikui.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi atsakyti į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
13. Kartu pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
14. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis keistina, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma padidintina nuo 200 Eur iki 358 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti.
Padidinti priteistą iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 200 Eur iki 358 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.